Policijos statistika rodo, kad vagystės iš automobilių tampa vis retesnės – pernai jų Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau nei 2018 m. ir net keturiskart mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau draudikai perspėja vairuotojų neatsipalaiduoti – kai kurių markių naujesnių automobilių veidrodėliai, žibintai bei kitos detalės vis dar masina paklausaus grobio ieškančius vagišius, o vidutinė vienos vagystės žala viršija 2 tūkst. eurų.
„Pernai 20 proc. užfiksuotų vagysčių iš automobilių atvejų nukentėjo BMW savininkai. 13 proc. atvejų vagys apšvarino Volkswagen, 10 proc. – Lexus automobilius. Užpernai šios liūdnos statistikos viršuje rikiavosi tų pačių trijų markių automobiliai, tačiau tuomet jų detalės bei viduje esantys daiktai vienodai masino ilgapirščius – tiek BMW, tiek Volkswagen, tiek Lexus teko po 17 proc. vagysčių atvejų“, – sakė draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Daugiausia vagysčių – Vilniuje ir Kaune
Iš viso pernai BTA užfiksavo 146 vagystes iš klientų automobilių – 27 proc. mažiau nei užpernai. 29 proc. tokių atvejų vagys pasidarbavo Vilniaus regione, 25 proc. – Kauno regione. Tiesa, jei Vilniuje vagysčių skaičius pernai sumažėjo daugiau nei dukart, tai Kaune – vos 5 procentais.
Pasak A. Žiukelio, nors vagysčių mastai mažėja, tačiau jų nuostoliai tampa vis didesni. 2019 metais vidutinė bendrovės atlyginta žala už vagystę iš automobilio siekė 2180 eurų – 13 proc. daugiau nei užpernai.
„Tai susiję su tuo, jog mažėja vadinamųjų stichinių vagysčių skaičius, kai piktavaliai nusprendžia įsibrauti į automobilį nesuplanavę, ko ten ieškos. Tokiais atvejais žalos dažniausiai nebūna didelės, pasitenkinama tuo, ką galima greičiausiai pačiupti ar išlupti. Visgi dažniau vagišiai iš anksto suplanuoja nusikaltimą, aiškiai žinodami, kokių paklausių, greitai parduodamų detalių ieškos įsibrovę į automobilį. Tuomet piktadariai įvertina visas galimas grėsmes – vaizdo kamerų vietą, žmonių gausą aplink, pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra sekami“, – sako ekspertas.
Tarp dažniausiai vagiamų naujesnių automobilių detalių yra priekiniai žibintai, vairai su oro pagalvėmis, multimedijos sistemos. Anot A. Žiukelio, net ir tais atvejais, kai piktavaliams nepavyksta išlupti norimos detalės, nuostolių išvengti sunku – dažniausiai į automobilį patenkama išdaužus stiklą, neretai suniokojama apdaila ar kita vidaus įranga.
Kaip sumažinti riziką?
Draudimo eksperto teigimu, nors šimtaprocentinės apsaugos nuo piktadarių veiklos nėra, tačiau automobilių savininkai turėtų maksimaliai rūpintis savo turtu.
„Net ir apsidraudusiems kasko draudimu vagystės atveju bus atlyginta tik tiesioginė žala, išskaičiavus sutartyje numatytą išskaitą, tuo tarpu laiko, sugaišto registruojant įvykį ar rūpinantis automobilio remontu, niekas nekompensuos. Be to, svarbi ir moralinė žala, poveikis sveikatai – pernai atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net 71 proc. šalies gyventojų vagystės atveju patirtų didžiulį stresą“, – sako A. Žiukelis.
Anot BTA eksperto, svarbu pasirūpinti kokybiška signalizacija pačiame automobilyje. Jei transporto priemonė laikoma garaže, jame taip pat tikslinga įrengti signalizaciją, sujungtą su saugos tarnybos stebėjimo sistema. Laikant automobilį kieme, gatvėje ar saugomoje aikštelėje, geriausia jį statyti gerai apšviestoje vietoje, idealiu atveju – šalia viešųjų erdvių stebėjimo vaizdo kamerų, kurių piktavaliai nemėgsta. Atvykus pasisvečiuoti, reiktų nepalikti automobilio nuošaliose vietose, nežinomuose rajonuose – nemaža dalis vagysčių nutinka ne prie namų, o atvykus į svečius, kartais net kitame mieste.
Be abejo, svarbu nepamiršti ir elementaraus atsargumo – net trumpam išėjus iš automobilio, nepalikti atrakintų durų, bagažinės, atidaryto lango ar stoglangio. Taip pat svarbu automobilio salone nepalikti brangių daiktų, ypač gerai matomose vietose.
Vagysčių mastai – gerokai sumažėję
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, 2019 m. registruotos 906 vagystės iš transporto priemonių. Palyginti su 2018 m. (1366 vagystės), jų skaičius sumažėjo 34 procentais.
Vos prieš kelerius metus ilgapirščiai automobilius apšvarindavo keliskart dažniau – 2014 m. registruoti 3976 atvejai, 2015 m. – 2889 atvejai.
A. Žiukelio nuomone, ženklus vagysčių masto mažėjimas sietinas su aktyviu teisėsaugos darbu, taip pat tobulėjančiomis automobilių gamybos technologijomis.
„Tikėtina, kad vagysčių skaičių sumažintų ir didėjantis gyventojų sąmoningumas – kuo mažiau yra perkančių automobilių detales iš neaiškių asmenų, be įsigijimo dokumentų, tuo mažesnė vogtų daiktų paklausa“, – sako ekspertas
