Vasario 17 d., pirmadienį, 13 val. Mykolo Romerio universiteto (Ateities g. 20) Rotondinės salės priemenėje, bus atidaryta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo 80-osims gimimo metinėms skirta nuotraukų paroda Romualdas Ozolas – filosofas politikoje“.
R. Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje, Pasvalio rajone, mirė – 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje. R. Ozolas buvo filosofas ir leidėjas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjas ir vienas populiariausių jo lyderių, pirmojo nepriklausomo Lietuvos savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir redaktorius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicepremjeras, vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų, dviejų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų narys, Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas, Centro judėjimo ir partijos kūrėjas ir pirmininkas, politikos mąstytojas, aktyvus visuomenės veikėjas.
Vienas ryškiausių XX amžiaus pabaigos nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimo organizatorių ir ideologų 1991 m. buvo apdovanotas Stasio Šalkauskio premija, 2000 m. DLK Gedimino 2 laipsnio ordinu, 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2019 m. Vilniuje, ant namo Teatro g. 11, kuriame R. Ozolas gyveno 1978-1991 m., buvo atidengta atminimo lenta.
Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje 1962 m. baigęs studijas Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete ir tapęs diplomuotu filologu, R. Ozolas pasirinko kultūrininko ir akademinės bendruomenės nario kelią: dirbo mokytoju, Kraštotyros draugijos metodininku, biuletenio „Meno saviveikla“ meniniu redaktoriumi, žurnalo „Kultūros barai“ redakcijos atsakinguoju sekretoriumi, Muzikos, kultūros skyrių redaktoriumi. 1968–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje.
Iki pat 1989 m. dirbo Vilniaus universitete, skaitė filosofijos istorijos paskaitas. 1975–1980 m. dirbo Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sekretoriate, o vėliau – „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
Eidamas atsakingas leidėjo pareigas, kartu su bendražygiais organizavo reikšmingų akademinių, filosofijos, istorijos, kultūrologijos leidinių leidybą.
Mokslinė veikla, kultūrinė ir akademinė aplinka, kurioje beveik 25-erius metus dirbo R. Ozolas, darė jį žinoma visuomenei asmenybe, lyderiu, galinčiu sutelkti bendraminčių kolektyvą. Aktyvi šviečiamoji kultūrinė veikla tiesiogiai vedė į Sąjūdžio ištakas. Jau tuo metu išryškėjo jo kolegas žavėjusios būsimojo politiko charakterio savybės – idealizmas, sąžiningumas, išmintis, principingumas, nesavanaudiškumas. Šios savybės natūraliai traukė žmones.
Dėsninga, kad būtent R. Ozolas tapo kertine asmenybe, skatinusia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimą. 1988 m. birželio 2–3 d. R. Ozolas kartu su bendražygiais stovėjo gimstančio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priešakyje. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje R. Ozolas ėjo svarbiausias pareigas: buvo iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Seimo tarybos narys, Seimo tarybos pirmininko pavaduotojas. Tuo metu jis buvo ir bene populiariausias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovas, Seimo tarybos rinkimuose surinkęs daugiausia balsų.
R. Ozolas pagrįstai laikomas Sąjūdžio ideologu, jo plunksna redagavo pagrindinius Sąjūdžio dokumentus, buvo pirmojo nepriklausomo Lietuvos savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir redaktorius. Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamento – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo – deputatu ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru jis tapo būdamas 52 metų.
Politiko ir parlamentaro veiklai jis paskyrė beveik 12 brandžiausių savo gyvenimo metų. Į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą jis buvo išrinktas 1990 m. vasario 24 d. Šiaulių miesto Rėkyvos rinkimų apygardoje Nr. 49 (surinko 90,26 proc. rinkėjų balsų).
Nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų R. Ozolas aktyviai įsitraukė į Lietuvos valstybės kūrimo darbą, ėmėsi atsakingų valstybinių pareigų. Stebina šių darbų ir pareigų užmojai – Laikinojo Pagrindinio Įstatymo tobulinimo darbo grupės narys, Bendrųjų valstybės atkūrimo principų darbo grupės vadovas, pirmosios atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicepremjeras, Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti (vėliau – Valstybinės regioninių problemų) komisijos pirmininkas (1990–1994), Lietuvos Respublikos valstybinės delegacijos deryboms su Sovietų Sąjunga, vėliau su Rusijos Federacija narys (1990–1992), Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės narys, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ir Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijų narys (1991–1992), Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti narys (1991–1992), Darbo grupės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo koncepcijai parengti narys.
Platus humanitarinių mokslų akiratis, filosofo kompetencija, politinė charizma leido šiuos darbus sėkmingai atlikti. Lietuva ir Nepriklausomybė R. Ozolui buvo dvi neatsiejamos kategorijos. Iki pat gyvenimo pabaigos jis išliko filosofas politikoje. Politiku, turinčiu tvirtus įsitikinimus ir vertybes, drąsą kritiškai vertinti politinius procesus, politiku, galinčiu mąstyti apie kitokią – tautinės Lietuvos valstybės raidos viziją.
„Didžiausias ir vienintelis mano troškimas, kad lietuviai pagaliau atrastų Lietuvą“, – rašė R. Ozolas.
Parodoje „Romualdas Ozolas – filosofas politikoje“ pasakojama vizualinė R. Ozolo – filosofo ir leidėjo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjo, ideologo ir vieno iš lyderių, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės vicepremjero, dviejų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų nario, Seimo vicepirmininko, Centro judėjimo ir partijos pirmininko – gyvenimo istorija.
Eksponuojamos fotografijos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Šiaulių r. Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre, R. Ozolo paramos fondo archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve.
Parodoje taip pat eksponuojamos fotografijos iš R. Ozolo šeimos archyvo, perduoto į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Alberto Sinevičiaus asmeninio archyvo, fotografų Gedimino Bareikio, Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Kęstučio Svėrio, Zenono Nekrošiaus asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Gediminas Bareikis, Džoja Gunda Barysaitė, Arnoldas Barysas, Jonas Česnavičius, Romualdas Damulis, Vytautas Daraškevičius, Larisa Dmuchovskaja, Vladimiras Gulevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Zinas Kazėnas, Algimantas Kunčius, Stasys Laukys, Paulius Lileikis, Aleksandras Macijauskas, Gintaras Mačiulis, Vidas Naujikas, Zenonas Nekrošius, R. Ozolas, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas, Birutė Valionytė, Algimantas Žižiūnas. Širdingai dėkojame kolegoms archyvų darbuotojams, R. Ozolo bendražygiams, visiems, savo darbu talkinusiems rengiant šią parodą.
Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė Gražina Belickienė. Parodos partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas Šiaulių r. Bazilionų mokykla-daugiafunkcis centras R. Ozolo paramos fondas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas Pirmosios Vyriausybės narių klubas.
