Penkioliktąjį kartą vykusioje tarptautinėje mokinių iki 16 metų gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai pelnė penkis bronzos medalius.
Prizininkais tapo Elzė Amilevičiūtė (Vilniaus jėzuitų gimnazija, mokyt. Ala Vaicekauskienė, Rasa Rudzevičienė, Stasė Traigienė), Rokas Tarasevičius (Kauno jėzuitų gimnazija, mokyt. Virginija Dmukauskienė, Rita Janavičienė, Rigonda Skorulskienė), Erikas John Magee (Kauno technologijos universiteto gimnazija, mokyt. Audra Žemulaitienė, Kęstutis Baltakys, Tomas Kivaras), Jokūbas Viršilas (Klaipėdos licėjus, mokyt. Ingrida Rimkienė, Rima Grabauskienė, Marius Žadvydas) ir Polina Zagzina (Vilniaus „Santaros” gimnazija, mokyt. Jelena Cyliova, Alla Tiščenko, Genrich Kurčevskij).
Lietuvos komandos vadovavo Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius dr. Paulius L. Tamošiūnas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanas, docentas dr. Ramūnas Skaudžius ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.
Olimpiada vyko gruodžio 2-11 d. Botsvanos sostinėje Gaborone. Olimpiadoje mokiniai iš 42 valstybių sprendė testus, atliko kompleksines teorines ir praktines užduotis, susijusias su augalinių pigmentų, rūgščių ir lipidų panaudojimu įvairiose srityse. Užduotis mokiniai atliko Botsvanos universiteto laboratorijose. Renginio metu dalyviams teko ištverti iki +42 C karščius.
Labai skurdi informacija. Be lietuvių ,buvo dar europiečių? Kas laimėjo auksus, kas sidabrus? Nesinori sakyti ?
Viskam tam reikia laiko, akių ir rankų. Alkas laikosi savanorių dėka. Gal Tamsta norėtum prisijungti ir pasidarbuoti?
Ačiū ! Bėda tik, kad aš jau 12 val. sunkiai dirbu, nepavešiu. O be to, manau, jog tokie komentarai kaip mano irgi yra indėlis, palaiko Alką. Be kritinio požiūrio būtų labai nuobodu skaitytojams.
Sveikinu! 🙂
Tačiau, deja, mūsų moksleiviai ir studentai retai gali pasigirti dideliais pasiekimais.
Aišku, šalis maža. Tačiau ir mokymo / studijų sistama labai apleista. Joje daug idealistinių sureikšminimų ir pan.
Kad išeiti iš šio mūsų provincialumo rato, reiktų gerokai daugiau dėmesio skirti biomedicinos, gamtos mokslų (apima ir tiksliuosius), technologijų mokslams. Taip pat anglų kalbai.
Tuo tarpu humanitariniai ir socialiniai mokslai Lietuvoje perdėtai sureikšminti. nesakau, kad jų nereikia. Tačiau jų atžvilgiu reiktų turėti saiką. Tikrai mokyklose gerokai per daug dėmesio skiriama tokiems dalykams, kaip istorija, geografija, menai ir t.t. O antrąsias užsienio kalbas (prancūzų, vokiečių, rusų) iš viso reiktų palikti tik kaip fakultatyvus.
Panašiai ir su studijų programomis universistuose.
TAIGI, NORINT KAD LIETUVA KAŽKĄ PASIKTŲ, BŪTINA STIPRINTI BIOMEDICINOS, GAMTOS IR TECHNOLOGIJŲ MOKSLUS, IR MAŽINTI MOKINIŲ KRŪVIUS, STUDIJUOJANT HUMAITARINES BEI SOCIALINIŲ MOKSLŲ DISCIPLINAS.