Vasario 27 d. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams pristatyti planuojami struktūriniai pokyčiai, kurių tikslas – dinamiška, optimali, lanksti, aukščiausius veiklos standartus atitinkanti ir geriausių rezultatų pasiekti galinti valstybės įstaiga.
Reformos būtinybę diktuoja šiandienos situacija: žemas visuomenės pasitikėjimas viešuoju sektoriumi, ilgi biurokratiniai procesai, nepakankamai kokybiškai teikiamos viešosios paslaugos ir neefektyvus tam skiriamų finansinių išteklių naudojimas.
Siekiant įgyti ir stiprinti valstybės piliečių pasitikėjimą viešuoju sektoriumi būtinos permainos, susijusios su optimizavimu, efektyvumo didinimu, perteklinių funkcijų atsisakymu ir finansinės naštos valstybei mažinimu. Lietuva tikrai laimėtų, jeigu viešajame sektoriuje atsirastų daugiau atsakomybės už rezultatus, laisvės, drąsos ir daugiau noro tobulėti.
Išanalizavus ir įvertinus Vyriausybės kanceliarijos veiklos procesus nustatyta, kad kanceliarijos veikla yra neefektyvi. Funkcijos dažnu atveju persidengia, dubliuojasi, orientuojamasi į procesą, bet ne į rezultatą. Akivaizdu, jog taip neužtikrinama tinkama paslaugų kokybė, be to, nėra pokyčių valdymo sistemos, trūksta novatoriškumo.
Numatoma, kad nauja kanceliarijos struktūra įsigalios 2017 m. liepos 18 d. Pareigybių skaičius bus sumažintas nuo 210 iki 170, t. y. sumažės apie 20 proc. (40 pareigybių). Tai leis ateityje per mėnesį sutaupyti apie 65 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų (su darbdavio mokesčiais) ir 12 tūkst. eurų darbo vietų išlaikymui (darbo vietos įranga, kompiuteriai, elektra, patalpų šildymas ir kitos susijusios išlaidos). Per metus tai sudarytų iki 780 tūkst. eurų darbo užmokesčio bei apie 144 tūkst. eurų darbo vietų išlaikymui.
Planuojama, jog įgyvendinus permainas išaugs personalo, procesų ir sistemų veiksmingumas bei efektyvumas visuose padaliniuose, orientuojantis į nuolatinį pokyčių valdymą. Optimizavus struktūrą bei resursus sprendimai bus priimami mažiausiomis laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudomis. Nuosekliai sumažinus valdymo išlaidas bus sudarytos sąlygos išlaikyti ir pritraukti kompetentingą personalą, nustatant jiems konkurencingesnį darbo užmokestį.
Pažymėtina, jog atleidžiamiems darbuotojams yra parengta programa jų integracijai į darbo rinką. Darbuotojai bus informuojami apie integracijos į darbo rinką priemones, bus organizuojamos konsultacijos dėl karjeros galimybių, bus atliktas darbuotojų kompetencijų įvertinimas ir jų atitikimas darbo rinkos poreikiams. Bus aktyviai bendradarbiaujama su potencialiais darbdaviais, siekiant padėti greičiau rasti norimą darbą tai daliai darbuotojų, kuriuos palies kanceliarijos pertvarka, bus sudarytos sąlygos įgyti/tobulinti trūkstamas kompetencijas.
Numatoma, jog ateityje, įgyvendinus Vyriausybės programoje numatytas nuostatas dėl valstybės institucijų ir įstaigų funkcijų centralizavimo, Vyriausybės kanceliarijoje pareigybių skaičius turėtų sumažėti dar labiau.
Kiekviena lazda turi du galus. Kai vykdomas mažinimas, tai visoje struktūroje pasidaro NESTABILU, kiekvienas nori išlikti ir prasideda kova tarp saviškių ir demonstruojamas perdėtas palankumas ir ištikimybė. Ko pasekoje nelieka darbo ir užtikrintumo darbuotojams. Darbas nedirbamas, lieka tik kova už būvį ir vergovė. O jeigu dar suprasti tą dalyką, kad kiekvienas biurokratinis sumažinimas priveda prie etatų didinimo, tai suprasime esmę: Nestabilumas užtikrina betvarkę. Tai to ir laukime, nes kitaip nebūna. Nestabilioje visuomenėjė, kurioje reforma eina po reformos yra imituojamas darbas, tauta išsilaksto. Štai ir visi reformų uždaviniai pilnai atitinkantys M.Suslovo siekius: Lietuva be lietuvių. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nieko nereikia daryti. Jei asmuo nekvalifikuotas, reikia jį pakeisti. Klausimas: kaip pareigose atsirado nekvalifikuotas? Gal pirmiausiai reikia atleisti iš pareigų tą, dėl kurio pareigose atsirado nekvalifikuotas. Taigi atsakomybė turi buti abiems pusėms. Taigi ką matome, per ketvirtį amžiaus vis dar nežinoma kokių pareigų Valstybės valdymui reikia. Kai orgainzuojamas atlyginimų pasikėlimas etatų mažininimo sąskaita, kas tada atsitinka? Kaip ir visada. Išvada: Niekada per ketvirtį amžiaus Lietuva neturėjo tinkamai sutvarkytos Vyriausybės struktūros ir etatų. Tai ar galima tikėtis proveržio: NE.
IR – iš kur tokie kliedalai,
gimstą???
Kas gi mums, jiems, man, Tau …užgynę žodį savą, –
kai polikalbine (poli-“etilenyste”) dangstom kalbą savą į TYLĄ (be žodžių, lietuviškų, savų – kalbos lietuvių).
“Išanalizavus ir įvertinus Vyriausybės kanceliarijos veiklos procesus nustatyta, kad kanceliarijos veikla yra neefektyvi. Funkcijos dažnu atveju persidengia, dubliuojasi, orientuojamasi į procesą, bet ne į rezultatą”
…ir įvertinus Vyriausybės veiklos nustatyta, kad veikla yra …
dažnu atveju persidengia, į , bet ne į
PO TO, – KAM
stebėtis, kai nieks nieko suprast
nesuprantą, – iš kokio “Į”, ir kodėl, t.y. yra Į kokį “Į”?
Taip ir tampa “y-ra kaip į-ra…
šom, …al, už…
gavom” 🙂
Su artėjančiais Naujais – lietuviškais, pavasariniais (pasauliniais metais, kaip iki XV a.), – po mėn ar sutikt juos bus
KAM?