Beveik visos 57 valstybės, kurias iki šiol yra apkeliavęs Linas Adomaitis, patvirtino muzikanto įsitikinimą dėl antrų pagal dydį miestų išskirtinumo. Kaunas šiuo atveju nėra išimtis.
Pokalbis su šiame mieste užaugusiu ir čia savo muzikinį kelią pradėjusiu muzikos atlikėju, kompozitoriumi ir prodiuseriu – apie vaikystėje krėstas išdaigas, Kaune atsivėrusias muzikines galimybes ir meilę gimtajam miestui.
– Mūsų susitikimui pasirinkai buvusią Kauno Juozo Naujalio muzikos ––gimnaziją (dabar čia Kauno Arkivyskupijos kurija). Kodėl ši vieta?
– Labai džiaugiuosi, kad susitikome šioje vietoje. Man teko garbė dešimt metų čia mokytis, todėl labai gera pasivaikščioti buvusios mokyklos koridoriais ir atverti klasių, kuriose mokiausi, duris. Būdamas moksleiviu, esu iškrėtęs daug išdaigų ne tik klasės draugams, bet ir mokytojams. Virš mokytojų darbų stalų klijuodavome sniego gniūžtes ir kai šie atsiversdavo dienyną, sniego gniūžtė nukrisdavo tiesiog ant visos klasės pažymių. Tai, kad koridoriais važinėjausi riedlente ar dviračiu – sakyčiau, smulkmena. O kramtomos gumos klijavimas ant mokytojų kėdžių – tikra klasika. Taip pat prisimenu, kad prieš atostogas mokytojams į vazas su gėlėmis priberdavome kreidos. Grįžus po atostogų, kvapas vazose būdavo toks klaikus, kad tekdavo praleisti pamokas ir taip pratęsti atostogas (red. juokiasi). Nebuvau pats lengviausias vaikas mokytojams, tačiau klasės draugai mane mylėjo, kaip ir aš juos. Iki šios dienos.
– Kaunas – miestas, kuriame užaugai. Kokios Kauno vietos tau kelia šilčiausius prisiminimus ir kodėl?
– Bene daugiausiai prisiminimų keliančios Kauno vietos – Juozo Naujalio gimnazija ir Senamiestis. Žinoma, tai ne vienintelės mano mėgiamos Kauno vietos, jų turiu ir daugiau. Pažaislio vienuolynas turi ypatingą aurą, o gimtąjį Žaliakalnį laikau vienu gražiausių ir išskirtine architektūra pasižyminčių mikrorajonų Kaune. Žaliakalnį dar vadinu tikruoju Kauno centru, nes iš čia patogu patekti į visus kitus Kauno mikrorajonus.
– Kaune save pradėjai formuoti kaip muzikantas. Kokias muzikines perspektyvas tau atvėrė šis miestas?
– Kai mokiausi ir studijavau Kaune, Juozo Naujalio gimnazija jau tada buvo labai aukšto lygio muzikos mokymo įstaiga. Labai džiaugiuosi, kad čia mokiausi, nors buvo pasiūlymų išvykti ir į Vilnių, į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Nenorėjau palikti draugų ir gimtojo miesto. Likau Kaune ir čia baigiau muzikos gimnaziją bei aukštąjį mokslą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete. Man miestas atvėrė labai daug muzikinių durų, todėl esu laimingas, kad čia augau, mokiausi ir studijavau.
– Kaip apibūdintum Kauno miestą šiandien? Kokiomis kultūrinėmis savybėmis jis išsiskiria iš kitų Lietuvos ar net Europos miestų?
– Kaunas žavus ne tik savo demografine padėtimi, bet ir kultūrine įvairove. Šis miestas pilnas kultūros. Kaunas gali didžiuotis daugeliu autoritetingų Lietuvos intelektualų ir profesionaliais tarptautiniais festivaliais, tokiais kaip „Kaunas Jazz“, Pažaislio muzikos festivalis, „Aura“, „Kaunas photo“ ir kt. Kaunas pulsuoja energija. Tai jaunatviškas ir modernus miestas. Visuomet jaučiau simpatiją antriems pagal dydį miestams. Tenka daug keliauti. Neseniai skaičiavau, kad lankiausi 57-iose šalyse, ir beveik visur geriausią įspūdį paliko antri pagal dydį miestai. Kaunas yra nuoširdus ir ypač lietuviškas miestas, ginantis tautos vertybes.
– Esi projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė – 2022“ ambasadorius. Kodėl šis projektas yra reikalingas Kaunui ir kodėl jis vertas šio vardo?
– Kaunui labai svarbu parodyti save tarptautinei arenai. Kaunas – kultūringas, energingas, jaunas, intelektualus ir labai gražus miestas. Kaunas užaugino daug talentų įvairiose profesijose. Kaunas turi vieną seniausių krepšinio komandų Europoje, o pačioje miesto širdyje tuokiasi dvi didžiausios Lietuvos upės. Linkėčiau kauniečiams išlikti pozityviems, kūrybingiems ir draugiškiems, O savo talentu ir darbais toliau džiuginti Lietuvą, Europą ir visą Pasaulį. Todėl tvirtai esu įsitikinęs, kad Kaunas yra vertas Europos kultūros sostinės vardo.
