Sostinėje gyvena beveik penktadalis šalies gyventojų

Rugsėjo 28-ąją minima Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Šia proga Lietuvos statistikos departamentas parengė informacinį pranešimą apie didžiausią Lietuvos miestą ir šalies sostinę – Vilnių ir Vilniaus apskritį.

2016 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 543,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų Vilniaus mieste – 532,8 tūkst. (18,4 proc. visų Lietuvos nuolatinių gyventojų). Šios savivaldybės darbingo amžiaus gyventojai sudarė 64,1 proc., pensinio amžiaus – 19 proc., vaikai iki 16 metų – 16,9 proc. visų savivaldybės nuolatinių gyventojų. Šimtui vaikų iki 16 metų teko 99 pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės, rašoma pranešime spaudai.

2016 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 243,1 tūkst. (44,7 proc.) vyrų ir 300,4 tūkst. (55,3 proc.) moterų. 1 tūkst. vyrų teko 1 236 moterys. 2015 m. iš Vilniaus miesto savivaldybės emigravo 9,3 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų, o imigravo 4,7 tūkst. žmonių (2014 m. – atitinkamai 6,5 tūkst. ir 5,8 tūkst.).

2015 m. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 281,6 tūkst. užimtų gyventojų. 2015 m., palyginti su 2014 m., užimtų gyventojų padaugėjo 2,2 proc. 2015 m. nedarbo lygis Vilniaus miesto savivaldybėje sudarė 5,2 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2015 m. sudarė 832,4 EUR ir buvo 118,3 EUR didesnis nei vidutiniškai šalyje (714,1 EUR). Palyginti su 2014 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybėje padidėjo 34,8 EUR.

2015 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybėje veikė 202 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė 30,1 tūkst. vaikų, tai 2 proc. daugiau nei 2014 m. 100 vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, teko 99 vietos. 2015–2016 mokslo metų pradžioje savivaldybėje buvo 155 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 64,5 tūkst. mokinių ir dirbo 5,3 tūkst. mokytojų. Vilniaus miesto savivaldybėje veikė 11 profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokėsi 6,4 tūkst. mokinių, ir 19 aukštųjų mokyklų, kuriose studijavo 66,4 tūkst. studentų.

Būdamas šalies sostine ir apskrities centru, Vilnius pasižymi ir aktyviu kultūriniu gyvenimu. 2015 m. Vilniuje buvo 16 teatrų (6 valstybiniai ir 10 nevalstybinių), kuriuose apsilankė šiek tiek daugiau nei 1 mln. žiūrovų, veikė 23 muziejai, kuriuose apsilankė 1,3 mln. lankytojų. 2015 m. buvo 7 kultūros centrai, 117 meno mėgėjų kolektyvų su 4,9 tūkst. dalyvių, 23 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, turėjusios 85 tūkst. skaitytojų. 2015 m. Vilniaus mieste buvo 32 kino salės, jose lankėsi 1,4 mln. žiūrovų.

2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje veikė 35 275 ūkio subjektai. Daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (25,7 proc.) bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (16,2 proc.) įmonių. Palyginti su 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus savivaldybėje padidėjo 6,5 proc. 2016 m. pradžioje 67,5 proc. veikiančių ūkio subjektų turėjo iki keturių darbuotojų, 16,1 proc. – nuo 5 iki 9 darbuotojų, 0,1 proc. (37 ūkio subjektai) turėjo daugiau kaip 1 tūkst. darbuotojų.

2015 m. Vilniaus miesto savivaldybės apgyvendinimo įstaigose apsistojo 978,8 tūkst. turistų (2014 m. – 928,4  tūkst.), iš jų užsieniečių – 800 tūkst. (2014 m. – 764,6 tūkst.). Viešbučių numerių užimtumas siekė 64,4 proc. Daugiausia užsienio turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos ir Latvijos.

Vilniaus miesto savivaldybėje remontuojami civiliniai orlaiviai ir jų varikliai, gaminama akmens vata ir kitos izoliacinės medžiagos, elektromechaniniai prietaisai, vėdinimo įranga, šaldytuvai-prekystaliai, lazeriai, saulės elementai, skystieji kristalai, sudėtiniai diagnostiniai arba laboratoriniai reagentai ir fermentai, vaistai, kosmetika, popierius, kartonas, plastikiniai vamzdžiai, maišai ir krepšiai iš polietileno bei kiti plastikiniai gaminiai. Vilniuje gaminami įvairūs baldai, siuvami švarkai, kelnės, kostiumai, kombinezonai, striukės ir apsiaustai, moteriškos palaidinukės, sijonai ir suknelės, vyriški marškiniai. Taip pat gaminami mėsos produktai, duona ir pyrago gaminiai, saldainiai, margarinas, degtinės ir likerio gaminiai, sultys ir nealkoholiniai gėrimai.

2015 m. iš Vilniaus apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 374,6 mln. EUR. Tai sudarė 17,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2014 m., eksportas padidėjo 8,1 proc. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, jų dalių (12,5 proc.), plastikų ir jų gaminių (11,8 proc.), įvairių pramonės dirbinių (baldų, patalynės reikmenų ir kt.) (11,7 proc.), medienos ir medienos gaminių (10,6 proc.), augalinių produktų (10,6 proc.). Pagrindinės Vilniaus apskrities eksporto partnerės buvo Vokietija (13,9 proc.), Lenkija (7 proc.), Jungtinė Karalystė (6,5 proc.), Latvija (5,7 proc.), Nyderlandai (5,3 proc.).

2014 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Vilniaus miesto savivaldybėje sudarė 8 851,63 mln. EUR arba 68,8 proc. visų šalies TUI. Per metus TUI savivaldybėje padidėjo 6,1 proc. Vienam savivaldybės gyventojui teko 16 313 EUR TUI (šalyje – 4 404 EUR).

Negalutiniais duomenimis, Vilniaus apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 m. siekė 14 600,7 mln. EUR ir sudarė 40,1 proc. viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 18,1 tūkst. EUR BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (32,8 proc.) bei pramonėje (17,2 proc.).