Atsižvelgiant į istorinius šaltinius apie XIII–XIV a. Lietuvoje stovėjusias medines pilis ir Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių tyrinėjimų rezultatus, daugelį metų trukusios pastangos iš užmarštyje paskandintos praeities prikelti protėvių gyvenimą ant Šeimyniškėlių piliakalnio šiandien tapo realybe. 2016 m. rugsėjo 27 d. 14 val. į istorinę Šeimyniškėlių piliakalnio žemę bus įkasama Vorutos pilies statybų pradžios sija, rašoma pranešime.
„Simboliška, kad Vorutos pilies statybas pradedame minėdami ir Pasaulinę turizmo dieną. Jau kuris laikas Anykščių miestas garsėja savo lankytinų vietų patrauklumu ir gausa, kasmet augančiu turistų skaičiumi, todėl viliuosi, kad medinė Vorutos pilis ant Šeimyniškėlių piliakalnio taps įspūdingu Anykščių kraštą ir išskirtinai jo istoriją garsinančiu objektu, galėsiančiu sudominti tiek pačius anykštėnus, tiek ir mūsų miesto svečius.“ – sako Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.
Jo teigimu, medinės pilies statybų projektas – jau seniai Anykščių krašto žmonių gvildentas sumanymas. Pirmoji deklaracija statyti medinę pilį ant Šeimyniškėlių piliakalnio Anykščių rajono savivaldybės, Kultūros ir Aplinkos ministerijų, Valstybinės paminklosaugos komisijos, Archeologijos draugijos ir Pasaulio anykštėnų bendrijos atstovų buvo pasirašyta dar 1999 metais. Deklaracijoje viltasi, kad medinė pilis galėtų tapti gyvuoju muziejumi, kur būtų galima ne tik stebėti, bet ir išbandyti senuosius amatus, karybos techniką. 2004 m., dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, Anykščių rajono savivaldybės tarybos ir Pasaulio Anykštėnų bendrijos tarybos narių buvo pasirašyta antroji deklaracija, įprasminusi ir Anykščių rajono strateginiame plane numatytą tikslą pastatyti medinę pilį.
Tikimasi, kad autentiškoje aplinkoje stovėsianti Vorutos pilis ilgus amžius išliks gyvosios Lietuvos istorijos pažinimo mokykla, patriotizmą ugdančiu ir krašto istorinę atmintį puoselėjančiu turizmo statiniu.
Vorutos pilis tai paprasčiausia yra Kauno pilis. lyvis
turbut, bet tegu ir Anyksciuose atstato, o kaip vadins tai nelabai ir svarbu
Labai pritariu ir džiaugiuosi. Vorutos žemėje buvo ir daugiau pilių. Viena jų, centrinė, vadinosi Tauragnų pilimi ir pagal išlikusius dokumentus buvo padovanota vyskupijai. Pagal archeologinin radinį yra žinoma, netgi, jos įvažiavimo bokšto išvaizda, tačiau pamatai iki šiol nėra aptikti. Aptiktas arkinio įvažiavimo akmuo su įrašu 12:19 ir tikėtina, jog tai iškoduojama kaip 1219 m. data. taipogi lauko akmuo su iškalta rašytine V raide. Ant viršaus punktyriniu rašymu nežymiai dar uždėta kita V tiesiuomis linijomis, kas rašytinę raidę V perveda į W statusą. Tiek lietuviška V, tiek vokiškai arba lenkiškai W reiškia pavadinimo Voruta arba Woruta pirmosios raidės ženklą. Vyskupas, matyt, dėl aiškumo prie V priskrebeno dar vieną V, patvirtindamas tuo garsinį šios raidės skambesį.
Įdomu, kad Tauranų apylinkėse yra kryžiuočio voro tipo vorų, tačiau ant nugaros išpaišytas ne kryžius, o raidė V. Yra fotografija. Atstačius Vorutos žemės, t. y. medinę Vorutos pilį Šeimyniškėliuose, reikės, manytina, imtis kitos Vorutos žemės pilies atstatymo darbų Tauragnuose.
w yra paprasciausia M
taigi, rašykime Woruta šių dienų šviesoje, ir bus taika tarp kaimynų (lietuvių ir lenkų)…
Vorutos vardas yra istorinis paveldas. Taigi priklausantis valstybei ir kaip toks yra saugotinas pagal įstatymus, jis tegali būti pasisavinamas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, tai yra dar ir karaliaus Mindaugo pilies vardas. Mokslo duomenimis nėra patvirtinta, kad ant Šeiminiškėlio piliakalnio stovėjusi pilis būtų buvusi vadinama Vorutos vardu. Tokiu atveju Vorutos vardas bei tai, kad ji buvo karaliaus Mindaugo pilis, yra istorinio paveldo dalykai, tad dėl to – ir viešieji interesai, kurie yra gintini prokuratūros teismine tvarka.
Taigi nesisavinkite- nesiimkite “prichvatizuoti” to, kas yra valstybės – visos Lietuvos, o ne Anykščių. Vadintumete pastatytą pilį Šeimyniškėlių, Anykščių, t.y. tokiu vardu, į kurį turite teisę, tai tokiu atveju pilis tik džiugintų, o priešingu be ginčų neapseiti…
tegu atstato, o vadins spetina Vorutos pilimi ir tiek
Šeimyniškėlių pilis tik medinis Žukausko sapnas ir vienuolišką jo pramaną palaikančios politizuotos rašliavos užmanymas, kad būtų užgožtas istorinis karaliaus Mindaugo sostinės Vilniaus paveldas, jo sukurta gynybinių pilių grandinė ir Lietuvos karalystės aura. Šeimyniškėliai išliks kaip Lietuvos istorijos klastojimo pavyzdys.
bet siaip nesvarbu kur ji buvo bet nebutinai Vilniuje nes Vilniuje buvo nuolatine didziojo kunigaikscio pilis, o Voruta tik viena is tokiu kokios buvo ir Punios ar Merkines pilys, o siaip as labiau linkes prie tos minties kad jo stovejo ant Merkio upes kur nors ties Varena
Kaip ir viskas,šiuo metu,Lietuvos Žemėj daroma tik dėl įvaizdžio ir pinigų įsisavinimo.Geriau jau nepradėtų jokių pilių statymų.Juolab,kad Vorutos vieta tik menama.
Manau reiketu daugiau dometis Basanaviciaus darbais ir ka jis ten taip inirtingai kasinejo toje Vorutoje,nebijodamas issipurvinti barzda.
Čia joks “kalvis” tai stribas. lyvis
Na taip – “5 stribai ir Basanavicius priekyje”. 🙂 Geriant arielka ,uzkasti reikia !
Apie pilies statybas norisi suzinoti daugiau.
Derėtų gal per google surasti “Vorutos žemė” ir “Vilniaus Perkūno kunigaikštija”, kur pasidaro aišku, kad tiek Vorutos (pavidalo) žemės kunigaikštijos, tiek Vilniaus Perkūno kunigaikštijos buvo sudarytos voratinklio išvaizdos principu ir tas teritorinis principas anais laikais buvo vadinamas “voruta”. Tai – pats optimaliausias genties ar genčių sąjungos žemės apsibrėžimo principas, nes apskritimas yra trumpiausia linija didžiausiam žemės plotui užimti. Sienos tada trumpiausios, o vidiniai vorutos apskritimai sudaro gynybinių žiedų linijas. Tiek Šeimyniškėlių pilis, tiek Tauragnų, Vilniaus, Varėnos, Merkinės, Medininkų ir pan. yra vorutos statuso pilys. Klausimas, tik, į kurią buvo pasitraukęs Mindaugas ir kurioje vyko derybos su Livonija. Tai galėjo būti visai atskiros pilys, bet niekas negali nuginčyti ir Šeimyniškėlių kaip “vorutos ar Vorutos” pilies pavadimimo. Ar tai ta galingoji, kur pasitraukė Mindaugas, ar tai ta derybinė, ar dar kokia kitokia, ji yra mūsų kultūrinio paveldo objektas ir nuostabu, kad anykštėnams pavyko jį pradėti gaivinti.
Ypatijaus metraštyje pasakyta, kad Mindaugas dėl to, jog nesikautų mūšio lauke pulkas prieš pulką su Vykinto atsivesta kariuomene, o tai reiškia, kad nesižudytų lietuviai tarpusavyje, nusprendė eiti į pilį (‘grad’) vardu Voruta (beje, žodis ‘grad’ rodytų, kad pilis jau buvusi su miesto užuomazgomis, t.y. išvaizda panaši į voratinklį). Toks Mindaugo elgesys, pilies vardo pabrėžimas metraštyje ir tai, kad po tokio Mindaugo veiksmo Vykintas jokių bandymų kautis nedarė, rodytų, kad Vorutos pilis buvo lietuviams (baltams) ypatinga, šventa, jos ribose (viduje) lietuviui kautis su lietuviu buvo senaisiais papročiais užginta. Tas paprotys dar gyvas ir dabar – peštukai muštis eina į kiemą…
Pagal archeloginius ir kitus duomenis tuo metu voratinklio pavidalo, švento statuso pilis – Voruta tegalėjusi būti tik Vilniuje. Į argumentą, kad “niekas negali nuginčyti ir Šeimyniškėlių kaip “vorutos ar Vorutos” pilies pavadimimo”, atsakytina, kad toks jų vardas niekuo ir nepatvirtinamas, vadinasi, teisės juo vadintis Šeimyniškėliai neturi.
Vorutą suprantant kaip bendrinį žodį “voruta”, t.y. apsauginiu menamu voratinkliu išpaišytą genties arba genčių junginio teritoriją, o Šeimyniškėliai priklausė Tauragnų (ten centras, t. y. buvo “voras”) vorutai ir buvo pakraštyje, nėra ginčytina, kad Šeimyniškėliai turėjo vorutos priklausomybę. Žodelis “ut” durtiniame junginyje su “vor” byloja, jog vorutos teritorijos valdymas priklausė “ut” potarmės aukštaičių genčiai. Ši aplinkybė rodo į uteniškių Tauragnus: ten ir stovėjo aukšta mūrinė pilis. Vorutos Šeimyniškėliuose vyko kažkokios derybos su Livonija (skaičiau, neprisimenu kur) ir tai visai logiška, nes jie buvo arčiausiai prie žemaičių ir ordino. Neginčytina buvo ir Varaklani voruta Latvijoje, Vilniaus Perkūno kunigaikštijos voruta Dzūkijoje bei pan., tačiau dėl geografinės padėties būtent Tauragnų vorutos žemė tikėtina, labiausiai dalyvavo Mindaugo santykiuose su Livonija ir žemaičiais. Išeitų, kad
prie Anykščių stovėjo uteniškių potarmės genties (kartu su kita gentimi) valdoma vorutos Šeimyniškėlių pilis, todėl toks jos pavadinimas abejonių dėl teisėtumo nekelia. Semantika, taigi, čia labai padeda.
Tai, kad tam įrodyti, jog Voruta galėjus būti Vilniuje yra tikresnių faktų negu, tarkim, dalelytės “ut” tarminę priklausomybę Tauragnų apylinkėms. Be to, “ut” yra daugiau būdinga deivių vardams – Lado Laduto, žmonių vardams, pavardėms – Dangerutis (kunigaikštis), Seibutis, Mažutis, Laimutis ir kt, o ne vietovėms vadinti. Antai, archeologai Kreivosios pilies teritorijoje Vilniuje dabartinėje Stalo kalno vietoje randa buvus iškilimus (kalnelius), kurių pavadinimai teritorijos planuose yra su šaknimi vor-. Tad Vorutos vardas tegali būti siejamas su Vilniumi, konkrečiai su Kreivąja pilimi, kurioje visiškai patikima manyti buvus teisingumo deivei Vorutai garbinti skirta vieta. Esant šiems ir anksčiau minėtiems faktams ir argumentams karaliaus Mindaugo Vorutą sieti su Šeimyniškėliais nėra jokių teisinių prielaidų.
Manyčiau, kad tuomet, kai bus surasti Tauragnų pilies pamatai ir atlikti požemių bei aplinkos kasinėjimai, bus irgi galima šiuo klausimu ką nors spręsti. Šeimyniškėlių priklausomybė Vorutai istorikų siejama su varas = voras samprata (ten teka Varutės upelis). Esu girdėjęs išsireiškimą, matant didelį didelį vorą: “O, čia jau ne voras, bet Varas”. Yra nuo Tauragnų link vakarų kaimas Vorėnai, liudijantis irgi jo priklausomybę teritorinei Vorutai. Tiek uteniškių voruta (sksersmuo 140 km.), tiek Vilniaus voruta (skersmuo panašus) centruose turėjo šventvietes su Saulės rato kalendoriais, juose degė Amžinoji ugnis. Vilniaus vorutoje toks buvęs konstatuotas ikonstatuotas Perkūno šventvietėje, antras, kaip Amžinoji ugnis – Šventaragio slėnyje ir dar vienas, anuos panaikinus, galėjo būti Stalo kalne. Tie kalneliai – įdomus dalykas. Daugelis technologijų (reiškinių), užrašinėtojams nesuprantant, galėjo būti įvardinti dievais arba deivėmis. Pavyzdžiui, dievas Mehta žemaičiuose reiškia
“metai’, o rytuose “metainė”, ir abu jie reiškia kalendorių. Dievas bangpūtys reiškia žemo oro slėgio cikloną ir pan.Taip ir su deive Voruta – ji galėtų reikšti pavyzdžiui, tiek bendrijos Amžinosios ugnies kalendorių, sukamą ratu, tiek visos Vilniaus vorutos žemės, kurios perimetru irgi buvo sukamas ugnies ratas, didįjį kalendorių. Ir visai galimas dalykas, kad šių sukamų bangų energijos pagrindu natūroje egzistavo, pvz., Vilniaus Vorutos deivė ir jos “motina” visos Vilniaus Perkūno kunigaikštijos deivė Voruta. Mes abu esame teisūs. Kurioje vorutoje buvo dokumentuose apie Mindaugą minima jo prieglaudos pilis, parodys kasinėjimai. Juk Mindaugas (Mendovg = Mendaug = Nem Daug) buvo Nemuno ir Dauguvos upių baseinų Didysis kunigaikštis, reikėtų atminti.