Rugpjūčio 23 dieną, antradienį, 12 valandą, S. Daukanto aikštėje Vilniuje Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kviečia paminėti dešimtąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.
Vytautas Pociūnas (1957-2006) – Lietuvos savanoris, Parlamento gynėjas, Valstybės saugumo departamento pulkininkas, diplomatas, eidamas pareigas žuvo Breste, buvusioje Lietuvos Brastoje, Baltarusijoje.
Vytautas Pociūnas gimė Vilniuje, studijavo Vilniaus universititeto Fizikos fakultete. Po studijų liko universitete dirbti mokslinio darbo, tyrinėjo lazerių fiziką. 1988 m. tapo Lietuvos Sąjūdžio savanoriu – „žaliaraiščiu“. 1990 m. įstojo į Lietuvos valstybės savanorius. 1991-ųjų sausį dalyvavo ginant Parlamentą. Nuo 1992 m. dirbo Valstybės saugumo departamente. 2004-2005 metais vadovavo VSD Ekonominei valdybai. 2005 m. išsiųstas dirbti diplomatinio darbo į Baltarusija – buvo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine ministru patarėju. 2006 m. rugpjūčio 23 dieną mįslingomis aplinkybėmis žuvo Breste.
Vytautas Pociūnas už darbą Valstybės saugumo departamente yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2004 metais). Po mirties – 2007 metais – prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Vytautą Pociūną Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Vytauto Pociūno žūties aplinkybės bei jo pomirtinio šmeižto priežastys iki šiol lieka neištirtos. Kasmet S. Daukanto aikštėje susirenkantys piliečiai primena, kad tai padaryti yra valstybės garbės reikalas.
2007-aisiais filosofo Leonido Donskio dainomis pradėtoje pilietinėje Vytauto Pociūno atminimo akcijoje per keletą metų yra dalyvavę žinomi lietuvių meninikai: Veronika Povilionienė, Martynas Švėgžda, Gytis Paškevičius, Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis ir kiti.
Minint dešimtąsias Vytauto Pociūno žūties metines prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros šį antradienį dainuos aktorius ir bardas Gediminas Storpirštis.
Trečiadienį, rugpjūčio 24-ąją, Vilniaus miesto taryba svarstys, ar suteikti Pilaitėje esančiai gatvei Vytauto Pociūno vardą.
Siūlyčiau nebevadinti istorijos klastotojų bei nusikaltimo pėdsakų naikintojų žodžio “žuvo”, kalbant apie pulkininko Vytauto Pociūno nužudymą Brastoje. Žudikas turi būti vadinamas žmogžudžiu, nusikaltėlis – nusikaltėliu, o ne “įtariamuoju”, “galimai”, “tikėtinu” ir kitokiais šunuodegiavimais, ilgainiui Tiesą įveliant į tokį miglų ūką, kad galiausiai žinia pavirsta visiška abstraktybe ir tuščiažodžiavimu. Tas pat vyksta, kalbant apie Rusijos kariuomenės, veidmainiškai bevadinant juos, tariamai ironizuojamai “žaliaisiais žmogeliukais”. Kaip vakar Kauno savivaldybėje, dovanodamas Krymo okupacijos poveikyje 2014 kovą nutapytą paveikslą Ukrajinos Aukščiausiajai Tarybai, pasakė dailininkas Rimantas Radišauskas, – baikime vadinti aptakiais žodžiais “separatistai” (“atsiskyrėliai” – liet.), kai tuo tarpu jie yra OKUPANTŲ KOLABORANTAI – pasitelkus senų okupantų, kurie ardę Ukrajinos valstybe ir skaldė tautą visą amžių. Bet Ačiū Alkui už ištvrmingą kasmetinį priminimą apie šios Žmogžudystė (netyrimo) metines!