Vyriausybės noras laikytis Minsko paliaubų sąlygų ir išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai verčia Ukrainos karius dykinėti, rašo wsj.com. Laikinoje karių valgykloje surengtame susirinkime seržantas Olehas Bakerenkovas turėjo klausimą pareigūnui iš Kijevo. „Kada galėsime aktyviai kovoti? – domėjosi karininkas. – Mes negalime tiesiog sėdėti ir laukti, kada mus užpuls.“
„Galime kovoti šiandien, tačiau privalome išlaikyti tarptautinę paramą, – sakė pulkininkas leitenantas Volodymyras Kašliukas, kuris buvo atsiųstas iš Ukrainos sostinės
pasikalbėti su 53-iosios brigados kariais. – Mes negalime tiesiogiai konfrontuoti.“
Nepaisant jau metus trunkančių paliaubų, kova tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų šalies rytuose pastarosiomis dienomis suintensyvėjo. Praėjusią savaitę per apsišaudymus palei fronto liniją žuvo mažiausiai penki Ukrainos kariai.
Tačiau Ukrainos vyriausybė nenori, kad šalies kariai eskaluotų situaciją. Prezidentas Petro Porošenka ir jo kariuomenės vadai ir toliau įsitikinę, kad geriausias būdas Kijevui atgauti savo sienų kontrolę – išlaikyti tarptautines Rusijai taikomas sankcijas ir palaikyti Vakarų spaudimą Maskvai.
Tam reikia laikytis Baltarusijos sostinėje Minske pasirašytų paliaubų sąlygų.
Pasyvi pozicija nuvylė karius, tarp jų ir priklausančius 53-ajai brigadai, kurie susirinko pasikalbėti su generolu V. Kašliuku ir kitais naujos mobilios komunikacijos komandos, lankančios ties fronto linija dislokuotus karius, nariais.
Ukrainos vyriausybė tikisi, kad šios mobilios komandos galėtų padėti palaikyti nuotaiką fronte. Pirminį finansavimą šioms komandoms suteikė privatus JAV labdaros fondas „Spirit of America“, kuris įkurtas siekiant paremti amerikiečių karius ir diplomatus.
Seržantas O. Bakerenkovas teigė, kad jo kariuomenės transportas – vis dar pažymėtas sovietiniais ženklais – vasario 9 d. buvo apšaudytas artilerijos, kai vyko į Ukrainos kontrolės punktą perduoti maisto. Nors tada niekas nežuvo, karininkas įvardijo tai kaip „labai sunkią dieną“.
Kaip tvirtina Ukrainos ir JAV pareigūnai, palei fronto liniją vėl aidi minosvaidžių ir artilerijos gausmas, kurio pastaraisiais mėnesiais beveik nesigirdėjo.
Konfliktą stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija teigia, kad jos stebėtojai pastarosiomis dienomis fiksuoja „didelį minosvaidžių panaudojimo suintensyvėjimą“. Iš kurios pusės, nurodyta nebuvo.
Kai kurie Ukrainos pareigūnai teigia tikintys, kad šie išpuoliai gali būti atnaujinto puolimo pradžia, nes ateina pavasaris ir purvas pradeda džiūti. „Jie tai eskaluoja, siekdami aktyvaus karo, – įsitikinęs pulkininkas leitenantas Oleksandras Vasylenka, netoli Krasnoarmijsko įsikūrusios 93-iosios brigados vado pavaduotojas. – Matome artilerijos ir tankų padaugėjimą. Jie ruošiasi aktyvioms kovoms.“
JAV ir Ukrainos karininkai tvirtina, kad Rusijos karininkai Ukrainoje vykdo tiesioginę separatistų pajėgų kontrolę. Rusijos pareigūnai tokius kaltinimus ne kartą neigė. Vasario 13 d. Rusijos ambasadorius NATO Aleksandras Gruškovas pareiškė, kad Maskva tebėra įsipareigojusi išlaikyti paliaubas ir kritikavo Ukrainą nejudant į priekį politiniais susitarimo aspektais, tarp kurių numatyta ir amnestija separatistams.
Tuo tarp separatistų vadai kaltina Ukrainą pastaruoju metu suintensyvėjusiais karo veiksmais ir teigia, kad Kijevas naudoja ginklus, tarp jų ir minosvaidžius.
Minsko susitarimas leidžia naudoti rankinius ginklus ir vidutinio dydžio minosvaidžius, tačiau draudžia naudoti sunkiuosius ginklus, tokius kaip artilerija.
Nepaisant to, daugelis Ukrainos karių sako, kad jie nori atsakyti savąja artilerija, judėti į priekį ir susigrumti su snaiperiais ir minosvaidžių komandomis, kurios juos apšaudo.
Ukrainos vyriausybė išsiuntė naująją mobilią komunikacijos komandą į 53-iąją brigadą, kurią sudaro daugiausiai šauktiniai kariai, paaiškinti vyriausybės strategijos ir ištirti pastarųjų dezertyravimo atvejų.
Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusijos propaganda vis labiau stiprėja, be to, ji nukreipta į ties fronto linija esančias pajėgas. Vasario 10 dieną du Ukrainos kariai matomai dezertyravo ir tai buvo parodyta per Rusijoje kuriamas televizijos programas. Bent vienas jų sulaukė teksto žinučių, kad jam neteks kovoti ar vykdyti teismo sprendimo dėl automobilio avarijos, jeigu jis pereis į priešo pusę, teigia mobiliosios komandos vadovas pulkininkas Eduardas Lytvynenka.
Per susitikimą su 53-iąją brigada kariai apibėrė svečius klausimais apie užmokestį ir galingesnius ginklus. Ukrainos kariai yra geriau aprūpinti, nei konflikto pradžioje 2014 m. pradžioje, kai net uniformas ne visi turėjo. Dabar, nors ir nederančias tarpusavyje, tačiau net šauktiniai turi uniformas, taip pat labai pagerėjo maisto daviniai.
Ir vis dėlto, sąlygos vis dar išlieka sudėtingos. Nuo konflikto pradžios dauguma karių yra dislokuoti ir paprastai per metus jie gauna vos dvi trumpas pertraukas. Ukrainos kariuomenei tenka toks krūvis, kad neįmanoma rotuoti brigadų ties fronto linija. Todėl kariai nėra gerai apmokyti, net jeigu turi nemažai kovinės patirties.
Gyvenimas ties fronto linija – monotoniškas ir sunkus. Kariai valandų valandas būna kontrolės postuose arba purvinuose gynybiniuose apkasuose. Išvietės, net ir pastoviose bazėse, šokiruojančiai primityvios. Ir tikrai nėra daug dalykų, kurie galėtų prablaškyti karius, išskyrus prorusišką televiziją ar separatistų radijo stotį.
Piktnaudžiavimas alkoholiu čia yra įprastas dalykas.
Pulkininkas E. Lytvynenko tvirtina, kad įsakymas nereaguoti visa jėga į puolimą labai erzina.
„Žmonės nori kovoti, jie nori reaguoti, – tikina karininkas. – Jie nenori čia stovėti kaip taikiniai. Kadangi pagal susitarimus mes turime čia stovėti kaip taikiniai. O jie smūgiuoja į mus.“
Vienintelis kelias, kad Rusija BANKRUTUOTŲ (taip kaip Tarybsovietų sąjunga), o Ukraina sustiprėtų. Tuomet Ukraina galės atsiimti Krymą, o Lietuva – Karaliaučių. Tiesiog savo jėgomis.