Minime 25-tąsias Sausio įvykių metines. Minime kiekvienas savaip. Vieni – kaip istorinę datą. Kiti – kaip savo gyvenimo dalį. Treti – kaip tautos vienybės trumpą, bet ryškų blyksnį.
Teisininkui Liudvikui Ragauskiui tai buvo pirmosios nepriklausomos lietuviškos spaudos – „Atgimimo“ ir „Aušrinės“ kūrimo metai. Apie juos ir kalbasi Liudvikas Ragauskis ir Audrys Antanaitis.
Vargšas Liudvikas. Labai nerišlus, labai netikslus, net melagingas, ir labai juokingas pro ašaras pokalbis. Yra tokia prisiminimų rinktinė: “Atgimimas”. Pirmasis Atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis.- Vilnius, Diemedžio leidykla, 2009, 165 p. Per 25 žmonių prisiminimai. Kažkodėl niekas tokio Ragausko (-io) nenorėjo prisiminti. Ir kodėl gi?
Linai, prisiminimai yra visada SUBjektyvūs. Ir Liudvikas, berods, apie tai perspėja savo kalbėjime. Būtų šaunu ir kitokių subjektyvių prisiminimų ta proga išgirsti. Gal galima būtų tikėtis ir Tavo nuomonės Alko radijuje?
Jonai, negali būti prisiminimai vadinami subjektyviais, jei žmogus kalba apie tai, ko nežino arba apie tai, ką tik įsivaizduoja, arba meluoja. Jeigu jau tęsiam kalbą, tai Ragauskis neprisimenamas ne todėl, kad “Atgimimo” labui ne kažin ką nuveikė, o todėl, kad buvo stipriai įtariamas bendradarbiavimu su tam tikromis struktūromis. Mano atsiminimai spausdinti minėtoje knygoje ir “Nepriklausomybės sąsiuvinių” 2013 m. nr. 3(5) – tada dar redaktoriavo Ozolas ir galėjo patikslinti bei taisyti. Galiu atsiųsti vordu.
GERBIAMAS AUDRIAU, ilgai laukiau kada Tamsta pradėsi gvildenti LIETUVOS kultūros ir praeities (istorijos) šaknis. Tačiau regiu, kad Tamstai jos arba nežinomos, arba visiškai svetimos, kaip ir mūsų laikų daugeliui istorikams -homosovietikams! O juk ne tiktai Lietuvos jaunimas, bet ir mokslo pasaulis laukia žinių iš tolimosios praeities, kurią įminti galima (beje, ji jau įminta!) tiktai ir tiktai seniausios Žemėje LIETUVIŲ KALBOS pagalba!!!
Beje, neįminus praeities, negalima pažinti ir ateitį, kurią įminti galima taip pat tiktai LIETUVIŲ KALBOS pagalba!!!
Sąjūdžio spaudą priėmė pas save ir saugojo A. Mickevičiaus viešoji biblioteka, iš ten ji buvo išvežiojama po visą Lietuvą. O bibliotekos salėje, darbuotojams aktyviai talkinant, buvo įsteigtas, ko gero, pirmas viešas Politologijos klubas. Salė lūždavo nuo lankytojų, savo pranešimus skaitė ir pasisakė ne vienas iš Sąjūdžio lyderių – A. Juozaitis, V. Radžvilas ir kiti…