Spalio 5 d. Ministrų kabineto pasitarime išklausyta Vidaus reikalų ministerijos informacija apie vykdomas priemones, kaip mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos.
28 mln. eurų – tiek Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų skirta projektų įgyvendinimui tautinių mažumų gausiai gyvenamose Rytų Lietuvos savivaldybėse vien pagal VRM administruojamas 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones.
Švenčionyse, Pabradėje, Švenčionėliuose (Švenčionių r. sav.) ir Eišiškėse (Šalčininkų r. sav.) renovuoti 9 ir baigiama renovuoti 17 daugiabučių namų, kompleksiškai sutvarkytos ar baigiamos tvarkyti jų kvartalų teritorijos. Būsto sąlygos jau pagerėjo 121, o netrukus pagerės dar 283 gyventojams. Švenčionyse naujai įrengta arba atnaujinta 17 socialinių būstų, kuriais gali naudotis 48 asmenys. Visagino mieste kompleksiškai sutvarkyta Sedulinos alėja, šaligatviai, privažiavimai ir gyvenamųjų rajonų viešosios erdvės, sukurta aktyvaus poilsio ir modernizuota sporto zona Visagino ežero pakrantėje. Sutvarkyta Šalčininkų miesto urbanistinė infrastruktūra ir kraštovaizdis, miesto parko teritorija ir jo prieigos, ligoninės teritorija ir kvartalas už jo, Sarių kaimo (Švenčionių r. sav.) ir ežero paplūdimio infrastruktūra, Aukštadvario (Trakų r. sav.) centrinė aikštė, baigiamas tvarkyti Jašiūnų (Šalčininkų r. sav.) dvaro parkas. Baigti arba netrukus bus baigti visuomeninių pastatų Sužionyse, Buivydžiuose, Mostiškėse ir Kalveliuose (Vilniaus r. sav.), Paluknyje ir Dusmenyse (Trakų r. sav.), Kiaukliuose, Lapeliuose ir Kernavėje (Širvintų r. sav.), Baltojoje Vokėje (Šalčininkų r. sav.) rekonstrukcijos, renovacijos ir (arba) jų pritaikymo bendruomenės poreikiams bei teritorijų prie pastatų tvarkymo darbai.
Siekdamas šiam Rytų Lietuvos regionui skirti ypatingą dėmesį, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetas gausiai tautinių bendrijų gyvenamų savivaldybių socialinės ir ekonominės plėtros skatinimą išskyrė kaip vieną iš 2016 m. Vyriausybės prioritetinių krypčių.
Ekonominio ir socialinio atotrūkio mažinimui tautinių mažumų gausiai gyvenamose Rytų Lietuvos savivaldybėse bus nukreiptos didelės VRM administruojamos ar koordinuojamos 2014–2020 m. ES ir nacionalinės investicijos. Jos ateis į tikslinėmis teritorijomis išskirtus Šalčininkus, Baltąją Vokę ir Eišiškes (Šalčininkų r.), Švenčionis, Švenčionėlius ir Pabradę (Švenčionių r.), Lentvarį ir Rūdiškes (Trakų r.), Maišiagalą, Nemenčinę ir Juodšilius (Vilniaus r.) bei Visaginą.
Čia išvardinti tik socialiniai dalykai, apie ekonominę plėtrą, kaip ir nieko nepaminėta. O kaipgi minėsi, kai valdžios yra iškrėsta tokia ekonominė ir politinė niekšybė Rytų Lietuvai bei per tai ir apskritai šaliai. Taigi pirmiausiai tegul Butkevičius, nevaidindamas čia Rytų Lietuvos geradario, grąžina Seimo partijų Kaunui iš Vilniaus nukniauktą “Rail Baltica” maršrutą, turėjusį eiti per Rytų Lietuvą (Vilnių) ir sujungti 240 km/val greičio geležinkelio maršrutu Baltijos šalių sostines. Vilniaus “išmetimu” iš “Rail Baltica” maršruto padaryta ne tik ekonominė skriauda Rytų Lietuvai, bet ir apskritai yra pažeminta lietuvių savigarba dėl sostinės. Tuo yra išsityčiota iš Tautos skanduotės: “Mes be Vilniaus nenurimsim”. Tai tiesiog pilsudskinės valios vykdymas…
Kiek pinigų bedėtumėt, vis tiek šie rajonai balsuos už Tomaševskininkus. Todėl nešvaistykite lėšų, kituose rajonuose gyvena irgi žmonės. Gal Butkevičius su Skverneliu galvoja, kad lietuviai yra antrarūšiai?
Taigi džiaugiasi V.Tomaševskis,kad jo ištikimi politiniai veikėjai ir administraciniai pareigūnai tvarkys Vyriausybės paskirtus milijonus pinigėlių.
Tautininkiškų komentarų kaip ir nėra, nors klausimas dėl Rytų Lietuvos ekonominės plėtros turėtų būti pagrindiniu tautininkų rūpesčiu, bet jo nesimato. Iš šios informacijos, kad Butkevičiui Rytų Lietuvos ekonominio atsilikimo likvidamas tapo svarbiausiu rūpesčiu, galima manyti, kad į didžiausius tautininkus ima taikyti Butkevičius. Tad dėl to nori nenori pradedi galvoti, kas yra tas Lietuvos tautininkų tautininkiškumas. Beje, kaip matyti iš tautininkų pasyvumo dėl spartesnio Rytų Lietuvos ekonominio vystymo, galima sakyti, kad jie yra už šios Lietuvos dalies ekonominio ir kultūrinio gyvenimo užkorservavimą, t.y. už jos lietuvišką valstybišką nevystymą. Tačiau vadinamos Vilnijos “užkonservavimo” siekia savo „kresų“ politika ir Lenkija. Tad galima įžvelgti Lietuvos tautininkų politinės pozicijos dėl minėto šalies regiono ir Lenkijos “kresų” politikos strategijos sutapimą bei tuo pačiu ir Lietuvos tautinininkų virtimą Lenkijos tautininkais. O tai darosi panašu į tarpukariu Lietuvoje tarp tautininkų vykusį procesą…