Aplinkos ministerija skelbia Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atranką. Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki spalio 1 d.
2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais. Rengiant Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursą siekiama išaiškinti, kurios vietovės geriausiai atspindi regionų savastį.
„Labai norėtųsi, kad ne tik tarmės, rūbai, papročiai, bet ir regionų kraštovaizdis su savita gamta, kaimų formavimo tradicijomis ir architektūra padėtų atpažinti, kur Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ar Mažojoje Lietuvoje – esame. Norime sužinoti, kurie regionai geriausiai išsaugojo savitumą, ir paskatinti bendruomenes juo saugoti ir puoselėti“, – sakė Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Aplinkos ministerijos skelbiamame Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkurse gali dalyvauti visi norintieji – savivaldybių administracijos, seniūnijos, valstybinių parkų direkcijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Norintieji dalyvauti turėtų iki spalio 1 d. pateikti užpildytą paraišką, trumpą regiono ir jo savitumo pristatymą, trumpą aprašymą, kaip prie savitumo išsaugojimo prisideda bendruomenė, vaizdinę medžiagą ir kitą, pareiškėjo nuomone, svarbią informaciją. Konkursui negali būti teikiamos pavienės sodybos ir pavieniai objektai.
Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursas vyks dviem etapais – gautos paraiškos pirmiausia bus vertinamos regioninės vertinimo komisijos, o jos atrinktos dalyvaus antrajame etape ir bus vertinamos nacionalinės vertinimo komisijos.
Konkurso laimėtojais bus paskelbti geriausiai tvarkomi regionai – po tris iš kiekvieno Lietuvos etnokultūrinio regiono. Nugalėtojams atiteks specialiai pagamintos vietovę įamžinančios plokštės, specialūs apdovanojimai.
Konkurso nuostatus rasite ČIA.
Net keista,
kaip bulves rudenį žiemot kapčiuose, tai ir lietuvišką žodį jau saugot, sandėliuot tenka.
Kodėl?
– VARŽYTUVES
– RENGT (SURUOŠT)
– SIŪLOMA
– PADALINIŲ
– VADOVAI
(šiuos žodelius, – savus, nuo pakasynų antžodžiais-svetimžodžiais …išvaduot b a u g u, čia Alke.lt)
užuot atmetus įrašus “valdiškai”, dėl Spaudos draudimo iki 1904 m. įpročiu, antdėdinėti atajuonimis iš kitur
(svetimų kalbų):
…”TVARKA IR KRITERIJAI
12. Konkursui vykdyti ir geriausiai etnokultūrinių
regionų kraštovaizdį atspindinčioms teritorijoms
išrinkti sudaromos: I etape
– regioninės vertinimo komisijos,
II etape
– nacionalinė vertinimo komisijos.
13. Regioninės vertinimo komisijos
tvirtinamos Etninės kultūros globos tarybos pirmininko sprendimu.
Regioninę komisiją sudaro: 2/3 Etninės kultūros globos tarybos atitinkamo regiono
tarybos nariai.
Į regioninę
komisiją
rekomenduojama…”
Imame vaikystės pasaką (o gal, “jamam”)
ir pasitikrinam, – veidrodėli, veidrodėli,
AR KALBA LIETUVIŲ….
( o Žodžiai ) ???
..tokia “special-objektyvi” lemtis ir visu KRITerijum nulems,
– atspindžius krašto… įdomu net. kad ne “landskeipinius”
ech kriterijai-konkursai.
Ir nuo šiol, kaip Maldą –
gaminiai, dirbiniai, prekės ir pan. (o ne “produktai”)
eiga, sumanymai, tvarka, dėlionė (o ne “programos”)
patarimai, siūlymai, įnašai, patalka (o ne “rekomendacijos”)
ir pan, ir pan, ir
t.t. – VISUR LIETUVIŠKAI,
kaip Paukštelio dvasinės Prūsų Lietuvos dainiaus iš Balandžių eilės!
Pamaniau, o gal visgi yra neskaičiusių, net nežinančių, kad… “Gyvumo žodžiai” iš už Tilžės-Ragainės lietuviškųjų Balandžių gimtų laukų …Fridriko Bajoraičio – PAUKŠTELIO
“Lietuviški žodžiai”
Negriauti, nebriauti,
nešaukti, nepliaukšti,
krutėti, judėti
ir arti, akėti ir sėti,
ir laukti,
budėti, stebėti,
regėti, tikėti,
kantrumo turėti,
kentėti, tylėti,
mylėti.
(1907. VIII.8)
“Visur lietuviškai”
Visur vis lietuviškai
norime kalbėti,
ką mylėjo mūs tėvai,
norim ir mylėti.
Visur vis lietuviškai
tautą užvaduosim,
ką saugojo mūs tėvai,
tą ir mes saugosim.
Visur vis lietuviškai!
Kraujo nemaišysim,
kaip tėvai, taip ir vaikai
gryną išlaikysim.
Visur vis lietuviškai
kaip tėvai manykim:
taip giliai, skaidriai. Laisvai,
to nepragaišykim.
Visur vis lietuviškai!
Mes – mes nepražūsim!
Ginsimės kaip kart tėvai:
Buvom! Esam! Būsim!
(1905)
http://www.silutesnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4205:fridricho-bajoraiio-lekiantis-knygynas-virto-vieja-biblioteka&catid=57:istorija&Itemid=102