Šių metų gruodžio 4 d. Baltijos baleto teatras ir kompozitoriaus V.Jakubėno draugija pakvietė šokio mėgėjus į baleto „Vaivos juosta“ premjerą, kuri vyko Lietuvos rusų dramos teatre. Kadangi dalyvavau šio nacionalinio baleto premjeroje, nusprendžiau pasidalinti savo, kaip žiūrovės, mintimis bei kai kurių žinomų visuomenės veikėjų nuomone apie renginį.
Balete išausta Vaivos juosta sujungė du meno pasaulius – šiuolaikinį šokį, kurio pastatymą įgyvendino režisierė Marija Simona Šimulynaitė, ir prieš Antrąjį pasaulinį karą sukurtą kompozitoriaus Vlado Jakubėno muziką. Lietuvoje įprasta, jog statomi klasikiniai šokiai pagal šiuolaikinę muziką. Baletas „Vaivos juosta“ netradicinis, nes buvo šokamas šiuolaikinis šokis pagal klasikinę muziką.
Šviesos ir vaizdo projekcijos padėjo išlaisvinti fantaziją. Kūnu bėgiojo šiurpuliukai, kai scenoje pasirodė elektriniai žaibai, kuriuos svaidė Perkūnas. Video projekcijų dėka Perkūno personažas atrodė dar labiau grėsmingas ir rūstus. Gintarinė Perkūno pilis jūros dugne, kur Perkūnas įkalino Vaivą, perteikė jausmą, kad gintaro rūmai gali būti ne tokie pasakiški ir gražūs, o niūrūs, persmelkti vienatvės ir ilgesio išgyvenimų, kuriuos patyrė Vaiva.
Mane sužavėjo šokėja Grytė Dirmaitė, kuri atliko pagrindinį Vaivos vaidmenį. Mergina pavergė savo nuoširdumu scenoje. Šokėja Grytė perteikė Vaivos kaip dievaitės, kuri neparodo neigiamų emocijų, yra nuolanki, paklusni, susitaikanti su savo likimu, būdą. Grytės kuriamas personažas buvo draskomas įvairių jausmų: meilės ekstazės, skausmo išsiskyrimo metu, kančios būnat su nemylimu Perkūnu. Šaltas žvilgsnis sukūrė abejingumą ir susitaikymą su savo liūdnu likimu. Šokėjas Naglis Bierancas atliko kiršintojo Velnio vaidmenį. Naglis išsiskyrė iš kitų šokėjų tuo, jog šoko avėdamas aukštakulniais. Tai mane nustebino, nes šokti baletą su padidintos platformos batais yra nemenkas iššūkis, su kuriuo vaikinas puikiai susidorojo. Kanopų kaukšėjimas prikaustė dėmesį, nes kur pasirodo pinčiukas, ten apstu intrigų. Naglis Bierancas vaidybiniais sugebėjimais nustebino ir UAB „Puantas“ vadovą Kęstutį Vaitiekų. Ponas Kęstutis džiaugėsi, jog režisierė Marija Simona Šimulynaitė atrado šį šokėją tokiam charakteringam vaidmeniui. „V.Jakubėno sukurtos muzikos klausiausi pirmą kartą. Šokti baletą pagal tokią sudėtingą muziką yra aukštasis pilotažas. Laikyti žiūrovą už pavadžio nuo spektaklio pradžios iki galo yra nelengva, ką pavyko padaryti.“– teigiamomis emocijomis dalijosi Kęstutis Vaitiekus.
Šiuolaikinį baletą „Vaivos juosta“ pasižiūrėti buvo atvykę meno mylėtojai, visuomenės veikėjai. Man buvo garbė diskutuoti apie baleto choreografiją, šokėjų kuriamus vaidmenis su meno pasaulyje dirbančiais profesionalais.
Choreografas Jurijus Smoriginas vertina vien tai, jog spektaklis išvydo dienos šviesą. ,,Lietuvos baletas yra žlugdomas dirbtiniu būdu, baleto kultūra miršta, todėl sveikintina, jog talentinga režisierė Marija Simona ėmėsi statyti šį spektaklį. Niekas nežino kaip sunku būti režisieriumi, kiek nervų prarandama, kiek žilų plaukų atsiranda. Tai vergo profesija. Baleto spektaklyje artistai yra pakabinami ant siūliukų ir valdomi režisierės, taigi viskas kas vyksta scenoje priklauso nuo režisierės. Simona labai gerai kuria duetus, taip pat įdomiai sugalvota scenografija. Matosi, kad daug darbo buvo įdėta. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno muzika labai sudėtinga, reikia mokėti prieiti prie jos per istorijos prizmę. Linkiu Marijai Simonai toliau statyti baleto spektaklius.”– ragino choreografas Jurijus Smoriginas.
TV režisierė Laima Lingytė negailėjo gerų žodžių premjerai: „Man ypatingai patiko spektaklio scenografija. Buvo malonu filmuoti šį pasirodymą, nes nereikėjo ieškoti herojų tamsioje scenoje. Teatras turi būti šviesus, o ne juoda skylė, kurios šešėlyje kas nors šoka. Artistų šokyje pajutau legendos dvasią, vyravo pasakiška nuotaika.“ Baleto šokėjas Petras Skirmantas išskyrė šokėjus Andrių Butkį, Žilviną Beniuševičių ir Naglį Bierancą, kurie įprasmino savo šokį išreikšdami kūrėjos Marijos Simonos mintis. Petras Skirmantas džiaugėsi, kad Marija Simona ryžosi statyti baletą pagal lietuvišką muziką ir kad pagaliau įvyko premjera.
Apie baletą ,,Vaivos juosta” pavyko pasikalbėti su V. Jakubėno draugijos prezidente Irena Skomskiene. Ponia Irena džiaugėsi jaunaisiais baleto šokėjais, kurie darė stebuklus scenoje. ,,Matėsi, jog artistai įsigilinę į savo roles, nuoširdžiai atliko savo vaidmenis. Man patiko Vaivos (Grytė Dirmaitė) ir Straublio (Andrius Butkys) duetas, efektingai pirmame veiksme pasirodė piktosios jėgos. Perkūno (Žilvino Beniuševičiaus) ir Velnio (Naglio Bieranco) personažai buvo labai charakteringi. Dvidešimt metų ėjome sudėtingu keliu, kad būtų žiūrovams parodytas baletas pagal V.Jakubėno kurtą muziką. Ypač buvo sunku, nes negavome finansavimo iš valstybės, bet labai džiaugiamės, kad kompozitoriaus sesers dukra Erika Brook ir ponia Dalia Bobelienė bei JAV gyvenantys lietuviai mus parėmė.”– savo patirtimi apie baleto „Vaivos juosta” gimimą dalijosi Irena Skomskienė.
Nusprendus statyti „Vaivos juostą“ žengtas didelis žingsnis į baleto istoriją, kadangi šis baletas – nacionalinė vertybė. Šiuo spektakliu siekiama puoselėti lietuvišką kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą. Prieš metus išgirdusi „Vaivos juostos“ muzikos skambesį, režisierė suprato, jog ji artima šiuolaikiniam šokiui. Galbūt dėl to šis kompozitoriaus Valdo Jakubėno kūrinys taip ilgai klajojo po pasaulį, neišgirstas ir neįvertintas choreografų. Šokėjai teigė, jog šokdami dėmesį kreipė į personažų emocijas ir jausmus, didžiulė reikšmė skiriama dramaturgijai.
Šiuolaikinio baleto „Vaivos juosta“ pasirodymų daugiau nenumatyta. Labai tikiuosi, jog šis taip sunkiai scenos link ėjęs spektaklis nenugrimztų užmarštin. Tai lyg sugrįžimas į istoriją siekiant sustiprinti lietuvybės dvasią žmonių sąmonėje. Linkiu baleto kūrėjams didžiuotis savo istorija ir garsinti „Vaivos juostą“ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Norėčiau pamatyti, tai sudomino ne tik mane, bet daugelį , mylinčių lietuvišką muziką ir originalų pastatymą. Vien pavadinimas “Vaivos juosta” jau žadina pamatyti šį baletą.