Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Panemunės pilys Rojaus kelyje

Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
2014-04-21 13:38:38
2
Raudonės pilyje veikia Raudonės miestelio pagrindinė mokykla | VL archyvo nuotr.

Raudonės pilyje veikia Raudonės miestelio pagrindinė mokykla | VL archyvo nuotr.

Raudonės pilyje veikia Raudonės miestelio pagrindinė mokykla | VL archyvo nuotr.
Raudonės pilyje veikia Raudonės miestelio pagrindinė mokykla | VL archyvo nuotr.

Yra Lietuvoje kelias, vadintas Senuoju žemaičių plentu, o dabar tituluojamas  Rojaus keliu, kuriuo tiesiai į dangų visgi net užsispyrę žemaičiai nenukaktų. Užtat kiekvienas tautietis, juo vykdamas, patirs džiaugsmo bei pasididžiavimo savo kraštu. Važiuotas ar pėsčias matys čia pat vingiuojančią plačią Nemuno juostą, o dešiniajame jo krante – kūpsant piliakalnius, kurių čia papilta tarsi iš Dievo skraito, o kur ne kur – ir visa pilis bestūksanti…

Pagrindinė Lietuvos arterija

Stotelių prie įsimintinų istorinių vietų Rojaus kelyje kur kas daugiau nei stacijų Kalvarijose, ir bet kurioje nuo Raudondvario iki pat Jurbarko išlipę nepasigailėsite. Net daugel matę užsienio svečiai, šiuo maršrutu vežami, negali nusėdėti ir ima aikčioti, o gidai nepavargsta rodyti ir kalbėti.

Į vieną straipsnį viso Panemunės grožio niekaip nesudėsi, juolab kad šis kraštas garsus ir žila istorija, ir unikalia gamta, ir kultūriniu paveldu. Archeologiniai radiniai iš akmens amžiaus stovyklų bei II–III a. Romos imperijos monetos liudija Nemuno upės, kaip pagrindinės Lietuvos arterijos, svarbą. Ši ypač išryškėjo susirėmimų su kryžiuočiais laikotarpiu XII–XV a., kai Nemuno pakrante nusidriekė ištisa gynybinių įtvirtinimų linija, kurią ir žymi upės slėnio šlaitų piliavietės bei piliakalniai. Šįkart apsiribosime išlikusiomis Panemunės pilimis: šis kraštas turi jų kur kas daugiau nei bet kuris kitas.

Ne gynybai skirta

Renesansinis Raudondvario dvaras dešiniajame Nevėžio krante suteikė pavadinimą ir visai Kauno rajono gyvenvietei. Tiesa, tai – ne pirmoji pilis Raudondvario apylinkėse. XIVa. Nevėžio žiotyse Vyrgalės saloje stūksojo pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo.

Nors Raudondvario rūmai vadinami pilimi ir išties turi pilies atributų, bokštą ir šaudymo angas, jos sienas nesunkiai būtų įveikusios to meto priešų patrankos. Gynybai pilis statyta ir nebuvo: tai buvo reprezentaciniai rūmai, kuriems pamatus padėti neva įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. Raudondvaris, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rezidencija, minimas nuo 1615 m., kai Kauno vėliavininkas Jonas Dziavialtauskas paminėjo jį laiške. Perpirkę dvarą iš didikų Radvilų, grafų Tiškevičiai perstatė rūmus suteikę jiems neogotikos bruožų, dar pastatė oranžeriją, ledainę, svirnus, arklides, tarnų namus, užveisė parką, o 1856 m. – Raudondvario bažnyčią.

Keliautojas F.Novakovskis 1857 m. rašė: „Kas tik važiuoja pro Kauną, lai nepamiršta užsukti į Raudondvarį, nes čia visiems svetingai atveriami vartai.“ Valdant Tiškevičiams dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras su turtinga biblioteka, dailės galerija – iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

Beje, dėl karo rūmai pateko į literatūros istoriją, mat virto vokiečių karine būstine, kur raštininku dirbo Arnoldas Cveigas (1887–1968 m.), vėliau tapęs rašytoju ir dvaro rūmus bei biblioteką aprašęs romane „Mindaugas II“.

Sovietmečiu dvaras buvo restauruotas, jame įkurtas Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas. 2008 m. dvaro ansambliui, suteiktas kultūros paminklo statusas. 2012 m parke buvo atkurti želdynai ir gėlynai, netgi grąžintos senosios rožių veislės. Rūmuose rengiami koncertai, festivaliai, parodos, oranžerijoje veikia restoranas.

Visi apsilankiusieji dvare gali įsitikinti, kad pernai Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektų – „Europos burių“ – rinkimai jo laimėti pelnytai: „Turiningo laisvalaikio organizavimo“ kategorijoje Raudondvaris nugalėjo rimtus „konkurentus“ – Druskininkų slidinėjimo trasą ir Vilniaus Sereikiškių parką. O reprezentacinė pilis neseniai buvo panaudota pagal paskirtį: jos erdvėse Prezidentė D.Grybauskaitė susitiko su Latvijos prezidentu A.Bėrziniu ir Estijos prezidentu T.H.Ilvesu ir malonioje aplinkoje aptarė Baltijos sesių problemas.

Raudonės pilies metamorfozės

Rojaus keliu pavažiavus tolėliau į vakarus, ant aukšto stataus Nemuno šlaito išvysite raudonuojančius dantytus pilies kuorus: Raudonės pilis pateisina garbingą savo vardą. Masyvūs jos mūrai tarsi išsirietę U raide, jų galus puošia 4 apvalūs bokštai su dantytais kuorais, o nuo 5-ojo didžiojo, 34 m aukščio, bokšto, atsiveria svaigus Panemunės grožis.

Raudonės pilis – vienas ryškiausių reprezentacinių architektūrinio paveldo statinių Lietuvoje. Pirmosios medinės pilys Nemuno pakrantėje išdygo, kaip jau minėta, apie 1300 m., po Žalgirio mūšio jų gyvybinė svarba sunyko, o pagyvėjus prekybai Nemuno upe jas ir vėl buvo imta statyti.

Raudonės pilis yra antrosios kartos reprezentacinė fortifikuota Panemunės pilis. XVI a. pabaigoje ją pastatė Prūsijos pirklys Krišpinas Kirštenšteinas , o XVII a. viduryje jo anūkas Jeronimas Krišpinas-Kirštenšteinas, tapęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretoriumi ir iždininku, pavertė savo rezidencija. Vėliau pilis atiteko didikams Olendskiams, kurie perstatė pilį tada madingu klasicizmo stiliumi, o ją iš jų perpirkę grafai Zubovai 1877 m. vėl pakeitė pilies išvaizdą, kuri prarado renesansinį lengvumą: tokia ji išliko iki mūsų dienų. Tiesa, per Pirmąjį pasaulinį karą Raudonė smarkiai nukentėjo nuo vokiečių , o baigiantis Antrajam pasauliniam karui traukdamiesi okupantai susprogdino didįjį pilies bokštą, kurio griūtis suniokojo ir pietinį korpusą.

Mokosi pilyje

Raudonės miestelio moksleiviai, besimokantys jo Raudonės pagrindinėje mokykloje, gali išdidžiai vadinti save pilėnais, mat jų mokykla unikali: vienintelė Lietuvoje, įsikūrusi pilyje! Jie gali džiaugtis ir pilį supančiu parku, kuriame kadaise vešėjo nemažai egzotinių medžių – riešutmedis, europinis maumedis, baltažiedis vilkmedis. Alkanas pokaris parką gerokai išretino, dalis jo buvo iškirsta mokyklai kūrenti. Išliko senutėlis žaibo sužalotas, bet vis dar lapojantis Gedimino ąžuolas, po kuriuo, kaip porina vietos senoliai, jodamas į Veliuoną, paskutinįkart puotavo kunigaikštis Gediminas. Veliuonoje, kaip žinia, yra menamas Gedimino kapas. Išliko ir devynkamienė liepa, vis dar žaliuoja ir liepų alėja, kurios viename medyje kibus žvilgsnis gali aptikti įspraustą neaiškios paskirties geležtę: prie šios virvėms rišdavo neklusnius baudžiauninkus. O skroblų alėja veda link Beždžionkalnio, kurį supylė vienas pilies savininkų ant savo numylėtinės beždžionės kapelio… Galime idealizuoti praėjusius amžius, tačiau verta įsidėmėti: beždžionė pono užantyje tada gyveno daug geriau ir buvo vertingesnė jam nei jo baudžiauninkai.

Ne už kalnų ir gegužis, ir paskutinį jo savaitgalį Raudonės pilis atgis ne juokais: čia sužvangės ginklai, sutrimituos trimitai, pilies kieme užvirs riterių mūšiai… Tiesa, tai – tik inscenizacija. Kasmet rengiama tradicinė „Panemunių žiedų“ šventė į pilį pritraukia šimtus turistų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno rajonas stiprina bendradarbiavimą su Varmijos-Mozūrijos vaivadija
  2. Zapyškį ir Kulautuvą bus galima pasiekti laivu (nuotraukos)
  3. Raudondvaryje gražiai paminėta paveldo diena (nuotraukos)
  4. Pramoginiai laivai plauks ir Nemunu, ir Nevėžiu
  5. Įsteigtas Kauno rajono muziejus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Kintautas says:
    11 metų ago

    Jauna žurnalistė susipainiojo… Žemaičių plentas neina palei Nemuną.

    Atsakyti
    • bartas says:
      11 metų ago

      Teisingai. Žemaičių plentas prasideda Kaune , bet į Nemuno slėnį nenusileidžia. Šauną pro Babtus , Ariogala, Raseinius , mano senolių Laukuvą ir toliau .

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dvigubi pasiekimai: gabiausi Kauno mokiniai pagerbti šventėje
  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?

Kiti Straipsniai

Nemunu iš Baltarusijos atplaukė meška

Į Lietuvą iš Baltarusijos naktį atplaukė meška

2025 06 05
Barbora Radvilaitė XVIIIa. | wikipedija.org nuotr.

Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 06 03
Jaunimo įžvalgos padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę | S. Samsonas, LNM nuotr.

Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 05 21
Burbiškio dvaro Tulpių žydėjimo šventėje – nuo Barboros Radvilaitės iki „The Roop“ | A. Labenskytės nuotr.

Burbiškio dvaro Tulpių žydėjimo šventėje – nuo Barboros Radvilaitės iki „The Roop“

2025 05 06
Raudondvario pilyje – išskirtinė paroda, griaunanti prasimanymus apie akto žanro ištakas Lietuvos fotografijoje | B. H. Tyškevičius (Tyszkiewicz), Kauno rajono muziejaus nuotr.

Raudondvario pilyje – išskirtinė paroda, griaunanti prasimanymus apie akto žanro ištakas Lietuvos fotografijoje

2025 04 17
Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatai | L. Penek, LNM nuotr.

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės takais: legenda, paveldas ir įkvėpimas šiandienai

2025 04 13
Aplinkos ministras lankosi Alytaus rajone

Ministro akiratyje – Nemuno gilinimas ir kiti aplinkosaugos klausimai

2025 02 28
Jis buvo aklas, ji sunkiai vaikščiojo: kitokia meilės istorija iš XVIII a. Vilniaus

Jis buvo aklas, ji sunkiai vaikščiojo: kitokia meilės istorija iš XVIII a. Vilniaus

2025 02 17
Baidokai garlaivių krantinėje ties Vytauto Didžiojo bažnyčia Kaune, 1908 m. kovo 14 d. išsiųstas David Vizun atvirukas | Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkinio nuotr.

Lietuvos jūrų muziejus išleido knygą apie Nemuną ir jo žmones

2025 02 12
Šilumos tinkos atnaujinimas | kaunoenergija.lt nuotr.

Visas Kaunas sujungtas į bendrą šilumos tinklą

2024 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Vaiškūnas ir Algirdas Patackas Kaune, 2013 m. spalio 14 d. – tautinės kultūros bendražygiai

A. Patackas: Daugiau Tautos, mažiau liaudies

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai