Nors dauguma Lietuvos gyventojų gerai vertina savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus, tačiau net 64 proc. apklaustųjų teigia, kad, netekę pagrindinių pajamų, jie nepragyventų ilgiau nei 3 mėn. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.
Netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 3–6 mėn. galėtų išgyventi tik 15 proc. apklaustųjų, ilgiau nei 6 mėn. – taip pat 15 proc., trumpiau nei savaitę – dešimtadalis tyrimo dalyvių, nuo savaitės iki 1 mėn. – 26 proc. apklaustųjų, 1–3 mėn. – 28 proc. apklaustųjų (žr. 1 pav.). Ilgesnį laikotarpį įvardijo turintys aukštesnį išsimokslinimą ir didžiausių miestų gyventojai.
„Tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai gyventojų neturi vadinamosios finansinės pagalvės – santaupų, kurios būtų naudojamos ištikus nelaimei: netekus pajamų ar susirgus. Tokia situacija kelia nerimą, nes gali priversti žmones griebtis neracionalių sprendimų, pavyzdžiui, brangiai skolintis“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Su einamosiomis išlaidomis didžioji dalis gyventojų susitvarko pakankamai gerai: 71 proc. apklaustųjų teigė laiku apmokantys savo sąskaitas. „Tai jau pirmas laiptelis į sėkmingą asmeninių finansų tvarkymą, tačiau reikėtų žengti ir toliau – mėginti atsidėti tam tikrą sumą juodai dienai. Tam, kad taupyti būtų lengviau, rekomenduojama iš kiekvieno mėnesio pajamų atsidėti nedideles sumas, kad ir dešimtadalį“, – pataria V. Šapoka.
Tyrimo duomenimis, trečdalis apklaustųjų pripažino per paskutinius 12 mėnesių susidūrę su situacija, kai pajamos nepadengia visų pragyvenimo išlaidų. Susidūrusieji su mėnesio pabaigos sindromu dažniausiai (46 %) skolinosi iš draugų ir artimųjų arba mažino einamąsias išlaidas (44 %), o 31 proc. laiku neapmokėjo sąskaitų.
Nepaisant to, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų neturi atsidėję rekomenduojamų sumų nenumatytiems atvejams, o dalis mėnesio pabaigoje nesudūrė galo su galu, dauguma (63 %) labai gerai arba gerai vertina savo gebėjimą sekti pajamas bei išlaidas ir neišleisti daugiau, nei uždirba (60 %). Du trečdaliai tyrimo dalyvių taip pat teigia sudarantys namų ūkio biudžetą, nuspręsdami, kokią dalį skirs išlaidoms, taupymui ir sąskaitoms apmokėti, o 53 proc. nusistato ilgalaikius finansinius tikslus ir siekia juos įgyvendinti.
Lietuvos gyventojai seka ne tik savo finansinę būklę, bet domisi ir ekonomine bei finansine aplinka. Vis dėlto iš ekonominių ir finansinių temų labiausiai apklaustuosius domina tai, kas tiesiogiai susiję su jų piniginiais reikalais: 70 proc. apklaustųjų teigė nuolat sekantys mokesčių pokyčius, 42 proc. apklaustų domisi darbo rinka, trečioje vietoje – mokesčių lengvatos. Infliacija ir nekilnojamojo turto rinka nuolat domisi apie ketvirtadalis apklaustųjų, palūkanų dydžiu – 15 proc. Pensijų kaupimo pokyčius teigė nuolat sekantys 18 proc. apklaustųjų, tuo labiau domisi moterys ir 40–49 m. tyrimo dalyviai, o valiutų rinka – 12 proc. apklaustųjų, dažniausiai vyrai.
Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2012 m. liepos 20–rugpjūčio 10 d., iš viso apklausti 1 207 asmenys nuo 18 iki 79 metų amžiaus.
