Nykstantis Kalnaberžės dvaras bus grąžintas valstybei

Šiandien, gruodžio 5 dieną, Panevėžio apygardos teismas paskelbė sprendimą dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės – Kalnaberžės buvusio dvaro sodybos paėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo sprendimu, Seimo nario Viktoro Uspaskicho verslo įmonei „Lukta“ priklausantis Kalnaberžės dvaras bus grąžintas valstybės nuosavybėn. Valstybei bus perduoti dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys, skelbiama teismo pranešime.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, sprendė, kad bendrovei už paimamą valstybės nuosavybėn turtą turi būti atlyginta. Paskaičiuodamas atlyginimą už valstybės nuosavybėn paimamą turtą, teismas rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis.

Ieškovo paskaičiavimais, dvarui padaryta žala sudaro daugiau kaip pusę milijono litų, o dvaro rinkos vertė šiuo metu – beveik 157 tūkst. litų. Todėl pripažinęs, kad bendrovei „Lukta“ turi būti atlyginta 157 tūkst. litų už paimamą turtą ir įvertinęs, jog bendrovė patyrė beveik 32 tūkst. litų išlaidų dvaro sodybai išsaugoti, teismas nusprendė priteisti iš dvaro savininkės – bendrovės „Lukta“ Kultūros paveldo departamentui beveik 340 tūkst. litų žalos, kuri atsirado dėl Kalnaberžės dvaro savininkų nepriežiūros ir neveikimo 2003–2010 metais.

Teismas nustatė, kad Kalnaberžės dvaro sodyba buvo pripažinta saugoma nekilnojamąja kultūrine-istorine vertybe. Atsakovė, dvaro savininkė bendrovė „Lukta“, kuri apie tokį dvaro statusą ir dvaro sodybai taikomą valstybinę apsaugą žinojo, privalėjo vykdyti įstatymų reikalavimus ir privalomus ieškovo – Kultūros paveldo departamento nurodymus rūpintis visuomeninės reikšmės kultūrine-istorine vertybe, siekiant išsaugoti ją kaip kultūrinį paveldą ateities kartoms.

Teismas nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas savo įstatyminę pareigą – tikrinti ir prižiūrėti tokio pobūdžio objektus vykdė tinkamai. Nuo 2003 iki 2010 metų buvo atliekama daugybė įvairių patikrinimų, konstatuojama pastatų būklė, fotografuojama, išvardijami pažeidimai ir duodami privalomi nurodymai dvaro savininkei imtis tam tikrų veiksmų, pvz., užsandarinti angas, nuvalyti krūmais apaugusį stogą, atlikti kitus veiksmus, susijusius su dvaro apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio ir pašalinių asmenų neteisėtų veiksmų. Kaip sprendime nurodė teismas, dvare buvo kilęs ne vienas gaisras, tačiau dvaro savininkė dėl to niekam pretenzijų nepareiškė ir jokie tyrimai dėl to nebuvo pradėti. Ieškovo nurodytiems darbams atlikti dažniausiai būdavo nurodomai terminai, be to, atsakovė buvo įpareigojama apie atliktus darbus informuoti Kultūros paveldo departamentą. Kaip nustatė teismas, atstovė to nedarė.

Dvaro savininkė bendrovė „Lukta“ pripažino, kad dvaru rūpinosi pagal savo finansines išgales. Tačiau teismas padarė išvadą, kad toks atsakovės rūpinimasis yra nepakankamas, nes kultūros vertybė ir toliau nyksta, jos vertė mažėja. Teismas pažymėjo, jog siekiant visuomenės interesais išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę, ją būtina paimti iš neatidaus ir nerūpestingo savininko.

Teismas pabrėžė, kad priteisti ir išieškoti iš dvaro savininkės bendrovės „Lukta“ pinigai, kaip žala nekilnojamajai kultūros vertybei, turi būti panaudoti būtent Kalnaberžės buvusio dvaro sodybos penkių valstybės saugomų pastatų užkonservavimui ir avarinės pastatų grėsmės pašalinimui. Priešingu atveju, teismo nuomone, nebus pasiektas tikslas, kurio Kultūros paveldo departamentas siekia, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį.

Panevėžio apygardos teismo sprendimą galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo.

Valstybės saugomame Kalnaberžės dvare vaikystę praleido Rusijos imperatoriaus reformatorius Piotras Stolypinas. Maskvoje veikiančio Stolypino fondo vadovas tikina norintis Kalnaberžeje įkurti jo muziejų.

Neogotikinio stiliaus rūmuose buvo sukaupta turtinga paveikslų kolekcija, tarpukariu dvaras priklausė rašytojui Kaziui Binkiui.