Trečiadienis, 18 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Griškabūdyje pastatytas paminklas J.Jablonskiui

www.alkas.lt
2012-06-18 17:12:12
572
PERŽIŪROS
0
Jonas Jablonskis | nuotr. iš lnm.lt

Jonas Jablonskis

Jonas Jablonskis | nuotr. iš lnm.lt
Jonas Jablonskis

Praeitą šeštadienį, birželio 16 dieną, Šakių rajone, Griškabūdyje, atidengtas paminklas lietuvių kalbos normintojui ir visuomenės veikėjui Jonui Jablonskiui.

Paminklą sukūręs skulptorius Romualdas Kvintas sako ilgai ieškojęs paminklo kompozicijos sprendimo.

„Man iš karto, kai pradėjau galvoti kompoziciją, atrodė, kad knyga, gramatika yra be galo svarbu kaip simbolis, ir tas simbolis, aš galvojau, kad turi atsirasti“, – sako skulptorius, o jį cituoja LTV „Panorama“

Jonas Jablonskis – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas ir, anot Vydūno, ,,lietuvių kalbos sąžinė“.

J. Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas) gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Pradžios mokslus ėjo Šakių Naumiestyje, o 1872–1880 m. „ėjo klases“, kaip tuomet sakydavo, Marijampolės gimnazijoje.

1880 m. jis baigė Marijampolės gimnaziją aukso medaliu ir kaip valdžios stipendininkas įstojo į Maskvos universiteto istorijos ir filosofijos fakultetą studijuoti klasikinės filologijos.

Čia, žymių profesorių paskatintas, ima tyrinėti lietuvių kalbą, ir  pagrindinis jo darbas grįžus atostogų į Lietuvą būdavo rinkti kaimuose kalbos ir tarmių pavyzdžius.

1884 m. J. Jablonskis baigė Maskvos universitetą.

1889 m. per bičiulių protekciją pateko į Mintaujos gimnaziją lotynų ir graikų kalbų mokytoju. Čia jis vedė savo kolegę lietuvę mokytoją Konstanciją Sketerytę, susilaukė pirmosios dukrelės, bet ši po savaitės mirė. Mintaujoje Jablonskiams gimė dar trys vaikai: Konstantinas, Ona ir Julija.

Mintaujoje Jablonskių namai veikiai tapo lietuvių centru: čia buvo rengiami vakarai su vaidinimais, dainomis, deklamacijomis, referatais. Buvo pastatyta net komedija „Amerika pirtyje“, o 1894 m. vasarą, Jablonskio dukrelės Onos krikštynomis prisidengus, jo namuose vyko metinis varpininkų suvažiavimas. Mokytojaudamas Mintaujos gimnazijoje J. Jablonskis labai daug dirbo tobulindamas gimtąją kalbą.  Tuo pat metu jis rašė straipsnius, pirmiausia į Rytprūsiuose einančius lietuviškus laikraščius „Varpą“, „Aušrą“ ir kitus, pasirašydamas Rygiškių Jono, Kriaušaičio, Obelaičio, Šipailos, Vaidilos ir kitais slapyvardžiais.

Jablonskio veikla neliko nepastebėta caro žandarų – 1896 m. jis iškeliamas į Taliną (Revelį). Šį perkėlimą Jablonskis laikė tremtimi. Vis dėlto ir Talino periodas labai reikšmingas: čia Jablonskis ėmė redaguoti Antano Juškos lietuvių–lenkų–rusų kalbų žodyną, šiuo laikotarpiu  kartu su P. Avižoniu parašė „Lietuviškos kalbos gramatiką“, išspausdintą 1901 m. Tilžėje P. Kriaušaičio slapyvardžiu,  – vieną reikšmingiausių lietuvių kalbos gramatikų.

Iš Talino gimnazijos Jablonskis atleidžiamas už draudžiamų leidinių platinimą, o 1902 m. ištremiamas  į Pskovą.

Grįžęs iš tremties, Šiauliuose nelegaliai mokė lietuvių kalbos, tvarkė Zubovų archyvą. Nuo 1904 m. dirbo lietuviškų laikraščių redakcijose Vilniuje, mokytoju Panevėžyje, Breste. Vėliau mokytojavo Gardine, Veliže, Voroneže (dėstė lietuvių ir lotynų kalbas).

1918 m. Jablonskis su kitais lietuviais grįžta į Vilnių, bet jį užėmus lenkams, gauna leidimą su šeima išvažiuoti į Kauną.

Kaunas – paskutinė Jablonskio gyvenamoji vieta: čia jis gyveno iki mirties. Jablonskis į Kauną atvyko būdamas labai prastos sveikatos, apimtas paralyžiaus,  tačiau Kaune praleisti vienuolika metų bene patys vaisingiausi Jablonskio gyvenime: čia jis dėstė įvairiuose kursuose, 1922 m. Kauno universitetas išsirinko Jablonskį garbės nariu ir profesoriumi, jis vadovavo Rašybos, Terminologijos komisijoms. Per dešimt metų parašė net 234 straipsnius, kasmet išeidavo jo darbų atskirais leidiniais („Lietuvių kalbos gramatika“ (1922), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928). Ne veltui vienas mėgstamiausių kalbininko posakių buvo „Laboramus!“ („Dirbkime!“).

Mirė J. Jablonskis 1930 m. vasario 22 d., ir visas Kaunas palydėjo didžiausią lietuvių bendrinės kalbos ugdytoją į amžinojo poilsio vietą Petrašiūnų kapinėse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • P.Skutas apie Veronikai Povilionienei – 80: nuo Kernavės Rasų iki Dainuojančios revoliucijos
  • Mikabalis apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • Naivus klausimas apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Automobilio priežiūros išlaidos: kokius darbus vairuotojai gali atlikti patys?
  • Švarus oras namuose prasideda nuo tinkamo filtro: ką svarbu žinoti prieš jį keičiant?
  • Nuosavas namas ir didelis sklypas: svajonė, kuri virsta antru darbu?
  • Kiek kainuoja SEO smulkiam verslui 2026 m. ir kodėl pasiūlymai skiriasi dešimt kartų

Kiti Straipsniai

Iliustracinė konferencijos salė su susirinkusiais klausytojais ir pranešėjais scenoje

Seime vyks konferencija „Kalba ir verslas“: kaip suderinti lietuvių kalbos reikalavimus ir verslo poreikius?

2026 11 18
Atverstas žodynas ir rašymo priemonės ant medinio stalo.

Metų žodžio rinkimai: kokie žodžiai gali tapti 2026-ųjų Lietuvos ženklais?

2026 11 16
Algimantas Sabaliauskas prie atversto žodyno ir kompiuterio, kuriame pavaizduota žodžių paieška

A. Sabaliauskas. Ar mokame skaityti žodžius nuo galo?

2026 11 13
Italų literatūros vertėja Rasa Di Paskualė su akiniais žvelgia į šoną

Italų literatūra Lietuvoje: nuo Dantės iki šiuolaikinių romanų

2026 11 10
Dusetose prie Kazimiero Būgos paminklo susirinkę jo gimimo metinių minėjimo dalyviai

M. Gaižiūtė. Kazimiero Būgos Dusetos

2026 11 09
Vertėjai Aurelija Bivainytė ir Stefanas Anbro Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginio iliustracijoje

Lietuvių ir danų literatūrą jungia du vertėjai

2026 11 07
Rinkėjai Punsko rinkimų apylinkėje per Lenkijos Seimo rinkimus

S. Birgelis. Ar Punsko kraštas pasirengęs ateities iššūkiams?

2026 11 05
Žurnalo „Gimtoji kalba“ 2026 metų spalio numerio viršelis su Lidijos Meškaitytės miniatiūra „Alėja“.

Išleistas spalio „Gimtosios kalbos“ numeris: nuo jaunimo komplimentų iki Jono Bretkūno raštų

2026 10 30
Vyresnio amžiaus pirkėjas kalbasi su sutrikusia pardavėja prie parduotuvės prekystalio.

S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos

2026 10 28
Prof. Kazimieras Župerka knygos „Būk narsus, brolau“ pristatyme Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje

Prof. Kazimieras Župerka: „Šita žemė byloja lietuviškai“

2026 10 27

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • P.Skutas apie Veronikai Povilionienei – 80: nuo Kernavės Rasų iki Dainuojančios revoliucijos
  • Mikabalis apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • Naivus klausimas apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • Rimvydas apie Veronikai Povilionienei – 80: nuo Kernavės Rasų iki Dainuojančios revoliucijos
Kitas straipsnis
Stop kadras

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ sėkmingai prisijungė prie kosminės laboratorijos (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai