Nuo 2012 m. gegužės 28 d. net keturiose ekspozicijose skirtingose Šiaulių miesto vietose pristatoma vieno iš sėkmingiausių visų laikų Lietuvos verslininkų – šiauliečio Chaimo Frenkelio – gyvenimo istorija ir įvairiuose šalies muziejuose saugomo istorinio apavo ekspozicija.
XX a. pradžios užsienio enciklopediniuose leidiniuose ir žinynuose Šiauliai įvardijami kaip didžiausias pasaulio odos pramonės centras. Šiandien neįtikėtinai skambantis faktas nestebina pažvelgus į praeitį – iš tiesų prieš Pirmąjį pasaulinį karą mieste veikė net 4 stambūs odos apdirbimo fabrikai ir keletas mažesnių įmonių. Šios srities pionierius Šiauliuose ir neabejotinas lyderis visoje tuometėje Rusijos imperijoje buvo Chaimo Frenkelio odų fabrikas, kurio sėkmė įkvėpė ir kitus vietos verslininkus imtis odos apdirbimo verslo. Pajamos iš trijų dešimtmečių pelningos gamybos leido Ch. Frenkeliui 1908 m. Šiauliuose pastatyti madingos secesinės architektūros ištaigingą vilą, kurią šiandien prižiūri ir tvarko čia įsikūręs Šiaulių „Aušros„ muziejus.
Ką tik, per tarptautinę muziejų naktį, tūkstančiams lankytojų buvo pristatytas po rekonstrukcijos sutvarkytas stilingas Ch. Frenkelio vilos parkas, o dabar – net keturiose su Ch. Frenkelio vardu susijusiose Šiaulių miesto vietose veikianti istorinė paroda „Chaimo Frenkelio vila ir odų fabrikas – urbti et orbi“, pasakojanti apie Ch. Frenkelio fabriką, fabrikanto visuomeninę veiklą, Šiaulių žydų bendruomenės gyvenimą ir… Lietuvoje avėtus visų laikų batus.
Batų tema šioje parodoje neatsitiktinė – Ch. Frenkelis dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo įsteigęs avalynės fabriką Rygoje, tarpukariu jo sūnus Jokūbas su partneriais įkūrė „Bato“ fabriką, kurio tradicijas sovietmečiu tęsė viena iš didžiausių Lietuvos avalynės gamyklų „Elnias”. Šių ir kitų įmonių produkciją, ištaigingus XVIII–XIX a. damų batelius, Lietuvos kaime avėtas vyžas, klumpes, medpadžius ir čempes bei iškastą archeologinį VIII–XVII a. apavą galima išvysti Ch. Frenkelio viloje veikiančioje parodos dalyje.
Šiaulių universiteto centriniuose rūmuose, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institute bei Šiaulių odontologijos poliklinikoje veikiančias ekspozicijas sieja viena gija – Frenkelių šeima, savo lėšomis parėmusi šių pastatų statybą. Parodose atsispindi ne tik šių trijų pastatų istorija, bet ir vienos iškiliausių Šiaulių žydų šeimos gyvenimo ir veiklos fragmentai, taip pat ir visos miesto žydų bendruomenės istorija, naujomis spalvomis atsiskleidžia iki mūsų dienų neišlikęs fotografijose užfiksuotas sakralinis Lietuvos žydų paveldas.
