
Prieš 51 metus balandžio 12 dieną Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas kosminiu laivu „Vostok-1“ pirmą kartą apskrido aplink Žemę orbita. Iš viso skrydžio būsenoje jis išbuvo 108 minutes.
Tai buvo labai rizikingas ir vos nesibaigęs tragiškai pirmasis žmogaus tiesioginis prisilietimas prie kosminės erdvės. Po daugelio metų, aiškėjant vis naujoms kosminio laivo „Vostok-1“ skrydžio aplinkybėms, specialistai apskaičiavo, jog tikimybė, kad J. Gagarinas grįš į Žemę gyvas, tada siekė vos 40 proc.
Po daugelio metų paaiškėjo ilgai slėpti faktai, kad antroji raketos nešėjos pakopa atsiskyrė ne per 10 sekundžių, kaip turėjo būti numatyta, bet tik po 10 minučių, o balistikos specialistai padarė klaidą apskaičiuodami orbitos parametrus, tad J. Gagarinas nusileido už 600 kilometrų nuo numatytos vietos. Jei dėl variklių sutrikimo kosmonautui būtų prireikę naudoti stabdymą atmosfera, tai galėjo užtrukti iki mėnesio ir pirmajam kosmonautui būtų neužtekę gyvybei būtinų išteklių.
Nusileidimas ant žemės lyg stebuklas – grįžtant į atmosferą pavojingai pradėjo kilti temperatūra nusileidimo kapsulėje. J. Gagarinas būtų žuvęs, jei nebūtų sėkmingai katapultavęsis iš 7 km aukščio. Su parašiutu jis laimingai nusileido ant žemės, o atskirai nuo jo ir apdegusi nusileidimo kapsulė.
1962 metų vasario 20 dieną Džonas Glenas raketa „Atlas“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio ir per mažiau nei penkias valandas tris kartus apskrido aplink Žemę. Tai buvo pirmasis JAV astronauto skrydis į kosmosą.
Šis skrydis įvyko praėjus beveik metams po to, ko pirmasis į kosmosą pakilo sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tačiau jis atkūrė pasitikėjimą Amerikos gebėjimu varžytis kosmoso lenktynėse, o Dž. Glenas tapo tautos didvyriu.
Dar vienas didelis žmonijos žingsnis buvo išsilaipinimas Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną. JAV astronautai Neilas Armstrongas ir Edvinas Bazas Aldrinas kapsule „Eagle“ nusileido mūsų gimtojo palydovo paviršiuje ir žengė pirmuosius žingsnius ant kito Saulės sistemos kūno.
Lakūnas-bandytojas Rimantas Antanas Stankevičius yra neišsipildžiusi Lietuvos kosminė viltis. Jis buvo vienas geriausių sovietmečio lakūnų ir laukė savo eilės kilti į kosmosą.
1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, aviacijos šventėje, Rimantas pilotavo supernaikintuvą „SU-27“. Čia, darydamas „mirties kilpą“, nespėjo pakelti lėktuvo ir „pilvu“ lietė žemę. Lėktuvas akimirksniu sprogo, nusinešdamas pirmojo lietuvių kosmonauto gyvybę.
2002 m. rugsėjo 1 d. viena Marijampolės mokykla pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu, kurią jis ir baigė 1962 metais.