Sėkminga kelionė – tai sveika kelionė, kai iš atostogų sugrįžtama ne tik fiziškai pailsėjus, bet ir išvengus traumų bei ligų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad šis posakis ypač tinka dabar, kai daugelis krauna lagaminus ruošdamiesi ne į šiltuosius kraštus, o ten, kur daug sniego ir spaudžia šaltukas. Teisingai pasirengti tokiai kelionei ypač svarbu žmonėms, kurie į kalnus keliauja pirmą kartą.
Atostogoms kalnuose būtina tinkamai pasirengti, kitu atveju gali iškilti įvairių problemų. Vienos nemaloniausių – sveikatos sutrikimai. Dėl netinkamai parinktų drabužių ir avalynės galima peršalti bei susirgti, dėl pernelyg didelio fizinio krūvio žmonėms gali pradėti skaudėti sąnarius ir raumenis, gali atsirasti širdies veiklos sutrikimų.
Planavimas – geriausia kelionių streso ir skrydžio baimės prevencijos priemonė. Prieš atostogas visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris patars kaip sukomplektuoti kelionei būtiną vaistinėlę. Jei sergama širdies – kraujagyslių, odos ligomis, esant miego ir kitiems sutrikimams medikas patars, kokius vaistus pasiimti į kelionę ir kaip juos vartoti. Taip pat, norint, kad atostogų malonumas kalnuose nevirstų kančia, būtina pasikonsultuoti su patyrusiais kalnų instruktoriais ar bent jau pasitarti su daugiau praktikos turinčiais pažįstamais.
Skiepai
Vykstant slidinėti į kalnus Europos šalyse: Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje specialiai skiepytis nereikia, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad suaugusiesiems, vyresniems nei 26 metų amžiaus, rekomenduojamas skiepijimasis nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais reta liga Europoje ir mūsų šalyje, tačiau Lietuva, kaip ir kiti Rytų Europos kraštai, vertinama, kaip didelės difterijos rizikos šalis, nes už rytinių Lietuvos sienų vis dar registruojama difterijos protrūkių. Vilniaus mieste nuo 2003 metų difterijos susirgimų nepasitaikė, tačiau 2011 metais 1 difterijos atvejis užregistruotas Vilniaus rajone. Nuo kitų, dažnai keliautojų net iš prabangių kelionių parsivežamų, ligų, pavyzdžiui, hepatito A, vidurių šiltinės apsisaigoti gali padėti skiepai ir kruopštus asmens higienos reikalavimų laikymasis.
Mityba kelionėse
Viduriavimas, virškinimo sutrikimai dėl pasikeitusių mitybos ypatumų, o neretai ir dėl higienos įpročių stokos, dėl maisto mikrobinės taršos – dažniausia su kelionėmis susijusi problema.
Daugelis žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima maisto. Jei kelionėje yra sąlygos laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net ir greit gendančių produktų, tačiau tik tiek, kiek suvartosite iki jų galiojimo termino pabaigos. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vištienos ir kiti mėsos vyniotiniai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gaminiai su kremu, pasibaigus jų galiojimo terminui yra gana pavojingi. Šių produktų geriau neimti į kelionę.
Geriausiai tiktų šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, mėsos ir žuvų konservai, kietai virti kiaušiniai, šviežios ar konservuotos daržovės ir vaisiai, duona, batonas ir sausainiai. Jei viešbutyje, ar poilsio namuose yra numatyta, kad svečiai galės patys gaminti maistą, tokiu atveju su savimi galima pasiimti negreit gendančių maisto produktų.
Vykstantiems į užsienio šalis ir norintiems apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ir aplinką (hepatitas A, vidurių šiltinė, šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė, keliautojų diarėja ir kt.), labai svarbu:
- gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
- valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
- nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
- prieš valgant, daržoves bei vaisius kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
- rekomenduojama maisto produktus pirkti ir valgyti tik patikimose vietose arba tik įsitikinus, kad maistas yra pakankamai termiškai apdorotas;;
- kuo dažniau plauti rankas – prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėkite su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;
- grįžus iš kelionės, per 2–7 dienas pradėjus vemti, viduriuoti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Apsaugos priemonės
Nors šaltuoju metų laiku saulė džiugina bene kiekvieną, kalnuose ji gali stipriai nudeginti odą, nes papildoma UV spinduliuotės dozė, gaunama su spinduliais, kurie atsispindi nuo sniego. Sniegas papildomai atspindi ir suintensyvina UV spinduliuotę net 80%.
Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja net žiemą nepamiršti su savimi pasiimti apsauginio kremo ir akinių nuo saulės. Nuo sniego atspindėti saulės spinduliai ypač akina ir gali pakenkti regėjimui. Akiniai nuo saulės saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktos (akies lęšio sudrumstėjimo) išsivystymui, akies junginės patologiniams pokyčiams ar tinklainės degeneracijai. Saulės akinių lęšiai kontroliuoja šviesos kiekį, patenkantį į akis ir užtikrina gerą bei komfortišką regėjimą saulėtu metu.
Nors atostogų kalnuose metu nuo pavojingo saulės poveikio visą kūną saugo dengiantys drabužiai, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir apsauginiu veido odos kremu. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. Kad taip neatsitiktų, specialistai pataria apsaugos nuo saulės priemones naudoti 20–30 min. prieš einant slidinėti, nes patepus iš karto, jos dar neveiks.
Svarbu tinkamai pasirinkti ir slidinėjimo kostiumą. Būtina atkreipti dėmesį į audinį, iš kurio jis pasiūtas. Slidinėjimo kostiumas turėtų apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, tačiau taipogi leisti kvėpuoti kūnui ir būti lengvas. Kad tai išsiaiškintumėte, siūloma pasidomėti etiketėje nurodyta kostiumo audinio sudėtimi. Šiandien rinkoje gausu įvairaus storio kostiumų, skirtų skirtingoms klimato sąlygoms, tačiau ieškant universalaus, geriau pirkti plonesnį. Po juo papildomai visuomet bus galima pasivilkti šiltų drabužių. Dviejų dalių kostiumas neabejotinai yra patogesnis, nes sušilus galima nusivilkti striukę ir čiuožinėti tik su liemene. Tačiau vis dėlto geriau rinktis vientisą, mat būsite užtikrinti, kad nugriuvus už drabužių neprilįs sniego.
Atostogų metu taip pat reikėtų nepamiršti, kad drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Todėl reikėtų vengti medvilninių apatinių. Šis audinys blogai išgarina drėgmę ir greitai peršlampa. Apatinio sluoksnio rūbus reikėtų rinktis iš sintetinių audinių. Nereikia bijoti, kad oda po tokiu audiniu nekvėpuos. Tokie audiniai greitai džiūna, neleidžia daugintis bakterijoms, kurios sukelia nemalonų prakaito kvapą. Tačiau jei nutinka taip kad drabužiai sušlampa, nedelsiant reikia pakeisti juos sausais. Esant kalnuose būtina dėvėti pašiltintą ir drėgmės nepraleidžiančią avalynę.
Staigus kalnų silpnumo sindromas
Greitai padidėjus aukščiui virš jūros lygio, gali pasireikšti staigus kalnų silpnumo sindromas. Norint išvengti šio sindromo, reikėtų:
- vengti vienos dienos kelionėse miegoti aukščiau nei 2750 m virš jūros lygio;
- vengti vartoti alkoholį ir nepervargti pirmąsias 24 val., gerti papildomai vandens;
- sergantys širdies ir plaučių ligomis prieš keliones turi pasitarti su gydytoju;
- nedelsiant kreiptis į medikus pagalbos, jei staigus kalnų silpnumo sindromas tęsiasi ilgiau kaip dvi dienas, atsiranda kvėpavimo silpnėjimas kartu su kosuliu, kankina nuovargis, sutrikęs pulsas.
Savijauta kelionės metu daugiausia priklauso nuo pasirengimo išvykai, kasdieninio rūpinimosi savo sveikata ir nuo to, kaip pavyks išspręsti kelionėje kilusius nesklandumus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tikisi, kad šie patarimai padės išvengti sveikatos sutrikimų ir kitų problemų žiemos atostogų metu.
