Sekmadienis, 29 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kada švenčiami lietuviški naujieji metai?

www.alkas.lt
2011-02-03 15:24:05
9
Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Ta riba, nuo kada senovės lietuviai skaičiavo naujuosius metus, iki šiol yra didelė mįslė folkloro ir mitologijos tyrinėtojams. Yra net keletas hipotezių, dėl kurių teisingumo šiandien aršiai ginčijamasi, tačiau visiems aišku viena – mūsų protėviai naujųjų metų nešventė sausio 1 dieną. Dabartinė data Lietuvoje pradėta minėti tik XIX amžiaus viduryje, o iki tol mūsų tautai ši šventė nebuvo žinoma.  

Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 metais prieš krikščionių erą, nes nuo šios dienos Romos senate konsulai pradėdavo eiti savo pareigas.  Vėliau šią datą perėmė ir Grigalius, pritaikydamas savo kalendoriui. Taigi akivaizdu, kad ši data su Lietuvos tradicijomis neturi nieko bendra.  

Pirmoji hipotezė – Saulėgrįža  

Kai kuriose tautose naujuosius metus žymėjo žiemos saulėgrįža, nes būtent nuo šios dienos pradeda ilgėti dienos. Lietuvių mitologijoje šią dieną laikyti naujaisiais metais taip pat yra pagrindo, nes šią dieną dievas Kalvelis nukalė Saulę ir įmetė ją į dangų. Grįžus Saulei ir pradedant ilgėti dienoms, rodos, prasideda kažkokia nauja pradžia. Šią hipotezę palaiko ir lietuvių karinga gyvensena. Būtent viduržiemį, kai užšaldavo visos upės, kryžiuočių kariuomenė, neprasibraunanti pro lietuviškus miškus, upėmis patraukdavo į ataką. Kadangi žiemą vykdavo daugiausia susirėmimų, tikėtina, kad Saulėgrįžą savo naujaisiais metais galėjo laikyti karių ir kunigaikščių luomas – etninėse religijose yra įprasta darbų pradžią laikyti metų pradžia. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad į Saulėgrįžą naujieji metai buvo perkelti tik jau įsigalėjus krikščionybei, o iki tol buvo švenčiama pavasarį. Todėl į naujųjų metų šventimą buvo įtraukti žalumos simboliai – kadagio ar eglės šakelė, šiaudiniai sodai, obuoliai.  

Antroji hipotezė – pavasaris  

Vis dėlto daugumos tyrinėtojų naujaisiais metais pripažįstamas yra pavasario lygiadienis kovo 21 diena. Kovo 21 dieną naujuosius metus švenčia beveik visos senąjį tikėjimą išsaugojusios tautos, tarp jų ir giminingą tikėjimą turinti indų tauta. Turint omenyje, kad Lietuva buvo žemdirbių kraštas, ši data yra kur kas labiau tikėtina – tuo metu pradedama ruoštis žiemos darbams, pagerbiama atgimstanti gamta, kartais net gyvuliai pirmą kartą išgenami į lauką, nors dažniausiai tai daroma jau balandžio mėnesį – per Jorės šventę.  

Istorikas Teodoras Narbutas savo darbuose aprašė ir vadinamąjį Gedimino skeptrą – lazdą, įrodančią, kad lietuviai turėjo savo originalų kalendorių. Joje yra dvylika mėnesių, kurių kiekvieną sudaro trys devynias dienas turinčios savaitės. Šiame kalendoriuje metų pradžia yra Jorės šventė, švenčiama balandžio pabaigoje. Jorės metu žmonės pirmą kartą išgindavo gyvulius į lauką, pasirodydavo ir pirmieji paukščiai, o taip pat ta diena yra vadinamoji orės pradžia ( Sietyno nusileidimas kartu su Saule). Kad ši data yra naujieji metai tikėtina ir dėl to, kad mitologijoje būtent nuo Jorės prasideda visi gyvybė – Perkūnas apvaisina Žemę ir pradeda gimti visa gyvybė – auga žolė, sprogsta medžiai, gyvūnai atsiveda jauniklių.  

Kai kurių tyrinėtojų nuomone, naujieji metai Lietuvoje švenčiami kiekvienos žmonių grupės atskirai – žemdirbiai naujuosius metus atžymėdavo kartu su savo darbų pradžia pavasarį, o kariai susitelkdavo į karų pradžią ir naujuosius metus švęsdavo karo dievo Vėlino metų laiku – žiemą.  

Trečioji hipotezė – Krikštai  

Mitologijos tyrinėtojas Algirdas Julius Greimas lietuviškais naujaisiais metais taip pat laiko pusiaužiemio šventę, tačiau pusiaužiemio datą nurodo visai kitą nei dabartinis kalendorius – ne sausio 25 dieną, bet vasario 2 dieną – Grabnyčias. Taip yra dėl to, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodoma: „Grabnyčios – pats pusiaužiemis“. O štai sausio 25-oji pusiaužiemiu vadinama tik Mažojoje Lietuvoje. Su pusiaužiemiu siejamas meškos apsivertimas ant kito šono, žymintis senų ir naujų metų atskyrimą, taip pat LKŽ yra įrašytas visai ne prie pusiaužiemio, bet prie Grabnyčių ir krikštų: „Per Krikštus meška ant kito šono apsiverčia.“, „Nuo Grabnyčių meška ant kito šono apsiverčia.“  

Kodėl ši šventė vadinama krikštais, A.J.Greimas bando paaiškinti etimologiškai. Pagal tą patį LKŽ, krikštinti visų pirma reiškia pradėti ką nors nauja: „Nedėlioj jau krikštysim obuolius (pradėsime valgyti).“, „Niekur nieko nepadėsi, vis pelės krikštija.“ (po truputį ėda), „katrie krikštij, tai tris keturis pėdus suriša ir pastato“ (pirmi pradeda rugius pjauti). Krikštasuole taip pat vadinama ir kertė – garbingiausia vieta prie stalo.  

Lietuvių kalbos žodynas kaip pusiaužiemį identifikuoja ir Kirmių dieną, siejamą su žalčių kultu.  Šią dieną, pasak Lasicijaus, lietuviai žynio maldomis kviečia tas gyvates prie stalo. Švaria drobule jos užsliuogia ant stalo ir krikštija valgius – taigi pagal LKŽ juos truputį ragauja. Žalčiams pakrikštijus, žmonės linksmi valgo, įsitikinę, kad tais metais jiems viskas seksis. Taigi čia matome, kad pusiaužiemio šventė susijusi ir su žalčių kultu, taigi atgimimu.  

Tiek pats krikštų vardas, reiškiantis kažko pradžią, kažko naujo pradėjimą, tiek su jais susijusios apeigos rodo, kad būtent krikštus (pusiaužiemį) reikėtų vadinti senovės lietuvių naujaisiais metais. Tik šis pusiaužiemis buvo švenčiamas visai ne sausio 25 dieną, bet vasario 2 – per Grabnyčias. Su neseniai atėjusiais naujaisiais metais visus.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. auksinis kardas says:
    14 metų ago

    įdomūs pasvarstymai, bet manau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad protėviams nebuvo labai svarbus metų skaičiavimas apskritai. tad nustatinėti konkrečią datą nėra prasmės. dangaus stebėtojams gal svarbiau stebėti saulės ratą, dienų ilgumą, žemdirbiams gi esmė tame, kad svarbu peržiemavoti, sulaukti pavasario ir naujos sėjos. ir metus skaičiuodavo pagal tai kiek žmogus žiemų ar vasarų išgyveno ir kiek laiko praėjo nuo vieno ar kito didesnio įvykio – karo, maro ar dar ko nors. taigi nereikia sureikšminti tų naujųjų metų šventimo.
    kita pastabėlė – tokios indų tautos nėra – taip musulmonai pavadino šimtus tautų gyvenančių kitoje nei jie Indo upės pusėje. tame subkontinente šimtai ir tūkstančiai tautelių ir kalbų sugyvena ir sugyveno. tai tiek.

    Atsakyti
  2. Arvydas says:
    14 metų ago

    Kad turite tokią teisę manyt, nesiginčiju, kita medalio pusė, Popiežiaus bule, buvo atleidžiamos visos nuodėmes už sunaikintus artefaktus, ar pristatytas į bažnyčią. Už tokią nuomonę turite būt dekingas pirmisiems genocido reiškėjams kryžiuočiams, nes jų užkariautos žemės , likdavo ordinui.Prisiminkite bent prūsus ….

    Atsakyti
  3. Arvydas says:
    14 metų ago

    Esu užtikes ir Trimpos pavadinimą, vietoj Jorės….bet ne man spręst…..

    Atsakyti
  4. Ievaras says:
    14 metų ago

    sausio 1 yra Jėzaus apipjaustymo šventė. gaunasi, kad, pagal žydus, tikrasis gimimas yra aštuntoje dienoje po gimimo, kai berniukas apipjaustomas ir gauna vardą. todėl Grigalius nesutapatino metų pradžios su Saulės sugrįžimu

    biblija.lt > išsami paieška > Lk 2,21

    Atsakyti
  5. drungis says:
    14 metų ago

    na pamėginkite praleisti sausio 1 tarsi eilinę darbo dieną 🙂 regis yra toks orinis jungis, kuriam nelabai kartais rūpi istoriniai faktai, dokumentai, hipotezės, tautos, valstybės, religijos… svarbiausia šventai švęst 🙂

    Atsakyti
  6. Miglė says:
    14 metų ago

    taigi sausio 1 praleist kaip eilinę dieną labai paprasta. nemažai žmonių tą ir daro 😀

    Atsakyti
  7. drungis says:
    14 metų ago

    tikiu, bet šiandieniniam pasaulyje mes vis tampriau susiję su vis įvairiasniais žmonėmis… ir kaip čia nebus gera, jeigu jiems gera? 🙂

    Atsakyti
  8. Vardas (privalomas) says:
    14 metų ago

    tuo metu pradedama ruoštis žiemos darbams…tai gal vasaros?

    Atsakyti
  9. Grabnyčia says:
    14 metų ago

    ar pagrabas ar grabas yra tiesiog pagerbimas

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Draudikai primena kaip tvirtinti vasaros krovinius
  • Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke
  • Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai
  • Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?

Kiti Straipsniai

Baidarės | pixabay.com nuotr.

Kodėl sportas lauke yra toks naudingas sveikatai?

2025 06 09
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31
Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25
Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22
Tamsioji medunešė bitė

Saugokime bites – tiek namines, tiek laukines

2025 05 21
Didysis apuokas | zoosodas.lt nuotr.

Nykstantys apuokai iš Lietuvos zoologijos sodo grįžta į gamtą

2025 05 15
Raktažolė

Pavasarinė raktažolė – pievose augantis vaistinis augalas

2025 05 11
Gegutė

Pavasario ženklas – vėl girdimas gegutės balsas

2025 05 01
Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

V. Toporovas. Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

2025 04 29
Kiškis. Gyvūnų jaunikliai | am.lt nuotr.

Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių – tai kenkia jiems

2025 04 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Seimo narys G.Songaila prašo Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai skleidžiamų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai