BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Alkas.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Alkas.lt
X-ORIGINAL-URL:https://alkas.lt
X-WR-CALDESC:Alkas.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20150329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20151025T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20160327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20161030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20170326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20171029T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20180325T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20181028T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20200329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20201025T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20200220T160000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20200220T190000
DTSTAMP:20260811T105037
CREATED:20200221T125728Z
LAST-MODIFIED:20200221T130523Z
UID:423096-1582214400-1582225200@alkas.lt
SUMMARY:Sūduvos diena MARIJAMPOLĖJE
DESCRIPTION:Sūduva – išmintinga ir galinga ne tik istorija\, bet ir žmonėmis. Istorijos vingiuose aptrupėjome ir sumažėjome\, bet gebame atsitiesti ir vėl augti. Pradėkime nuo teisės pažinti necenzūruotą bei naujai atrandamą mažiausiai dviejų tūkstančių metų istoriją\, kaip Sūduvos kraštas kūrėsi\, stiprėjo\, keitė pasaulį ir stiprino pamatus Lietuvai.\nKurkime Sūduvą – ateities kraštą su šimtmečių istorijos paveldu ir augimo sėkmės pavyzdžiu kitiems. Kovokime už teisę turėti daugiau administracinių ir finansinių priemonių jos kūrimui ir auginimui ateityje. \nKviečiame kartu pradėti minėti Sūduvos krašto dieną – nuo simbolinės datos\, t.y. 2020 m. vasario 20 d. (pradžia 16 val.). Minėjimas vyks Marijampolės meno mokykloje (Vytauto g. 47\, II a. salėje). Jo metu gėrėsimės Sūduvių kultūros žmonėmis\, išklausysime vietinių ir svečių koncentruotus pranešimus.\nNumatyti pranešimai apie Sūduvą – tūkstančių metų žinią ir jos įtaką gyvenimo kokybei (Gintaras Skamaročius)\, piliakalnius ir įtvirtintų gyvenviečių atsiradimą bei raidą Sūduvos krašte (doc. dr. Algimantas Merkevičius\, VU Archeologijos katedra)\, antrojo amžiaus sūduvius prie Romos imperijos šiaurinių sienų (Kęstutis Subačius).\nIš naujo atrasime pirmąsias žinias apie Sūduvos kraštą (doc. dr. Darius Alekna\, VDU Švietimo akademija) bei genetikos tyrimų indėlį lietuvių ir kitų baltų priešistorei bei etnogenezei suprasti (gyd. Gintaras Songaila).\nEtninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė supažindins su šios struktūros veikla ir Sūduva joje. \nMinėjimo metu Sūduvių kultūros žmones\, kalbą\, balsus perteiks Marijampolės KC apeiginio dainavimo ansamblis „Dijūta“ (vad. Audronė Jusaitytė) ir MKC Liudvinavo teatras „Žalias sodas“ (vad. Vita Gvazdaitienė).\nP.S. Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas. \npagarbiai\nGintaras Skamaročius
URL:https://alkas.lt/renginys/suduvos-diena-marijampoleje/
LOCATION:Marijampolės meno mokyklos II a. salėje\, Vytauto g. 47\, Marijampolė\, Lietuva
CATEGORIES:Konferencijos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190901T080000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190914T170000
DTSTAMP:20260811T105037
CREATED:20190904T063511Z
LAST-MODIFIED:20190904T063511Z
UID:401812-1567324800-1568480400@alkas.lt
SUMMARY:Kostas Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ SUVALKUOSE
DESCRIPTION:  \n\n \nKalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr. \n\nNuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“)\, kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau\, tai yra 2000–2001 m.\, galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25\, 26 nr.). \nParoda surengta pagal Lenkijos ir Norvegijos inicijuotą bendrą projektą „Jotvos archeologija“ apie šiuolaikinius konservavimo būdus archeologijoje. Projektas įgyvendinamas remiantis programa „Europos kultūros paveldas. Kultūrinio ir meninio įvairumo populiarinimas“. Parodoje eksponuojami archeologinių kasinėjimų radiniai priklauso šiems muziejams: Varšuvos valstybiniam archeologijos\, Suvalkų apygardos\, taip pat Varmijos ir Mozūrijos Olštine. \nParodą ruošė Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus kuratoriai. Jiems talkino menininkai ir konsultantai. Išleistas parodos katalogas „Užmiršti jotvingių kariai“. Tekstų autoriai: Ana Bitner-Vrublevska  (Anna Bitner-Wróblewska)\, Marcinas Engelis (Marcin Engel)\, Cezarijus Sobčakas (Cezary Sobczak). \n \nVitrinos su archeologiniais radiniais | punskas.pl\, K. Leončiko nuotr. \n\nRemiantis archeologų atradimais\, parodoje pristatoma galingiausios prūsų genties – jotvingių – trumpa istorijos apžvalga. Ankstyvaisiais viduramžiais jotvingių raiteliai kėlė siaubą savo kaimynams. Apie tai byloja metraščių ir kitų dokumentų puslapiai. Jotvingiams pralaimėjus lemtingas kovas\, gyventojams išsisklaidžius\, o jų teritorijas pasidalijus\, ilgainiui užmiršta ir ši karinga gentis. Paskutiniai archeologų atradimai Šiurpilyje\, Skomack Vielki ir kituose svarbiuose ankstyvųjų viduramžių Jotvos centruose patvirtino jotvingių genties karingumą\, atgaivino jos atminimą. \n \nAtkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas\, rastas Šiurpilio kapavietėje. To paties laikotarpio šarvinių marškinių dalis iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.) | punskas.pl\, K. Leončiko nuotr. \n\nSeniausi\, gerai datuoti radiniai siekia ankstyvuosius viduramžius – IX a. Tačiau jotvingių kraštas buvo apgyvendintas žymiai anksčiau. Baltų gentys čia gyveno nuo maždaug VII–VI a. prieš mūsų erą. \nNuostabiai besivystanti tuometinių gyventojų kultūra žlugo VII ir VIII a. sandūroje. Tuo metu ištiko aiški apgyvendinimo krizė\, galimai susieta su klimato kaita\, nors tikriausiai gyvenvietės visiškai neištuštėjo. Archeologų duomenimis\, žmonių apgyvendinimo aktyvumas atgijo jotvingių laikais. \nIII–IV a. baltų genčių bendruomenėse formuojasi vietinis elitas\, kurio buvimą patvirtina\, tarp kitko\, gausios įkapės. Tokiu pavyzdžiu laikytinas pilkapis Šveicarijos kapavietėje. \nProjekto tikslas yra dviejų svarbių ankstyvųjų viduramžių Jotvos apgyvendinimo centrų – Šiurpilio (Jeleniavo valsčius\, Suvalkų apskr.) ir Skomack Vielki (netoli Ostruv\, Stare Juchy valsčius\, Elko apskr.) – rekonstrukcija. \nTai įgyvendinti padeda plataus masto tyrinėjimai su įvairių sričių specialistais\, taikant neinvazinius metodus – geofiziką\, geomorfologiją\, lazerinį skenavimą\, planigrafiją; taip pat archeologinius kasinėjimus\, gamtos analizę. Abu gyvenviečių centrai buvo naudojami daugelį šimtmečių. Projekto užduotis yra parengti tokių gyvenviečių ir radinių archeologinio konservavimo modernų modelį (pavyzdį). \nProjekte dalyvavo Senovės mylėtojų draugija (k3p). \nKą joje galima pamatyti? \nPradžioje televizoriaus ekrane galima apžiūrėti Huberto Stojanovskio (Hubert Stojanowski) paruoštą filmuotą medžiagą apie Skomack Vielki\, Dybovo\, Poseinele\, Šiurpilio\, Rudaminos\, Kaukų piliakalnius. Parodyta Šiurpilio gynybinės tvirtovės vizualinė rekonstrukcija. \nTrijuose stendų komplektuose pateikta apie 30 spalvotų nuotraukų ir daug tekstų lenkų ir anglų kalbomis. Čia galima pamatyti: Jotvos gynybinių tvirtovių žemėlapį\, Šiurpilio kapavietės radinius\, bronzinius (žalvarinius) papuošalus\, rastus Eglinės piliakalnyje\, Eglinės piliakalnį\, Šiurpilio ankstyvųjų viduramžių gynybinės tvirtovės rekonstrukciją. \nKeturiose vitrinose sudėti tokie archeologiniai eksponatai: X–XI a. kalavijai ir jų fragmentai\, kardo makšties žemutinis apkaustas\, rasti Prūsijos teritorijoje\, Cechanove\, Šiurpilio piliakalnyje\, Noviny Barglovskie (Augustavo apskr.); X–XII a. balno kilpos\, pentinai\, batų nagai\, plokštelinio šarvo plokštelės\, diržų sagtys\, rasti Skomack Vielki (Elko apskr.)\, Šiurpilio piliakalnio kapavietėje ir gyvenvietėje\, Eglinės piliakalnyje;     X–III a. iečių antgaliai\, koviniai kirviai\, strėlių antgaliai\, kirvukas\, rasti Šiurpilio piliakalnyje\, Plocične (Suvalkų apskr.)\, Jalovo (Suvalkų apskr.)\, Kšyve (Suvalkų apskr.)\, Eglinės piliakalnyje; ankstyvųjų viduramžių vėrinys\, grandinėlės\, apyrankės\, sąsagos\, pakabučiai\, kryželiai\, skambučiai\, rasti Seinuose\, Eglinės piliakalnyje\, Sapackinėje (Baltarusijoje)\, Šiurpilio\, Eglinės piliakalniuose\, Gavrych Ruda (Suvalkų apskr.)\, Skomack Vielki (Elko apskr.)\, Ščeberki (Augustavo apskr.). \nPo stikliniu gaubtu pristatomi dar du eksponatai: \n1. Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas\, kūgio formos\, viršuje su įvore ir plunksna arba karčių kuokštu. Šalmo rozetės apskritos\, išsiskleidusios rožės formos (XI a.). Rastas Šiurpilio kapavietėje. Ankstyvųjų viduramžių šarvinių marškinių dalis yra iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.). \n2. XIII–XIV a. prūsų vėrinys\, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys\, aptiktos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.). \nPateikta medžiaga susijusi ne tik su jotvingiais\, bet ir su prūsais.
URL:https://alkas.lt/renginys/kostas-leoncikas-paroda-uzmirsti-jotvingiu-kariai-suvalkuose-2/
LOCATION:Suvalkų apygardos muziejuje\, Tadeusza Kościuszki 81\, 16-402\, Suwałki\, Lenkija
CATEGORIES:Parodos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190801T080000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190831T170000
DTSTAMP:20260811T105037
CREATED:20190819T070754Z
LAST-MODIFIED:20190904T063833Z
UID:400117-1564646400-1567270800@alkas.lt
SUMMARY:Kostas Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ SUVALKUOSE
DESCRIPTION:  \n\n\n \nKalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr. \n\nNuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“)\, kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau\, tai yra 2000–2001 m.\, galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25\, 26 nr.). \nParoda surengta pagal Lenkijos ir Norvegijos inicijuotą bendrą projektą „Jotvos archeologija“ apie šiuolaikinius konservavimo būdus archeologijoje. Projektas įgyvendinamas remiantis programa „Europos kultūros paveldas. Kultūrinio ir meninio įvairumo populiarinimas“. Parodoje eksponuojami archeologinių kasinėjimų radiniai priklauso šiems muziejams: Varšuvos valstybiniam archeologijos\, Suvalkų apygardos\, taip pat Varmijos ir Mozūrijos Olštine. \nParodą ruošė Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus kuratoriai. Jiems talkino menininkai ir konsultantai. Išleistas parodos katalogas „Užmiršti jotvingių kariai“. Tekstų autoriai: Ana Bitner-Vrublevska  (Anna Bitner-Wróblewska)\, Marcinas Engelis (Marcin Engel)\, Cezarijus Sobčakas (Cezary Sobczak). \n\n \nVitrinos su archeologiniais radiniais | punskas.pl\, K. Leončiko nuotr. \n\nRemiantis archeologų atradimais\, parodoje pristatoma galingiausios prūsų genties – jotvingių – trumpa istorijos apžvalga. Ankstyvaisiais viduramžiais jotvingių raiteliai kėlė siaubą savo kaimynams. Apie tai byloja metraščių ir kitų dokumentų puslapiai. Jotvingiams pralaimėjus lemtingas kovas\, gyventojams išsisklaidžius\, o jų teritorijas pasidalijus\, ilgainiui užmiršta ir ši karinga gentis. Paskutiniai archeologų atradimai Šiurpilyje\, Skomack Vielki ir kituose svarbiuose ankstyvųjų viduramžių Jotvos centruose patvirtino jotvingių genties karingumą\, atgaivino jos atminimą. \n\n \nAtkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas\, rastas Šiurpilio kapavietėje. To paties laikotarpio šarvinių marškinių dalis iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.) | punskas.pl\, K. Leončiko nuotr. \n\nSeniausi\, gerai datuoti radiniai siekia ankstyvuosius viduramžius – IX a. Tačiau jotvingių kraštas buvo apgyvendintas žymiai anksčiau. Baltų gentys čia gyveno nuo maždaug VII–VI a. prieš mūsų erą. \nNuostabiai besivystanti tuometinių gyventojų kultūra žlugo VII ir VIII a. sandūroje. Tuo metu ištiko aiški apgyvendinimo krizė\, galimai susieta su klimato kaita\, nors tikriausiai gyvenvietės visiškai neištuštėjo. Archeologų duomenimis\, žmonių apgyvendinimo aktyvumas atgijo jotvingių laikais. \nIII–IV a. baltų genčių bendruomenėse formuojasi vietinis elitas\, kurio buvimą patvirtina\, tarp kitko\, gausios įkapės. Tokiu pavyzdžiu laikytinas pilkapis Šveicarijos kapavietėje. \nProjekto tikslas yra dviejų svarbių ankstyvųjų viduramžių Jotvos apgyvendinimo centrų – Šiurpilio (Jeleniavo valsčius\, Suvalkų apskr.) ir Skomack Vielki (netoli Ostruv\, Stare Juchy valsčius\, Elko apskr.) – rekonstrukcija. \nTai įgyvendinti padeda plataus masto tyrinėjimai su įvairių sričių specialistais\, taikant neinvazinius metodus – geofiziką\, geomorfologiją\, lazerinį skenavimą\, planigrafiją; taip pat archeologinius kasinėjimus\, gamtos analizę. Abu gyvenviečių centrai buvo naudojami daugelį šimtmečių. Projekto užduotis yra parengti tokių gyvenviečių ir radinių archeologinio konservavimo modernų modelį (pavyzdį). \nProjekte dalyvavo Senovės mylėtojų draugija (k3p). \nKą joje galima pamatyti? \nPradžioje televizoriaus ekrane galima apžiūrėti Huberto Stojanovskio (Hubert Stojanowski) paruoštą filmuotą medžiagą apie Skomack Vielki\, Dybovo\, Poseinele\, Šiurpilio\, Rudaminos\, Kaukų piliakalnius. Parodyta Šiurpilio gynybinės tvirtovės vizualinė rekonstrukcija. \nTrijuose stendų komplektuose pateikta apie 30 spalvotų nuotraukų ir daug tekstų lenkų ir anglų kalbomis. Čia galima pamatyti: Jotvos gynybinių tvirtovių žemėlapį\, Šiurpilio kapavietės radinius\, bronzinius (žalvarinius) papuošalus\, rastus Eglinės piliakalnyje\, Eglinės piliakalnį\, Šiurpilio ankstyvųjų viduramžių gynybinės tvirtovės rekonstrukciją. \nKeturiose vitrinose sudėti tokie archeologiniai eksponatai: X–XI a. kalavijai ir jų fragmentai\, kardo makšties žemutinis apkaustas\, rasti Prūsijos teritorijoje\, Cechanove\, Šiurpilio piliakalnyje\, Noviny Barglovskie (Augustavo apskr.); X–XII a. balno kilpos\, pentinai\, batų nagai\, plokštelinio šarvo plokštelės\, diržų sagtys\, rasti Skomack Vielki (Elko apskr.)\, Šiurpilio piliakalnio kapavietėje ir gyvenvietėje\, Eglinės piliakalnyje;     X–III a. iečių antgaliai\, koviniai kirviai\, strėlių antgaliai\, kirvukas\, rasti Šiurpilio piliakalnyje\, Plocične (Suvalkų apskr.)\, Jalovo (Suvalkų apskr.)\, Kšyve (Suvalkų apskr.)\, Eglinės piliakalnyje; ankstyvųjų viduramžių vėrinys\, grandinėlės\, apyrankės\, sąsagos\, pakabučiai\, kryželiai\, skambučiai\, rasti Seinuose\, Eglinės piliakalnyje\, Sapackinėje (Baltarusijoje)\, Šiurpilio\, Eglinės piliakalniuose\, Gavrych Ruda (Suvalkų apskr.)\, Skomack Vielki (Elko apskr.)\, Ščeberki (Augustavo apskr.). \nPo stikliniu gaubtu pristatomi dar du eksponatai: \n1. Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas\, kūgio formos\, viršuje su įvore ir plunksna arba karčių kuokštu. Šalmo rozetės apskritos\, išsiskleidusios rožės formos (XI a.). Rastas Šiurpilio kapavietėje. Ankstyvųjų viduramžių šarvinių marškinių dalis yra iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.). \n2. XIII–XIV a. prūsų vėrinys\, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys\, aptiktos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.). \nPateikta medžiaga susijusi ne tik su jotvingiais\, bet ir su prūsais.
URL:https://alkas.lt/renginys/kostas-leoncikas-paroda-uzmirsti-jotvingiu-kariai-suvalkuose/
LOCATION:Suvalkų apygardos muziejuje\, Tadeusza Kościuszki 81\, 16-402\, Suwałki\, Lenkija
CATEGORIES:Parodos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20160930T160000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20160930T190000
DTSTAMP:20260811T105037
CREATED:20160912T204019Z
LAST-MODIFIED:20160912T204019Z
UID:259266-1475251200-1475262000@alkas.lt
SUMMARY:Kęstučio Subačiaus naujos knygos pristatymas
DESCRIPTION:Mūsų praeitis – stiprybės šaltinis\,  gaivinantis Tautos gyvybės medį. \n     Mieli  gentainiai! \n      Maloniai kviečiame 2016 m. rugsėjo 30 d. 16 val. į Kęstučio Subačiaus naujos knygos „Sūduvos kraštas Didžiojo karo ugnyje ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės aušrose“ visuomenei pristatymą Petro Kriaučiūno bibliotekoje (Vytauto g. 20).  \n      Pateikiama Kęstučio Subačiaus knyga yra siekiama gaivinti Sūduvos krašto kultūrinį-dvasinį paveldą\, jo žmonių istorinę atmintį\, t. y. stiprinti savo tautinės tapatybės suvokimą. \n      Renginys prasidės muzikiniu preliudu ir rašytojo Laimono Inio įžanginiu žodžiu.  \n       Renginyje autorius pateiks trumpą knygos apžvalgą su joje paskelbtų iliustracijų: nuotraukų\, dokumentų\, žemėlapių\, demonstravimu\, atsakys į renginio dalyvių klausimus. \n   Kartu bus atidaryta kolekcininko Henriko Kebeikio sukauptos tiltų kolekcijos dalies paroda „Lakštingalų upės-Šešupės tiltai“.  \n  \n                                    Sūduvos krašto mokslo\, istorijos ir kultūros draugija \nXXVII knygos mėgėjų draugija
URL:https://alkas.lt/renginys/kestucio-subaciaus-naujos-knygos-pristatymas/
LOCATION:Petro Kriaučiūno biblioteka\, Vytauto g. 20\, Marijampolė\, Lietuva
CATEGORIES:Kiti renginiai
END:VEVENT
END:VCALENDAR