BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Alkas.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Alkas.lt
X-ORIGINAL-URL:https://alkas.lt
X-WR-CALDESC:Alkas.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20150329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20151025T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20160327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20161030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20170326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20171029T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20180325T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20181028T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20200329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20201025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190320T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190320T170000
DTSTAMP:20260624T123033
CREATED:20190320T204931Z
LAST-MODIFIED:20190320T204931Z
UID:384350-1553090400-1553101200@alkas.lt
SUMMARY:Istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ pristatymas VILNIUJE
DESCRIPTION:Tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ pradėtas leisti Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu 2009 m. Per dešimtmetį išleista 10 numerių\, kuriuos sudaro 13 knygų. Leidybą remia Spaudos\, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Per tą laiką „Jotvingių krašto“ rengėjai sutelkė gražų autorių kolektyvą – kalbininkų\, istorikų\, kraštotyrininkų\, kultūrologų\, publicistų iš Lietuvos\, Lenkijos ir kitų šalių. Jie metraščio puslapiuose gilinasi į jotvingių paslaptis\, rašo apie jotvingių krašto istorijos vingius laiko labirintuose\, pateikia lingvistinių įžvalgų. Kiekviename metraščio tome dešimtys straipsnių\, atsiminimų\, apybraižų\, kurios gali būti įdomios visiems\, besidomintiems savo šaknimis. \n \nRenginyje įžangos žodį tars LMA Biologijos\, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas\, pranešimus skaitys dr. Alina Urnikytė (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas) ir dr. Vilija Ragaišienė (Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras)\, diskusijose dalyvaus LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas\, metraščio „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktorius Sigitas Birgelis\, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas\, „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius\, Varšuvos universiteto Baltistikos skyriaus dėstytoja dr. Nijolė Birgelienė\, Lietuvos istorijos instituto darbuotojas dr. Algimantas Katilius\, Spaudos\, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila ir kiti. Koncertuos Punsko lietuvių kultūros namų kapela „Klumpė“. Renginį ves akad. Vaidutis Kučinskas ir akad. Domas Kaunas. \nKartu bus paminėtas Punsko „Aušros“ leidyklos 25-metis\, veiks leidinių paroda\, bus galima nusipirkti arba užsiprenumeruoti metraštį „Jotvingių kraštas“. \nhttp://www.lma.lt/
URL:https://alkas.lt/renginys/istorijos-paveldo-metrascio-terra-jatwezenorum-jotvingiu-krastas-pristatymas-vilniuje/
LOCATION:Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje\, Gedimino pr. 3\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Knygos pristatymas,Koncertai
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20181208T094000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20181208T130000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20181109T192014Z
LAST-MODIFIED:20181112T211346Z
UID:367242-1544262000-1544274000@alkas.lt
SUMMARY:Tarptautinė istorijos paveldo konferencija ir „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) metraščio 10 tomo pristatymas PUNSKE
DESCRIPTION:Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza 23) vyks tarptautinė istorijos paveldo konferencija ir „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) metraščio 10 tomo pristatymas. \n \n  \nPrograma \n8.40 val. (PL)\, 9.40 val. (LT)    –     dalyvių registracija \n9.00 val. (PL)\, 10.00 val. (LT)   –     konferencijos pradžia \n9.10 val. (PL)\, 10.10 val. (LT)    –     trumpametražio dokumentinio filmo \n„Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės“ pristatymas \nPranešimai: \n9.20 val. (PL)\, 10.20 val. (LT)    –     Algimantas KATILIUS  Seinų vyskupijos dvasininkų \n                         pastoracinė\, socialinė ir kultūrinė veikla XIX a.–XX a. pradžioje \n9.40 val. (PL)\, 10.40 val. (LT)    –     Kęstutis SUBAČIUS  Brėkštančios Lietuvos valstybės   \n                         aušros spindulys \n10.00 val. (PL)\, 11.00 val. (LT) –     Sigitas BIRGELIS  Užmiršti Lietuvos savanoriai \n10.20 val. (PL)\, 11.20 val. (LT)   –     Algis UZDILA  Šiaurryčių Lenkijos vardyno savitumai \n                         (knygos pristatymas) \n10.30 val. (PL)\, 11.30 val. (LT) –     Kavos pertrauka \n10.50 val. (PL)\, 10.50 val. (LT) –     Gintaras LUČINSKAS  1938 m. kovo 7 d.  \n                         Trasninkų incidentas amžininkų prisiminimuose \n11.10 val. (PL)\, 12.00 val. (LT) –     Kęstutis ŽEMAITIS  Tremtiniai: iš namų išvežti\,  \n                          Tėvynėje nesuprasti  \n11.30 val. (PL)\, 12.30 val. (LT) –     Scholastika KAVALIAUSKIENĖ  Istoriją kuria laikas   \n                          ir žmonės \nKonferencijoje dalyvaus ir „Dzūkų kalendorių“ pristatys „Vilniaus dzūkulių“ asociacijos vadovas Juozas Žitkauskas bei dainininkė Akvilė Vervečkaitė-Rubikienė. \nRenginys skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui.
URL:https://alkas.lt/renginys/367242/
LOCATION:Punsko savivaldybės salėje\, ul. A. Mickiewicza 23\, Punskas\, Lenkija
CATEGORIES:Filmas,Knygos pristatymas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180507T090000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180507T170000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20180307T171911Z
LAST-MODIFIED:20180411T105533Z
UID:334606-1525683600-1525712400@alkas.lt
SUMMARY:Konferencija\, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui LAZDIJUOSE
DESCRIPTION:Minint Spaudos atgavimo\, kalbos ir knygos dieną\, Lazdijuose vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko\, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės. \n \n Programa:\n9.00 val. – knygnešių pagerbimas Būdvietyje prie paminklo\, skirto Būdviečio krašto\nžmonėms\, knygnešiams\, politiniams kaliniams\, tremtiniams\, partizanams; \n10.00 val. – konferencija ir knygos pristatymas Lazdijų viešosios bibliotekos\nkonferencijų salėje. \nLR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus\, Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko\, Lazdijų savivaldybės mero Artūro Margelio sveikinimai. \nPranešimus skaito: \n\nBenjaminas Kaluškevičius (kraštotyrininkas\, knygos sudarytojas)\, Kaunas;\nSigitas Birgelis (knygos sudarytojas)\, Punskas;\nGražina Markauskienė (knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė)\, Kaunas;\nDaina Pledienė (Lazdijų krašto muziejaus direktorė).\n\nParodos „Punsko parapijai 420“ atidarymas\nPunsko ansamblio „Tėviškės aidai“ koncertas \nRengėjai:\nPunsko savivaldybė\nPunsko „Aušros“ leidykla\nLazdijų rajono savivaldybė\nLazdijų krašto muziejus\nLazdijų r. sav. viešoji biblioteka
URL:https://alkas.lt/renginys/konferencija-lazdijuose-skirta-lietuvos-valstybes-atkurimo-100-meciui/
LOCATION:Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka\, Seinų g. 1\, Lazdijai\, Lietuva
CATEGORIES:Knygos pristatymas,Koncertai,Konferencijos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180317T103000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180317T170000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20180224T141442Z
LAST-MODIFIED:20180309T204834Z
UID:333166-1521282600-1521306000@alkas.lt
SUMMARY:Konferencija Punske Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui
DESCRIPTION:2018 m. kovo 17 d. (šeštadienį)\, minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį\, Punske vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko\, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės. \n \nPrograma: \n\n9.30 val. (PL)\, 10.30 val. (LT) – knygnešių pagerbimas prie knygnešio Povilo Matulevičiaus paminklo Kreivėnuose;\n10.00 val. (PL)\, 11.00 val. (LT) – konferencija Punsko savivaldybės konferencijų salėje.\n\nLR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus\, Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko\, Lazdijų savivaldybės mero Artūro Margelio sveikinimai. \nPranešimus skaito: \n\nBenjaminas Kaluškevičius (kraštotyrininkas\, knygos sudarytojas)\, Kaunas;\nSigitas Birgelis („Aušros“ leidyklos direktorius\, knygos sudarytojas)\, Punskas;\nGražina Markauskienė (knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė)\, Kaunas;\nDaina Pledienė (Lazdijų krašto muziejaus direktorė).\n\n\nVytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Europos kelias“ atidarymas. Ją pristatys Lazdijų r. sav. viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.\nLazdijų meno mokyklos orkestro koncertas (mokytojai Irina Gudebskienė ir Deimantas Pavilonis).\n\nRengėjai: \nPunsko „Aušros“ leidykla\nPunsko savivaldybė\nLazdijų rajono savivaldybė\nLazdijų krašto muziejus\nLazdijų r. sav. viešoji biblioteka
URL:https://alkas.lt/renginys/konferencija-lietuvos-nepriklausomybes-atkurimo-100-meciui-punske/
LOCATION:Punsko savivaldybės salė\, A. Mickevičiaus g. 23\, Punskas\, Lenkija
CATEGORIES:Knygos pristatymas,Konferencijos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20171216T094000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20171216T140000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20171210T222348Z
LAST-MODIFIED:20171210T222551Z
UID:323550-1513417200-1513432800@alkas.lt
SUMMARY:X konferencija „Jotvingių kraštas“ („Terra Jatwezenorum“) Punske
DESCRIPTION:
URL:https://alkas.lt/renginys/x-konferencija-jotvingiu-krastas-terra-jatwezenorum-punske/
LOCATION:Punsko savivaldybės salėje\, ul. A. Mickiewicza 23\, Punskas\, Lenkija
CATEGORIES:Knygos pristatymas,Konferencijos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20171020T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20171020T200000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20171017T185252Z
LAST-MODIFIED:20171017T185336Z
UID:316116-1508518800-1508529600@alkas.lt
SUMMARY:Poeto SIGITO BIRGELIO naujausios eilėraščių knygos „OŽKINIAI LINŲ MĖLYNŲ“ sutiktuvės
DESCRIPTION:2017 m. spalio 20 d. (penktadienį) 17.00 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Kaunas\, Rotušės a. 13) vyks poeto SIGITO BIRGELIO naujausios eilėraščių knygos „OŽKINIAI LINŲ MĖLYNŲ“ sutiktuvės. \nDalyvaus rašytojai: Sigitas Birgelis\, Aldona Ruseckaitė\, Viktoras Rudžianskas\, Mykolas Karčiauskas\, Birutė Jonuškaitė\, Vladas Braziūnas. \nPunsko teatras „Aurora“ parodys kompoziciją\, parengtą pagal Sigito Birgelio eiles iš rinkinio „Ožkiniai linų mėlynų“. Atlikėjai: Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė ir Arnoldas Vaznelis. \nKVIEČIAME!
URL:https://alkas.lt/renginys/poeto-sigito-birgelio-naujausios-eilerasciu-knygos-ozkiniai-linu-melynu-sutiktuves/
LOCATION:Maironio lietuvių literatūros muziejus\, Rotušės a. 13\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Knygos pristatymas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20170922T150000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20170922T190000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20170919T092033Z
LAST-MODIFIED:20170920T170801Z
UID:310910-1506092400-1506106800@alkas.lt
SUMMARY:Baltų vienybės diena VDU
DESCRIPTION:Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja\, kokios stiprios\, veikdamos išvien\, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai\, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį\, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai\, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais\, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus. \nRenginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės\, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės\, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu\, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius\, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus\, kaip pasakoja renginio organizatorė\, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus\, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas\, rūpesčius\, ateities planus. \n„Lenkijos teritorijoje\, Palenkės vaivadijoje\, taip pat gyvena baltai\, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės\, kurios teisėtai\, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“\, – teigia R. Čepurnienė. \nRenginio iniciatorė mano\, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų\, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau\, užsikoręs ant gryčios stogo\, bet ji ne mano\, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“\, – pasakoja SLSA prorektorė. \n„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA)\, Punsko valsčius\, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose\, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“\, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus\, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija\, Punsko lietuvių kultūros namai\, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija\, „Vilnijos“ draugija\, Seinų valsčius\, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas. \nL. Kasčiūno teigimu\, nepaisant kultūrinio artumo\, bendros istorinės atminties\, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“\, – įsitikinęs Seimo narys. \nSLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų. \n„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune\, įkūrėme Veiverių fakultetą\, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose\, Šeduvoje\, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo\, Gamtos mokslų\, Humanitarinių mokslų\, Amatininkystės\, Informacinių technologijų\, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas\, mokosi užsienio kalbų (anglų\, vokiečių\, prancūzų\, italų\, latvių\, o nuo šių metų rudens ir švedų)\, vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo\, Linijinių šokių\, Meno terapijos\, Floristikos\, Keramikos studijose“\, – pasakoja R. Čepurnienė. \nSLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus\, susitikimus\, taip pat keliones ir ekskursijas. \n„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs\, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas\, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“\, „Pasivaikščiojimai po Kauną“\, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą\, Italiją\, Stokholmą\, Krokuvą\, Varšuvą\, Šiaurės Lenkiją\, Baltarusiją\, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“\, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė. \nRugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre\, K. Putvinskio g. 23\, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.\nPranešėjai: \nLietuva:\ndr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas\, „Vilnijos“ draugija)\, prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras)\, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas\, Seimo narys Kazys Starkevičius\, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas). \nLatvija:\nDr. prof. Inese Spīča\, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas)\, Margarita Poriete (Latvijos tautos namai)\, Rygos lietuvių mokyklos atstovai. \nLenkija:\nSigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“)\, Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija)\, Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija)\, Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis. \nRugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje\, S. Daukanto g. 28\nStasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas\nSvečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija)\, Adaži (Latvija) koncertas. \nOrganizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija\, Punsko valsčius\, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras. \nPartneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose\, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys\, Punsko Senosios klebonijos muziejus\, Punsko LKN\, Adadži rajono pensininkų draugija\, Vilnijos draugija\, Seinų valsčius\, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. \nRenginio globėjas Kazys Starkevičius.\nRenginio draugas Laurynas Kasčiūnas. \nInformacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571\, el. paštas r.cepurniene@gmail.com
URL:https://alkas.lt/renginys/baltu-vienybes-diena-vytauto-didziojo-universitete/
LOCATION:Vytauto Didžiojo universiteto Didžioji salė\, S. Daukanto g. 28\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Šventės
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20170921T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20170921T210000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20170917T191336Z
LAST-MODIFIED:20170920T165934Z
UID:310668-1506013200-1506027600@alkas.lt
SUMMARY:Baltų vienybės diena VDU
DESCRIPTION:Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja\, kokios stiprios\, veikdamos išvien\, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai\, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį\, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai\, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais\, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus. \nRenginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės\, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės\, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu\, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius\, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus\, kaip pasakoja renginio organizatorė\, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus\, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas\, rūpesčius\, ateities planus. \n„Lenkijos teritorijoje\, Palenkės vaivadijoje\, taip pat gyvena baltai\, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės\, kurios teisėtai\, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“\, – teigia R. Čepurnienė. \nRenginio iniciatorė mano\, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų\, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau\, užsikoręs ant gryčios stogo\, bet ji ne mano\, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“\, – pasakoja SLSA prorektorė. \n„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA)\, Punsko valsčius\, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose\, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“\, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus\, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija\, Punsko lietuvių kultūros namai\, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija\, „Vilnijos“ draugija\, Seinų valsčius\, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas. \nL. Kasčiūno teigimu\, nepaisant kultūrinio artumo\, bendros istorinės atminties\, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“\, – įsitikinęs Seimo narys. \nSLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų. \n„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune\, įkūrėme Veiverių fakultetą\, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose\, Šeduvoje\, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo\, Gamtos mokslų\, Humanitarinių mokslų\, Amatininkystės\, Informacinių technologijų\, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas\, mokosi užsienio kalbų (anglų\, vokiečių\, prancūzų\, italų\, latvių\, o nuo šių metų rudens ir švedų)\, vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo\, Linijinių šokių\, Meno terapijos\, Floristikos\, Keramikos studijose“\, – pasakoja R. Čepurnienė. \nSLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus\, susitikimus\, taip pat keliones ir ekskursijas. \n„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs\, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas\, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“\, „Pasivaikščiojimai po Kauną“\, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą\, Italiją\, Stokholmą\, Krokuvą\, Varšuvą\, Šiaurės Lenkiją\, Baltarusiją\, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“\, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė. \nRugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre\, K. Putvinskio g. 23\, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.\nPranešėjai: \nLietuva:\ndr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas\, „Vilnijos“ draugija)\, prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras)\, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas\, Seimo narys Kazys Starkevičius\, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas). \nLatvija:\nDr. prof. Inese Spīča\, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas)\, Margarita Poriete (Latvijos tautos namai)\, Rygos lietuvių mokyklos atstovai. \nLenkija:\nSigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“)\, Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija)\, Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija)\, Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis. \nRugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje\, S. Daukanto g. 28\nStasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas\nSvečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija)\, Adaži (Latvija) koncertas. \nOrganizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija\, Punsko valsčius\, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras. \nPartneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose\, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys\, Punsko Senosios klebonijos muziejus\, Punsko LKN\, Adadži rajono pensininkų draugija\, Vilnijos draugija\, Seinų valsčius\, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. \nRenginio globėjas Kazys Starkevičius.\nRenginio draugas Laurynas Kasčiūnas. \nInformacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571\, el. paštas r.cepurniene@gmail.com
URL:https://alkas.lt/renginys/kaip-siemet-minesime-baltu-vienybes-diena/
LOCATION:Vytauto Didžiojo Universitetas\, V. Putvinskio g. 23\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Minėjimas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20170818T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20170818T170000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20170817T162422Z
LAST-MODIFIED:20170817T165856Z
UID:305916-1503057600-1503075600@alkas.lt
SUMMARY:Konferencija VASARIO 16-osios KŪRĖJAI IR PUOSELĖTOJAI PUNSKO IR SEINŲ KRAŠTE
DESCRIPTION:
URL:https://alkas.lt/renginys/konferencija-vasario-16-osios-kurejai-ir-puoseletojai-punsko-ir-seinu-kraste/
LOCATION:Punsko savivaldybės salė\, ul. A. Mickievicza 23\, Punskas\, Lenkija
CATEGORIES:Konferencijos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20170427T173000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20170427T193000
DTSTAMP:20260624T123034
CREATED:20170425T214147Z
LAST-MODIFIED:20170425T214232Z
UID:290158-1493314200-1493321400@alkas.lt
SUMMARY:Sigito Birgelio knygos „Ožkiniai linų mėlynų“ sutiktuvės
DESCRIPTION:Ožkiniai linų mėlynų\nSigito Birgelio kūrybos vakaras ir naujausios jo poezijos knygos „Ožkiniai linų mėlynų“ pristatymas. \nDalyvaus knygos autorius Sigitas Birgelis\,\nMykolas Karčiauskas\,\nAntanas Jonynas\,\nBirutė Jonuškaitė.\nPoetinę kompoziciją pagal Sigito Birgelio eiles parodys Punsko teatras „Aurora“\, vadovai: Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė ir Arnoldas Vaznelis. \nKviečiame! \nKnygos „Ožkiniai linų mėlynų“ sutiktuvių Vilniuje anonsas:\nhttp://punskas.pl/ozkiniai-linu-melynu-renginio-anonsas/\nDaugiau apie Sigitą Birgelį:\nhttp://www.sigitasb.punskas.pl/
URL:https://alkas.lt/renginys/sigito-birgelio-knygos-ozkiniai-linu-melynu-sutiktuves/
LOCATION:Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai\, K. Sirvydo g. 6\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Knygos pristatymas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20161210T084000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20161210T170000
DTSTAMP:20260624T123035
CREATED:20161128T213446Z
LAST-MODIFIED:20161128T214548Z
UID:267747-1481359200-1481389200@alkas.lt
SUMMARY:Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės
DESCRIPTION:Programoje (Lenkijos laiku): \n8.40 val. – Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje. Autobusas\, pastatytas prie Punsko valsčiaus pastato\, išvyks į Šlynakiemį 8.20 val. Dalyvaus Punsko vokalinis ansamblis „Tėviškės aidai“ (vadovas Gediminas Kraužlys)\n9.30 val. – Istorijos paveldo konferencija Punsko savivaldybės salėje: \n1. Teklės Pauliukonytės-Kalvinskienės knygos „Buvau partizanų ryšininkė“ pristatymas \n2. Kęstutis Žemaitis Petras Dvaranauskas – kunigas ir visuomenės veikėjas \n3. Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė Motiejaus Gustaičio asmenybės šviesa \n4. Benjaminas Kaluškevičius „Knygnešys IV“ – knygos pristatymas \nKavos pertrauka \n5. Artūras Svarauskas Justino Staugaičio politinės veiklos fragmentai\nNepriklausomoje Lietuvoje 1918–1926 m. \n6. Sigitas Birgelis Seinų „Šaltinio“ spaustuvė Suvalkų krašto leidybos kontekste \n7. Scholastika Kavaliauskienė Navasodų kaimo pokario tragedijos \n8. Irena Marcinkevičienė Punsko Kovo 11-osios licėjus \nKonferencijos metu bus atidaryta paroda\, skirta Seinų „Šaltinio“ spaustuvės 110-mečiui. \nKviečiame dalyvauti.
URL:https://alkas.lt/renginys/istorijos-paveldo-konferencija-ir-jotvingiu-krasto-metrascio-8-tomo-sutiktuves/
LOCATION:Punsko savivaldybės salėje\, ul. Mickiewicza 23\, Punsk\, 16-515\, Lenkija
CATEGORIES:Konferencijos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20161116T163000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20161116T183000
DTSTAMP:20260624T123035
CREATED:20161113T203915Z
LAST-MODIFIED:20161113T203915Z
UID:266101-1479313800-1479321000@alkas.lt
SUMMARY:„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose
DESCRIPTION:„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūtis 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. \n \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. „Baladė“ buvo kuriama 6-erius metus. Filmo\, kuris bus rodomas Lazdijuose\, trukmė – 1 val. 45 min. \nFilmo premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Jis buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01)\, Jurbarko kultūros centre (2016-07-03)\, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08)\, Kauno kino centre „Romuva“ (2016-10-11). Filmą parodė ir Marijampolės regioninė televizija. \nFilmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. \nĮėjimas nemokamas
URL:https://alkas.lt/renginys/balades-apie-rimvyda-ir-zaiba-pristatymas-lazdijuose/
LOCATION:Lazdijų viešosios bibliotekos konferencijų salėje\, Seinų g. 1\, Lazdijai\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20161011T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20161011T210000
DTSTAMP:20260624T123035
CREATED:20160929T195637Z
LAST-MODIFIED:20180721T222903Z
UID:261392-1476208800-1476219600@alkas.lt
SUMMARY:„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai
DESCRIPTION:Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas. \n„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga\, bet nebūtinai tai visiems įdomu\, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. \nSigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė. \nMarytė Malinauskienė: \n– Kaip kilo mintis sukurti filmą apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus? \nSigitas Birgelis: \n \n– Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26-erius metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas\, visagalis\, viską žinąs; viską gydo\, pateisina\, įvertina\, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau\, kiek joms šiandien metų\, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui ėjo tada 21-oji žiema. Nepasakojo man jis apie partizanus\, nė karto neprasitarė – ne tik todėl\, kad tylenis būdamas retai kalbėdavo\, bet ir todėl\, kad net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Tik vėliau\, daug vėliau supratau\, kiek tėvas per savo gyvenimą man papasakojo tylėdamas… Daug vėliau sužinojau\, kad nuo vietos\, kur 1949 m. gruodžio 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys\, Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas\, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas\, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas\, mane skiria 2 km ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30. \nMarytė Malinauskienė: \n– Kaip šiandien atrodo partizanų žuvimo vieta? Kokias mintis ji sukelia? \nSigitas Birgelis: \n– Šlynakiemio pušynėlio rytiniame šlaite\, kur prieš 67 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris\, šiandien tūno dauba\, o šalimais prieš kokius 26-erius pastatytas kuklus antkapinis paminklas. Keli metrai aukščiau\, šlaito viršūnėje\, yra prieš kelerius metus atidengtas gražus paminklas-žymeklis. \nNe kartą bandžiau įsivaizduoti\, ką paskutiniais mėnesiais\, dienomis\, valandomis\, sekundėmis jautė\, galvojo pirmieji ir paskutiniai to niūraus bunkerėlio šeimininkai. Atklysta mintys iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraščio: „Kovodami tikėjome\, kad ištversim keturis metus ir išsaugosim savo ginkluotas pajėgas. Nepalaužiamą lietuvių tautos valią ir ryžtą suvienijom su laisvo pasaulio jėgomis\, kad planetoje visiems laikams būtų sunaikinta civilizacinė XX amžiaus gėda.“ \nAr tomis dienomis tikėjo partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas\, kad pasaulis Lietuvą rems\, kovos dėl jos laisvės? Turbūt širdies gilumoje vylėsi\, nors tiek kartų patyrė\, kad ciniški Vakarai remia Lietuvą tik žvalgybos sumetimais\, kad neturi nei plano\, nei noro palaikyti lietuvių karinę rezistenciją. \nKas kita saviškiai. Išeivija bandė padėti tautiečiams\, bet jų veiksmus trukdė veikėjų ambicijos tapti pasipriešinimo lyderiais. Vienas iš jų – ilgametis VLIK’o veikėjas Jonas Deksnys-Hektoras\, emigracijoje siekęs sukurti nepriklausomą pasipriešinimo struktūrą. Jurgis Krikščiūnas žinojo\, kad jo veiksmus kontroliuoja ir inspiruoja buvęs rezistencijos dalyvis\, MGB užverbuotas agentas Juozas Markulis-Erelis – labai pavojingas „Trojos arklys“ partizanų gretose. Juo pasinaudodami sovietai sėkmingai skaldė lietuvių emigraciją. Jono Deksnio „jėgų kaupimo“ koncepcija buvo nepaprastai paranki sovietų MGB. Jie\, kontroliuodami vieną struktūrą\, galėjo kontroliuoti visas. \n \nMarytė Malinauskienė: \n– Kokia tuomet buvo Punsko ir Seinų krašto lietuvių padėtis? Nemažai apie tai filme kalba istorikas dr. Bronius Makauskas. \nSigitas Birgelis: \n– 1941 m. 11 tūkstančių šio krašto lietuvių smurtu ir grasinimais buvo prievarta iškeldinti į Sovietų Lietuvą\, ten\, blaškomi iš vietos į vietą\, laukė karo galo. Daugelis slinko paskui sovietų frontą tėviškės link. Per du tų metų mėnesius į savo gimtinę grįžo per 3 000\, o iki 1945 m. pusmečio – per 5 000 lietuvių tautybės žmonių. Jų ūkiuose šeimininkaujantys lenkai\, valdžios palaikomi\, net neketino savo vietų užleisti teisėtiems savininkams\, ir šie tapo antilietuviškai nusiteikusių asmenų aukomis. 1945 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas ką tik iš Lietuvos grįžęs 24 metų lietuvis\, Sankūrų kaimo gyventojas Kostas Paransevičius. Tą pačią dieną 5-oji Seinų saugumo įstaigos pareigūnų grupė mirtinai sumušė Vidugirių kaimo ūkininką Markevičių. Buvo paskleisti gandai\, jog lietuviški valsčiai bus prijungti prie LTSR. Vietinei administracijai buvo papildomas akstinas „nulietuvinti“ pasienio valsčius. Lenkų valdžia net tik nesiėmė veiksmų smurtui stabdyti\, bet ir neretai jį inspiravo. \nMarytė Malinauskienė: \n– Bet į Sovietų Lietuvą vykti niekas nenorėjo. \nSigitas Birgelis: \n– Kai buvo sudaromi deportacijos sąrašai\, daug lietuvių deklaravo esą lenkai. Lietuviai\, patekę į iškeldinimo sąrašą\, užsirašė į Lenkų darbo partiją. Tai išgelbėjo juos nuo išvežimo. Sugaudyti „tinkamus iškeldinti“ lietuvius buvo nelengva. Žmonės neretai neturėjo net dokumentų\, keliavo arba slapstėsi. Punske buvo dislokuota Pasienio apsaugos kariuomenė. Ji turėjo paspartinti saugumo vykdomus planus. Žinant ankstyvojo pokario realijas\, lenkams susidoroti su „svetimtaučiais“ būtų buvę nesudėtinga\, bet lietuviai netikėtai sulaukė sovietų palaikymo. Šie atsainiai žiūrėjo į vietos lenkų pastangas išsibodėti lietuvių\, nes tie jiems buvo reikalingi\, kad galėtų sekti ir kontroliuoti Lietuvos pogrindžio veiklą Suvalkų krašte ir lietuvių partizanų ryšius su Vakarais. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar Jurgis Krikščiūnas suvokė sunkią Punsko krašto\, kuriame jis veikė\, gyventojų padėtį? \nSigitas Birgelis: \n– Be abejo\, taip. Jurgis Krikščiūnas žinojo\, jog šis Lenkijos pasienio ruožas nėra tinkama vieta konspiracijai. Lietuvių apgyvendinta teritorija traukia lenkų saugumo ir sovietinių MGB grupių dėmesį. Sovietai sekė lietuvių pogrindį Lenkijoje ir norėjo perimti jo kontaktus su Vakarais. Pirmą kartą Rimvydas tai patyrė 1947 m. pavasarį\, kai „Tauro“ ir „Dainavos“ vadovybė\, matydama\, kad jų gretose yra išdavikų\, pasiuntė jį ir jo pusbrolį Juozą Lukšą-Skirmantą (Daumantą) į Lenkiją. \nMarytė Malinauskienė: \n– Šiandien galime nevaržomai kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Kaip ji atrodė ankstyvojo pokario laikais? \nSigitas Birgelis: \n \n– 1949 m. sienos linija – tai 100 metrų pločio juosta\, vadinamoji mirties zona. Niekas į ją neįkeldavo kojos. Už jos driekėsi 20 metrų pločio suakėta juosta\, toliau – spygliuotų vielų tvora. Kai kur ji buvo dviguba. Priešais ją buvo nutiestos vielos\, kurias užkliudžius iššaudavo raketos. Už vielų tvoros prasidėjo zonos. Pirmojoje 500 metrų pločio zonoje nebuvo gyventojų. Antrojoje\, 2 kilometrų pločio\, gyveno žmonės\, bet pasuose turėjo spaudą „Antroji zona“. Už jos driekėsi 10 kilometrų pločio trečioji zona. Čia gyvenantys žmonės pasuose taip pat turėjo spaudą. Trečiosios zonos gyventojai be pasieniečių leidimo negalėjo įžengti į antrąją zoną. \nMarytė Malinauskienė: \n– Papasakokite apie kitą filmo veikėją – Jurgio Krikščiūno adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą. \nSigitas Birgelis: \n– Jurgio Krikščiūno adjutantas\, Mockavoje gimęs Vytautas Prabulis Punsko krašte buvo jau senbuvis. Į Lenkiją jis atėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų. Apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius\, ten\, šeimininkams padedant\, kartu su kitais įrengė tris bunkerius: vieną netolimoje baloje\, vadinamoje Kupstynu\, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite\, trečią – troboje po grindimis. Jauni\, linksmi ir draugiški miško broliai be jokio vargo susidraugavo su gretimų Ramonų ir kitų kaimų jaunimu. Netrukus beveik kiekviena čia gyvenanti lietuviška šeima turėjo savo namuose „pabėgėlį“. \n1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinijoje besislapstančių Lietuvos miško vyrų. Vytautas Prabulis suėmimo išvengė\, bet nuo to laiko slapstėsi vienas\, kol likimas jį suvedė su Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininku. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar ginkluoti Lietuvos pogrindžio vyrai\, pasiųsti į svetimą valstybę\, savo veiksmus derino su lenkų pogrindžio atstovais? \nSigitas Birgelis: \n– Lenkijoje veikiantys Lietuvos partizanai bendradarbiavo su lenkų pogrindžiu\, mokė juos statyti ir maskuoti slėptuves\, dalyvavo jų būriuose\, net kartais jiems vadovavo. 1947 m. žiemą Pauliukonių sodyboje Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas susitarė su Lenkijos (Suvalkų-Augustavo apygardos) pogrindžio dalyviais dėl teritorijos\, kurioje gali „netrukdomai“ veikti Lietuvos partizanai. Buvo nustatyti ryšių punktai ir aptarti kiti reikalai. Vakarinė teritorijos\, kurioje gali slapstytis lietuviai\, riba ėjo keliais Budziskas–Šipliškės–Žabariškės–Seivai–Krasnavas. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar Jurgis Krikščiūnas buvo stebimas lenkų saugumo? \nSigitas Birgelis: \n \n– Lenkai ir rusai bandė susekti jo slėptuvės vietą. Jis jiems buvo reikalingas gyvas. 1949 m. pabaigoje Suvalkijoje veikė kelios rusų saugumo operacijų grupės iš Maskvos ir Vilniaus. Turėdamos savo rankose Joną Deksnį\, sovietų specialiosios tarnybos dar aktyviau ieškojo Jurgio Krikščiūno\, nes jis galėjo sutrukdyti MGB planus. Rimvydas beveik neįtikėtinu būdu ir toliau informavo Vakarus apie Lietuvos rezistenciją ir krašto padėtį. Kovojančios emigracijos veikėjai\, tarp jų Juozas Lukša\, norėjo permesti jį į Vakarus\, bet Rimvydas jautė\, kad yra sekamas\, kad ryšiai ir kanalai – saugumo rankose. \n1949 m. birželį buvo susekti svarbūs ryšiai. Jurgio Krikščiūno į Varšuvą perduota siunta pateko į lenkų saugumo rankas. Buvo dešifruotas konspiracijos tinklas. \nMarytė Malinauskienė: \n– „Baladėje“ nenumaldomai artėjo kančia\, išdavystė ir didvyriška mirtim pasibaigusios dramos atomazga. \nSigitas Birgelis: \n– Rimvydo ir Žaibo slėptuvę išdavė du artimi jų bendradarbiai. Vienas iš jų (operacinis slapyvardis Vytautas) jau kurį laiką buvo saugumo užverbuotas. Jis nurodė ryšininką (slapyvardis Mažasis)\, žinantį\, kur yra bunkeris. Šių žmonių pavardės man žinomos\, bet jų filme neminiu. \nMarytė Malinauskienė: \n– „Baladėje“ yra pavaizduota\, kaip lenkų saugumo įstaigoje sudaromas Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo suėmimo planas. \nSigitas Birgelis: \n– Ši scena parengta remiantis Suvalkų apskrities viešojo saugumo įstaigos dokumentais. Plane numatyta\, kad partizanus puls 300 Vidaus saugumo korpuso karių\, 20 saugumo operacinių darbuotojų ir 20 milicijos pareigūnų. Bunkerį jie apsups dviem žiedais\, išstatant žmones kas 20 ir 50 metrų. Trečia grupė pajudės nuo Šaltėnų pusės per laukus iki Jakimavičiaus kolonijos. Su jais bus sulaikytas […]\, slapyvardžiu „Mały“\, kuris nurodys pušynėlį ir vietą\, kurioje esti bunkeris. Priartėjus šturmuojančiai grupei prie nurodyto pušynėlio per 500 metrų apsups jį žiedu 30 žmonių grupė\, likusieji 15 puls\, stengdamiesi žūtbūt paimti partizanus gyvus\, o jei bandytų jie bėgti – šaudys į kojas. \nMarytė Malinauskienė: \n– Apie tai\, kas įvyko\, filme pasakoja\, tarp kitko\, Juozas Jakimavičius\, kurio laukuose buvo partizanų bunkeris. \nSigitas Birgelis: \n– Juozo Jakimavičiaus liudijimas vertingas\, nes jis kalba\, ką matė savo akimis. Buvo šiek tiek prieš septynias\, kai jis išėjo šerti arklių. Kareiviai buvo apsupę pušynėlį\, kuriame slapstėsi partizanai. Nuaidėjo šūviai. Jakimavičiui kelią pastojo lenkų kareivis. Du kulkosvaidžiais ginkluoti kareiviai ir vienas iš paskos varė jį tiesiai ant bunkerio. Jie mat baiminosi\, kad bunkeris užminuotas. Suimtasis bandė priešintis\, bet kažkuris iš kareivių vožė šautuvo buože per pečius. Padangę sudrebino šūviai. Kažkoks puskarininkis šaudė dūminiais užtaisais į atvirą bunkerio angą. Jam atsakė automato serija iš bunkerio. Iš slėptuvės nuaidėjo keli šūviai. Kaimiečiai\, kareivių varomi\, pradėjo ardyti bunkerį. \n„Vytautas Prabulis gulėjo aukštielninkas\, – pasakoja Jakimavičius. – Rankoje laikė Parabellum. Jurgis Krikščiūnas buvo sukniubęs. Iš galvos bėgo kraujas. Dar sunkiai alsavo. Bunkeryje buvo 4 vienetai ginklų\, du kepalai duonos\, bidonas žibalo ir primusas\, ant kurio vyrai virdavo valgyti. Ant sienos kabojo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kai kareiviai atvarė Valinčių\, Drūtį ir Černelį\, dalis bunkerio jau buvo nuardyta. Sunkiai alsuojantį Rimvydą išnešė saugumiečiai\, o Prabulio kūną liepė išnešti man ir Černeliui.“ \nMarytė Malinauskienė: \n – „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai dokumentinis ar vaidybinis filmas? \nSigitas Birgelis: \n– „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio filmas su meniniais vaidybos elementais. Jo scenarijus buvo parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muziką parengė kaunietis Andrius Radziukynas. Rengiant filmą (ypač vaidybines scenas) talkino režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Parengti du variantai. Kaune matysime trumpesnę (1 val. 45 min.) versiją. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar tai naujas filmas? Kur buvo rodomas? \nSigitas Birgelis: \n– „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01)\, Jurbarko kultūros centre (2016-07-03)\, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08). Filmą parodė taip pat Marijampolės regioninė televizija. \nMarytė Malinauskienė: \n– Kokių atsiliepimų šis filmas susilaukė Punske ir Lietuvoje? \nSigitas Birgelis: \n– Pacituosiu vieną žiūrovo atsiliepimą: „Jau trečia savaitė\, kai kasdien vis prisimenu šį filmą. Įspūdis toks\, kad\, ko gero\, laisvoje Lietuvoje dar negreit bus sukurtas toks vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos miško brolius. Tai Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai. (…) Jis truko dvi valandas\, kurių metu daugumai žiūrovų nedžiūvo ašaros. Po filmo net žodį ištarti buvo sunku. (…) \nMintį\, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus\, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros\, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“
URL:https://alkas.lt/renginys/balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-suduvos-lietuviu-dovana-laisvai-lietuvai/
LOCATION:Kino centras „Romuva“\, Laisvės al. 54\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20160908T160000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20160908T190000
DTSTAMP:20260624T123035
CREATED:20160902T191958Z
LAST-MODIFIED:20160902T192421Z
UID:257684-1473350400-1473361200@alkas.lt
SUMMARY:Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Prienuose
DESCRIPTION:Prienuose vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį\, Dainavos apygardos štabo viršininką\, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.\n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė\, pasiaukojimas\, heroizmas\, išdavystė\, didvyriška mirtis. \nPagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. Jie žuvo už mus\, už laisvę\, už Lietuvą\, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!\n1950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais)\, jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę\, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. \nJ. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties. \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko\, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. \nFilmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).
URL:https://alkas.lt/renginys/filmas-balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-prienuose/
LOCATION:Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje\, Kauno g. 2B\, Prienai\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20160908T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20160908T150000
DTSTAMP:20260624T123035
CREATED:20160902T191421Z
LAST-MODIFIED:20160902T192517Z
UID:257678-1473336000-1473346800@alkas.lt
SUMMARY:Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Garliavoje
DESCRIPTION:Garliavoje vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį\, Dainavos apygardos štabo viršininką\, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. \n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė\, pasiaukojimas\, heroizmas\, išdavystė\, didvyriška mirtis. \nPagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. Jie žuvo už mus\, už laisvę\, už Lietuvą\, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!\n1950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais)\, jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę\, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. \nJ. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties. \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko\, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. \nFilmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).
URL:https://alkas.lt/renginys/filmas-balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-garliavoje/
LOCATION:Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka\, Vytauto g. 21\, Garliava\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20160601T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20160601T210000
DTSTAMP:20260624T123035
CREATED:20160531T195224Z
LAST-MODIFIED:20160602T104018Z
UID:242979-1464807600-1464814800@alkas.lt
SUMMARY:Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“
DESCRIPTION:Tai pilno metražo (2 valandų) pirmas filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.\nMeilė!  Pasiaukojimas!  Heroizmas!  Išdavystė!  Didvyriška mirtis! \nJurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, šalia Punsko! Jie žuvo už mus! Už laisvę! Už Lietuvą! \nŽuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai! \nScenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių prisiminimus.Vaidina: Punsko ir Vilniaus aktoriai\nPrisiminimais dalijasi: \n\npartizanai\npartizanų ryšininkai\, rėmėjai\npokario rezistencijos liudininkai\n\nIstorinės įžvalgos \n\ndr. Bronius Makauskas\ndr. Darius Juodis\n\nMuzika \nAndrius Radziukynas\nFilmo autorius Sigitas Birgelis\nFilmo režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė\nFilmo scenarijus parengtas pagal partizanų ryšininkių – Teklės Pauliukonytės-Smilgutės ir Janinos Judickaitės-Kregždės – prisiminimus. \nŠiems žuvusiems partizanams Kauno technologijos universiteto žygeiviai „Ąžuolai“ 2014-06-07 pastatė žymeklį Šlynakiemio kaime netoli Punsko. Filmas Žymeklio statyba Šlynakiemyje \nSkelbia: Žygeivių klubas ĄŽUOLAS\, Alkas\, Lietuvių etninės kultūros draugija
URL:https://alkas.lt/renginys/filmas-balade-apie-rimvyda-ir-zaiba/
LOCATION:Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijų fakultetas\, Studentų g. 56\, Kaunas
CATEGORIES:Kiti renginiai
END:VEVENT
END:VCALENDAR