BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Alkas.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://alkas.lt
X-WR-CALDESC:Alkas.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20150329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20151025T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20160327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20161030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20170326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20171029T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20180325T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20181028T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20200329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20201025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20191213T130000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20191215T180000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20191111T135403Z
LAST-MODIFIED:20191111T135403Z
UID:409534-1576242000-1576432800@alkas.lt
SUMMARY:Lietuvos partizanų-Miško brolių paminėjimas Punske\, Šlynakiemyje ir Suvalkuose
DESCRIPTION:2019 m. gruodžio 13–15 dienomis Punske\, Šlynakiemyje ir Suvalkuose vyks Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio karžygio\, Dainavos apygardos karininko\, partizanų kapitono Jurgio Krikščiūno-Rimvydo 100-ųjų gimimo ir 70-ųjų žuvimo metinių minėjimas. Renginio metu bus pagerbtas su Jurgiu Krikščiūnu žuvęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. \nRenginiai vyks tris dienas. \nPenktadienį\, gruodžio 13 dieną\, 12 val. Punsko lietuvių kultūros namuose bus rodomas meninis-dokumentinis filmas apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ (trukmė 1 val.). Filmo premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko LKN. Jis dar buvo rodomas Kauno technologijos universitete\, Jurbarko kultūros centre\, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje\, Kauno kino centre „Romuva“\, Lazdijuose\, Kalvarijoje\, Merkinėje ir kt. Filmas 2018 m. dalyvavo partizanų ir tremtinių filmų festivalyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“. „Baladę apie Rimvydą ir Žaibą“ parodė ir Lietuvos televizija. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. \n\nPartizanus vaidinę aktoriai\n\nPo filmo projekcijos\, apie 13.30 val.\, Šlynakiemyje\, partizanų žuvimo vietoje\, vyks Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas. Dalyvaus Punsko\, Vidugirių ir Seinų moksleiviai\, tų įvykių liudininkai\, visuomenė. \nŠeštadienį\, gruodžio 14 d.\, Punsko valsčiaus svetainėje vyks Terra Jatwezenorum konferencija. Pradžia 9.00 val. Šių metų istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 11 tomą (abu numerius) pristatys vyr. red. pavaduotojas Kęstutis Subačius. Pranešimus skaitys: Justinas Sajauskas (Lietuvos–Lenkijos pasienio lietuvių partizanai: Sigitas Kajokas-Kovas\, Kostas Kubilius-Meška\, Julius Mielkus-Lubinas)\, Sigitas Birgelis (Jurgio Krikščiūno-Rimvydo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas) bei dr. Bronius Makauskas (Tarp heroizmo ir išdavystės. Okupaciniai refleksai pokario Sūduvoje). \n\nMetraščio pristatymas\nSvarbiausias tos dienos akcentas – knygos „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“ sutiktuvės. Ją išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Knygą pristatys jos sudarytoja Rita Pauliukaitienė. Punsko LKN teatras „Kregždė“ parodys knygos pagrindu sukurtą spektaklį. \nKonferencijos pabaigoje bus trumpas „Tėviškės aidų“ koncertas (vad. Gediminas Kraužlys). Skambės lietuvių partizanų dainos. \nKonferencijai pasibaigus\, renginio dalyviai autobusu vyks į Šlynakiemį pagerbti partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo jų žuvimo vietoje. \n\nMiško brolių žuvimo vietoje Šlynakiemyje\n\nSekmadienį\, gruodžio 15 d.\, Punsko bažnyčioje vyks iškilmingos šv. Mišios už žuvusius Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą. Apie 14.30 val. Lietuvos partizanai bus pagerbti Suvalkų kapinėse (Bakałarzewska g.)\, kur Suvalkų lietuviai pastatė jiems simbolinį kapą\, tikėdami\, kad netoli jo galėjo būti palaidoti Lietuvos laisvės kovų didvyriai. 15.30 val. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje (T. Kościuszki g. 58) už partizanus bus atnašaujamos šv. Mišios. \nVisų renginių laikas straipsnyje pateiktas Lenkijos laiku. Kviečiame dalyvauti! \n\nSuvalkų kapinėse\n\nLietuvos partizanai: Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje Jakimavičių pušynėlyje 1949 m. gruodžio 15 dieną tuoj po 7 valandos ryto. \nsb\, punskas.pl \nKauburėlis\nPrie pušynėlio\, ošiančio toli\, prie kelio\nIr kauburėlio\, supilto Šlynakiemy\, ne dėl jų\n– Rimvydo ir Žaibo. Nebuvo nei vilties žiupsnelio\,\nNei motinos\, pravirkusios sūnaus krauju. \nIš Lietuvos aušros šiandien\, rytmečiu saulėtu\,\nSaulė keliasi kasdien virš laukų Jakimavičių.\nKiekvieną 15-ąją gruodžio mums iš lėto\nŠirdis ar nenustoja plakti tuoj po septynių? \n(Eilėraštis Sigito Birgelio. „Ožkiniai linų mėlynų“\, Punsko „Aušros“ leidykla\, 2017)
URL:https://alkas.lt/renginys/lietuvos-partizanu-misko-broliu-paminejimas-punske-slynakiemyje-ir-suvalkuose/
LOCATION:Punsko lietuvių kultūros namuose\, ul. 11 Marca 17\, Punsk\, 16-515\, Lenkija
CATEGORIES:Minėjimas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190616T090000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190616T130000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20190531T162856Z
LAST-MODIFIED:20190531T162856Z
UID:391496-1560675600-1560690000@alkas.lt
SUMMARY:Lietuvos partizanų pagerbimo šventė Punsko krašte
DESCRIPTION:
URL:https://alkas.lt/renginys/lietuvos-partizanu-pagerbimo-svente-punsko-kraste/
LOCATION:Punsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje\, Adomo Mickevičiaus g. 55\, Punskas\, Lenkija
CATEGORIES:Šventės
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180929T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180929T220000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20180912T183108Z
LAST-MODIFIED:20190903T215128Z
UID:359649-1538229600-1538258400@alkas.lt
SUMMARY:„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ partizanų ir tremtinių filmų renginyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“
DESCRIPTION:Filmas apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą vėl grįžta į Lietuvos ekranus. 2018 m. rugsėjo 29 d. „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ dalyvaus partizanų ir tremtinių filmų renginyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“\, kuris vyks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje\, A. Mickevičiaus g. 19.\n \n \n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūtis 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. „Baladė“ buvo kuriama 6-erius metus. \nFilmo premjera vyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Jis buvo rodomas dar kartą Punske\, taip pat Kauno technologijos universitete\, Jurbarko kultūros centre\, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje\, Kauno kino centre „Romuva“\, Lazdijuose\, Kalvarijoje\, Merkinėje ir kt. Filmą parodė ir Lietuvos televizija. \nSpalio mėnesį „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“\, kaip ir kiti festivalio filmai\, bus demonstruojama įvairiose Kauno miesto salėse\, lapkričio mėnesį – Lietuvos regionuose\, taip pat Punske. \n \nRenginio temos: \n1. Partizaninio karo priežastys\n2. Partizaninių pajėgų struktūra\n3. Partizanų kovos strategija ir taktika (ginkluotė)\n4. Partizaninių organizacijų vienijimosi procesas\n5. Kolaboravimas ir išdavystės\n6. Partizaninis karas: tautos pergalė ar pralaimėjimas\nKitos temos:\nPartizaninė spauda\nTremtis \nRenginyje numatomi demonstruoti filmai \n„Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis. Apybraiža apie Adolfą Ramanauską-Vanagą“ \nDokumentinis\, 2010 m.\, 10 min.\nKūrybinė grupė: Dalius Žygelis \nRičardas Čekutis \nSovietams antrą kartą okupavus Lietuvą\, matydamas savo tautiečių kančias\, kasdieninius žmonių areštus\, okupantų savivalę\, būsimasis partizanų vadas galutinai apsisprendė išeiti kovoti drauge su kitais jau veikiančiais laisvės kovotojais. Adolfas Ramanauskas pasirinko Vanago slapyvardį\, iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1946 m. – Merkio rinktinės vadas\, 1947-ųjų rudenį ėmė vadovauti Dainavos apygardai\, o po D. Jėčio-Ąžuolo žūties paskirtas ir Pietų Lietuvos srities vadu. Sričiai sėkmingai vadovavo iki 1948 m. spalio\, kai išvyko į Vakarų Lietuvą tęsti visos Lietuvos partizanų vienijimąsi.\n1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Adolfas Ramanauskas išrinktas Vyriausiosios vadovybės nariu\, LLKS pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju. 1950 m. sausio 19 d. buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu\, o vasario 2 d. Adolfas Ramanauskas patvirtino pradėjęs eiti šias naujas pareigas. 1956 m. spalio 11 d. išduotas bendramokslio. Apgydytas Vanagas buvo kankinamas dar beveik metus. 1957 m. lapkričio 29 d. LTSR Aukščiausiojo Teismo nutarimu jam įvykdyta mirties bausmė. \n„Tėvynė – tai ta vieta žemėje\, už kurią tu esi atsakingas“ \nDokumentinis-eksperimentinis\, 2016 m.\, 77 min.\nRežisierė Rima Vinerskaitė\nFilmavo Rima Vinerskaitė\nRobertas Kisielius\nLaurynas Lukoševičius\nMontažas Audrius Grigoraitis\nRimos Vinerskaitės – režisierės\, Aistės Petrauskienės – istorikės dokumentinio-eksperimentinio filmo Ratnyčios upelio kranto bunkeryje idėjos įgyvendinimas. \nApgyvendinami laikinai pakaitomis Juozas Kavaliauskas\, kalvis\, Mikas Suraučius\, kompozitorius\, Tomas Vailionis\, eilinis\, 100-osios kuopos karys savanoris\, Ramūnas Šerpetauskas\, karininkas\, Miroslavas Filistovič\, kapitonas\, karo medicinos tarnybos psichologas. Kiekvieno apmąstymai apie Tėvynę\, rezistenciją\, asmeninę atsakomybę\, pasipriešinimą. \nDainavos apygardai vadovavusių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio\, Adolfo Ramanausko-Vanago\, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko\, Juozo Gegužio-Diemedžio biografijų prisiminimai ir liudijimai. \n\n\n\n„Partizano žmona“ \nDokumentinis\, 2011 m.\, 50 min.\nA Propos studija\nScenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis\nRežisierius Vytautas V. Landsbergis\nAgnė Marcinkevičiūtė\nOperatorius Audrius Kemežys\nGvidas Kovėra\nMontažo dizaineris Tomas Rugevičius-Rugys\nGarso operatorius Vytis Puronas\nFilmo prodiuseris Vytautas V. Landsbergis \n1948 m. Paryžiuje dr. Nijolė Bražėnaitė-Poretto susipažino su partizanų vadu Juozu Lukša-Daumantu\, atvykusiu iš Lietuvos slaptai misijai. 1950 m. vasarą juodu susituokė. Mokydamasis prancūzų ir JAV žvalgybos mokyklose\, Juozas Lukša-Daumantas turėjo slapstytis\, dažnai keitė gyvenimo vietą. Vienintelė galimybė palaikyti ryšį su žmona Juozui Lukšai liko laiškai. Praėjus mėnesiui po vedybų Juozas Lukša anglų žvalgybos lėktuvu buvo perskraidintas į Lietuvą su dar dviem Vakaruose mokytais partizanais. \n1951 m. rugsėjo 4 d. Juozas Lukša žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko. Jo palaidojimo vieta nežinoma. \n1953 m. Nijolė Lukšienė persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. JAV kongresmenas Č. J. Kerstanas pranešė Nijolei apie jos vyro Lukšos žūtį. Iki tol net šešerius metus Nijolė nieko nežinojo apie savo mylimąjį. Tuomet jai buvo 33 metai. Antrąsyk Nijolė Lukšienė ištekėjo už italų gydytojo Florenso Poretto. Išaugino dvi dukras – Liuciją ir Laurą. Kasmet rugsėjį Nijolė atvažiuoja į Lietuvą\, aplanko Juozo žūties vietą. \n\n\n\n„Nematomas frontas“ \nDokumentinis\, 2014 m.\, 87 min.\nKino kūrėjai: Jonas Ohmanas\nVincas Sruoginis\nMarkas Johstonas \n„Tik nepasiduokit gyvi.“ „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui!“ „Už Lietuvą\, už laisvę\, vyrai.“ Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo ir partizanų – žmonių\, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies\, lūpose. Sovietų valdžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistų pasaulį Sovietų Sąjungoje.\nFilme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus. Poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių\, tuometį siaubą\, kankinimus\, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija. \n\n\n\n„Ledo vaikai“ \nDokumentinis\, 2013 m.\, 68 min.\nKūrybinė grupė:\nJustinas Lingys (Lietuva)\nJonas Ohmanas (Švedija)\nEdgaras Engizeris (Latvija)\nInga Berulienė (Lietuva)\nAlgis Liutkevičius (Lietuva)\nVytautas Jankevičius (Lietuva)\nAlgimantas Apanavičius (Lietuva)\nTomas Ribaitis (Lietuva)\nLeonidas Glušajevas (Lietuva)\nKen Basford (Didžioji Britanija)\nŽivilė Kropaitė (Lietuva)\nRaimondas Šeštakauskas (Lietuva)\nLina Lingienė (Lietuva)\nIeva Jegelavičiūtė (Lietuva)\nŽydrūnas Tamas (Lietuva)\nAla Asovskaja (Lietuva)\nAlgirdas Žvinakevičius (Lietuva) \nTV Europa užsakymu sukurtas autorių iš Lietuvos\, Latvijos\, Estijos ir Švedijos filmas „Ledo vaikai“\, kurį pristato istorikė Sandra Kalnietė (Latvija).\n1941-06-21 prasidėjusi Baltijos šalių okupacija\, masiniai areštai\, be teismo tremtis į Sibirą. 800 kilometrų už poliarinio rato\, Lenos žiotyse\, Trofimovsko saloje\, žiemą po 12 valandų dirbusių vaikų likimai latvių\, lietuvių moterų prisiminimuose. Parodyta vietinių evenkų atjauta išmokė tremtinių moteris ir vaikus vartoti žalią\, nevirtą žuvį\, apsisaugoti nuo ligų\, išlaikyti gyvybę atšiauriomis sąlygomis. Po Stalino mirties atsivėrusi viltis sugrįžti į Lietuvą\, bet laukė persekiojimai\, atgalinė tremtis. Šios aplinkybės išugdė imunitetą – išlaikyti šiaurietišką išdidumą\, pasipriešinti\, nepasiduoti. \n\n\n\n„Partizanų spauda“ \nDokumentinis\, 2011 m.\, 26 min.\nKūrybinė grupė:\nInga Berulienė\nJustinas Lingys\nJonas Narbutas\nRamūnas Skersys\nElvinas Azovič\nAnatolijus Tetiušinas \nXX a. Lietuvos istorijoje itin svarbus rezistencinės kovos laikotarpis\, kuris prasidėjo 1944 m. ir truko iki 6-ojo dešimtmečio vidurio. Tuo metu ypač aktualus tapo visuomenės švietimas\, nes jos moralinius orientyrus negailestingai naikino sovietinė propaganda. Partizaninė spauda – tai karo laikotarpio spauda. Dauguma leidėjų taip ir liko anonimai\, jie kaip karo korespondentai darė savo darbus ir dažnai žūdavo mūšiuose\, bunkeriuose.\nApie partizanų spaudą pasakoja Ričardas Čekutis – žurnalistas\, Dalius Žygelis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro „Gyvosios atminties“ programos vadovas\, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė – LR Seimo narė\, Arvydas Anušauskas – istorikas. \n\n\n\n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ \nVaidybinis-dokumentinis\, 2016 m.\, 100 min. \nAutorius Sigitas Birgelis\nRežisieriai: Sigitas Birgelis \nJolanta Malinauskaitė-Vektorienė\nScenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. \n„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga\, bet nebūtinai visiems įdomu. Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26 metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas\, visagalis\, viską žinąs; viską gydo\, pateisina\, įvertina\, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau\, kiek joms šiandien metų\, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui tada ėjo 20-oji žiema. Nepasakojo jis man apie partizanus; tylenis būdamas retai kalbėdavo\, nes net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Vėliau supratau\, kiek per gyvenimą man pasakojo tylėdamas. Daug vėliau sužinojau\, kad nuo vietos\, kur 1949 m. gruodžio mėn. 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys\, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas\, mane skiria 2 km. ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30-ies.“ \n\n\n\n„Nesulaužyta priesaika“ \nDokumentinis\, 2007 m.\, 28 min.\nAgnės Marcinkevičiūtės režisuotas dokumentinis filmas – pasakojimas apie kupiną išbandymų Tauro apygardos\, Žalgirio rinktinės partizano Juozo Armonaičio-Triupo vaikystę\, jaunystę\, ankstyvą apsisprendimą prisijungti prie partizaninio judėjimo. Pasakojimas apie draugų žūtis\, išdavystę\, atviras kovas\, patekimą į KGB rankas\, kankinimus\, lageriuose praleistus metus ir priesaikos laikymąsi. Greta partizano Juozo Armonaičio-Triupo\, prisiminimais dalinasi lietuvių dvasininkas\, disidentas Alfonsas Svarinskas\, buvusi ryšininkė Aldona Vilutienė. Filme glaustai supažindinama su to meto pasipriešinimo istorija\, pateikiami dokumentai\, autentiškos fotografijos\, grojamos partizanų dainos. Istorijos faktus komentuoja Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė\, žurnalistas Ričardas Čekutis ir istorikas Jonas Gustaitis. \n\n\n\n„Kupiškio krašto rezistencijos istorija“ \nDokumentinis-vaidybinis\, 2015-15-04\, 30 min.\nFilmo kūrėjai: Vilija Morkūnaitė \nPetras Vireliūnas \nUžsakovas Kupiškio etnografinis muziejus\nTai pirmas filmas\, pasakojantis apie Kupiškio krašto rezistencinį judėjimą po Antrojo pasaulinio karo. Pasakojimas apie vieną iš partizaninės kovos vadų Albiną Tindžiulį-Dėdę. Tai žmogus\, kuris kaip tūkstančiai kitų turėjęs padaryti svarbiausius savo gyvenimo darbus. Karo aviacijos lakūnas\, kapitonas\, generolo Antano Gustaičio adjutantas\, partizanų vadas. Kupiškio krašte žuvo per 650 partizanų. Visų žmonių atminimui. Prisiminti\, negalima užmiršti… \n\n\n\n„Ištikimybės priesaika: partizanų metraštininkas Audrius Drukčius“\nDokumentinis\, 2012 m.\, 208 min.\nKūrybinė grupė: Audrius Navickas \nK. ir G. Kajokai \nAudrius Drukčius partizano priesaiką davė\, kai jam tebuvo septyniolika\, po to\, kai miške žuvo brolis. Tačiau netrukus iš būrio vado Balio Vaičėno-Kiubarto gavo specialią užduotį\, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdė visą gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku\, perteikiančiu tikrąjį jų vaizdą. \nJo sukaupta ir išsaugota archyvinė medžiaga tapo pagrindu solidžiai studijai apie „Lokio“ rinktinę\, o daugiau kaip 6000 eksponatų – Obelių muziejaus Rokiškio rajone pagrindu. Ir šiandien šis Audriaus Drukčiaus archyvas vertinamas kaip vienas įvairiapusiškiausių laisvės kovų atspindžių. \n\n\n\n„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“ \n„Tokia buvo dalia“ \nDokumentinis\, 1 dalis\, 2016 m.\, 34 min. \nVideo autorius Virginijus Kašinskas\nLaisvės gynėjas\, partizanų kuopos vadas\, politinis kalinys\, visuomenininkas Jonas Kadžiulis-Bėda surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške su kitais entuziastais ir pagalbininkais 2009 m. vasarą ir atkūrė buvusią slėptuvę. Jono Kadžiulio-Bėdos prisiminimai bunkeryje.\nGimė 1929-01-29. 1948–1953 m. kovojo partizanų gretose\, išduotas ir nuteistas kalėjo 25 metus\, vėliau 10 metų išbuvo tremtyje. 1998-04-14 buvo pripažintas kariu savanoriu. 1998-05-13 jam suteiktas leitenanto karinis laipsnis. \n\n\n\n„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“ \n„Pasiryžę buvom žūti“ \nDokumentinis\, 2 dalis\, 2016 m.\, 31 min. \n„… ekskursantai iš viso pasaulio buvo šiame bunkeryje…“ Jono Kadžiulio-Bėdos interviu bunkeryje žiemą (net garas iš burnos eina kvėpuojant). Deklamuoja savo eiles apie merginą prie sužeisto partizano\, prašančio jį palikti ir išsaugoti savo gyvybę. Jonas išsiskiria savo dvasingumu\, išgyventų sunkumų apmąstymais\, minčių dėstymo skaidrumu\, pavydėtinu susikaupimu. \n„… šiuose kraštuose dirbo apie 200 stribų partizanų\, buvo apie 250 smogikų…“ \n\n\n\n„Lagerių moterys“ \nDokumentinis\, 2011 m.\, 29 min.\nAutoriai: Vytautas Damaševičius \nJuozas Matonis\nNijolė Sadūnaitė nuo sovietinės okupacijos laikų rezistentė ir disidentė. Perėjo Sibiro lagerių pragarą aštuntajame dešimtmetyje. Augusi okupuotoje Lietuvoje matė pokario kovas\, suguldytus žuvusius partizanus miestelio aikštėje\, areštus\, trėmimus. Išaugusi tikinčioje šeimoje\, Nijolė pasirinko vienuolės kelią\, užsiėmė eucharistine veikla\, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidime. 1974 m. buvo suimta ir nuteista lageriui ir tremčiai. Kalėjo Mordovijos politinių kalinių lageryje. Dalijasi prisiminimais apie tų lagerių nužmogintą pasaulį jau lagerių agonijos pabaigoje. Tarp Nijolės Sadūnaitės draugų buvo įvairių Sovietų Sąjungos tautybių politinių kalinių. \n\n\n\n„Tremties muziejus „Šūbertinė“\nAutorius Petras Jokubauskas\nTauragės partizanų ir tremtinių muziejaus varganas ir ilgas ruošimo periodas\, džiaugsmingi atidarymo momentai\, jaunojo kario priesaika. \n\n\n\n„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi\, prof. Markuli?“ \nDokumentinis\, 1 dalis\, 2015 m.\, 59 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius\nPo Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano\, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės. \n\n\n\n„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi\, prof. Markuli?“ \nDokumentinis\, 2 dalis\, 2015 m.\, 60 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius\nPo Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano\, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės. \n\n\n\n„Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“\nDokumentinis\, 2014 m.\, 52 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius\nSigitas Kvietkauskas\, karo savanoris\, partizanas\, tremtinys\, detaliai pasakoja\, kaip iš jų sodybos pasienyje 1947 metais Juozas Lukša-Daumantas su grupe partizanų pirmą kartą perėjo Lenkijos sieną ir atlikę užduotį laimingai sugrįžo atgal. \n\n\n\n„LAIKOM FRONTĄ!“ „Antanas Lukša“ \nDokumentinis\, 2015 m.\, 72 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nRyšininkas\, partizanas Antanas Lukša-Arūnas\, vienas iš keturių brolių partizanų\, dalyvavo kautynėse su okupantais Mozūriškio miške. Dalyvavo taip pat išsiaiškinant Albino Markulio-Erelio išdavystes\, planuojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo sunaikinimą. Kovų draugo išduotas\, kankintas\, nuteistas ir ištremtas į Sibiro lagerius. Po tremties sugrįžęs sukūrė šeimą\, aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje\, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos kūrime. \n\n\n\n„Lietuvos karininkas Jonas Semaška-Liepa“ \nDokumentinis\, 2014 m.\, 49 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nMajoras Jonas Semaška-Liepa Žemaitijoje suvienijo veikusias pavienes partizanų grupes į organizuotą derinį – Žemaitijos legioną – ir tapo jo vadu. Istoriją pasakoja jo sūnus Jonas Semaška. \n\n\n\n„Žemaitijos legionas 1944–1945 metais“ \nDokumentinis\, 2014 m.\, 88 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nPaskutinio „Žemaitijos legiono“ žvalgybos štabo nario Stepono Grybausko kautynių\, organizacinės veiklos vaizdingi prisiminimai. \n\n\n\n„Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“ \nDokumentinis\, 2013 m.\, 44 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nRyšininko\, partizano\, tremtinio\, rašytojo\, dainininko Vytauto Juodsnukio prisiminimai\, suguldyti jo parašytose prisiminimų knygose. Ligos patale perduoti linkėjimai neprarasti vilties\, tikėjimo savo siekiais\, palydėti tremtyje kurtais dainų posmais. \n\n\n\n„Mylėjo ir myli Tėvynę. Bronė ir Bronius Jungaičiai“ \nDokumentinis\, 2015 m.\, 44 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nKalvarijos krašto partizanų rėmėjų ir ryšininkų Bronės ir Broniaus Jungaičių nuveiktų darbų epizodai. Pavydėtinas Broniaus suvalkietiškas užsispyrimas\, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus\, esančiam su negalia – be rankos plaštakos ir be vienos akies. Reto atkaklumo asmenybė.
URL:https://alkas.lt/renginys/balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-partizanu-ir-tremtiniu-filmu-renginyje-jus-musu-sirdyse/
LOCATION:Kauno Įgulos karininkų ramovė\, A. Mickevičiaus g. 19\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20161116T163000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20161116T183000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20161113T203915Z
LAST-MODIFIED:20161113T203915Z
UID:266101-1479313800-1479321000@alkas.lt
SUMMARY:„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose
DESCRIPTION:„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūtis 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. \n \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. „Baladė“ buvo kuriama 6-erius metus. Filmo\, kuris bus rodomas Lazdijuose\, trukmė – 1 val. 45 min. \nFilmo premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Jis buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01)\, Jurbarko kultūros centre (2016-07-03)\, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08)\, Kauno kino centre „Romuva“ (2016-10-11). Filmą parodė ir Marijampolės regioninė televizija. \nFilmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. \nĮėjimas nemokamas
URL:https://alkas.lt/renginys/balades-apie-rimvyda-ir-zaiba-pristatymas-lazdijuose/
LOCATION:Lazdijų viešosios bibliotekos konferencijų salėje\, Seinų g. 1\, Lazdijai\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20161011T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20161011T210000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20160929T195637Z
LAST-MODIFIED:20180721T222903Z
UID:261392-1476208800-1476219600@alkas.lt
SUMMARY:„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai
DESCRIPTION:Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas. \n„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga\, bet nebūtinai tai visiems įdomu\, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. \nSigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė. \nMarytė Malinauskienė: \n– Kaip kilo mintis sukurti filmą apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus? \nSigitas Birgelis: \n \n– Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26-erius metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas\, visagalis\, viską žinąs; viską gydo\, pateisina\, įvertina\, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau\, kiek joms šiandien metų\, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui ėjo tada 21-oji žiema. Nepasakojo man jis apie partizanus\, nė karto neprasitarė – ne tik todėl\, kad tylenis būdamas retai kalbėdavo\, bet ir todėl\, kad net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Tik vėliau\, daug vėliau supratau\, kiek tėvas per savo gyvenimą man papasakojo tylėdamas… Daug vėliau sužinojau\, kad nuo vietos\, kur 1949 m. gruodžio 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys\, Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas\, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas\, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas\, mane skiria 2 km ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30. \nMarytė Malinauskienė: \n– Kaip šiandien atrodo partizanų žuvimo vieta? Kokias mintis ji sukelia? \nSigitas Birgelis: \n– Šlynakiemio pušynėlio rytiniame šlaite\, kur prieš 67 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris\, šiandien tūno dauba\, o šalimais prieš kokius 26-erius pastatytas kuklus antkapinis paminklas. Keli metrai aukščiau\, šlaito viršūnėje\, yra prieš kelerius metus atidengtas gražus paminklas-žymeklis. \nNe kartą bandžiau įsivaizduoti\, ką paskutiniais mėnesiais\, dienomis\, valandomis\, sekundėmis jautė\, galvojo pirmieji ir paskutiniai to niūraus bunkerėlio šeimininkai. Atklysta mintys iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraščio: „Kovodami tikėjome\, kad ištversim keturis metus ir išsaugosim savo ginkluotas pajėgas. Nepalaužiamą lietuvių tautos valią ir ryžtą suvienijom su laisvo pasaulio jėgomis\, kad planetoje visiems laikams būtų sunaikinta civilizacinė XX amžiaus gėda.“ \nAr tomis dienomis tikėjo partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas\, kad pasaulis Lietuvą rems\, kovos dėl jos laisvės? Turbūt širdies gilumoje vylėsi\, nors tiek kartų patyrė\, kad ciniški Vakarai remia Lietuvą tik žvalgybos sumetimais\, kad neturi nei plano\, nei noro palaikyti lietuvių karinę rezistenciją. \nKas kita saviškiai. Išeivija bandė padėti tautiečiams\, bet jų veiksmus trukdė veikėjų ambicijos tapti pasipriešinimo lyderiais. Vienas iš jų – ilgametis VLIK’o veikėjas Jonas Deksnys-Hektoras\, emigracijoje siekęs sukurti nepriklausomą pasipriešinimo struktūrą. Jurgis Krikščiūnas žinojo\, kad jo veiksmus kontroliuoja ir inspiruoja buvęs rezistencijos dalyvis\, MGB užverbuotas agentas Juozas Markulis-Erelis – labai pavojingas „Trojos arklys“ partizanų gretose. Juo pasinaudodami sovietai sėkmingai skaldė lietuvių emigraciją. Jono Deksnio „jėgų kaupimo“ koncepcija buvo nepaprastai paranki sovietų MGB. Jie\, kontroliuodami vieną struktūrą\, galėjo kontroliuoti visas. \n \nMarytė Malinauskienė: \n– Kokia tuomet buvo Punsko ir Seinų krašto lietuvių padėtis? Nemažai apie tai filme kalba istorikas dr. Bronius Makauskas. \nSigitas Birgelis: \n– 1941 m. 11 tūkstančių šio krašto lietuvių smurtu ir grasinimais buvo prievarta iškeldinti į Sovietų Lietuvą\, ten\, blaškomi iš vietos į vietą\, laukė karo galo. Daugelis slinko paskui sovietų frontą tėviškės link. Per du tų metų mėnesius į savo gimtinę grįžo per 3 000\, o iki 1945 m. pusmečio – per 5 000 lietuvių tautybės žmonių. Jų ūkiuose šeimininkaujantys lenkai\, valdžios palaikomi\, net neketino savo vietų užleisti teisėtiems savininkams\, ir šie tapo antilietuviškai nusiteikusių asmenų aukomis. 1945 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas ką tik iš Lietuvos grįžęs 24 metų lietuvis\, Sankūrų kaimo gyventojas Kostas Paransevičius. Tą pačią dieną 5-oji Seinų saugumo įstaigos pareigūnų grupė mirtinai sumušė Vidugirių kaimo ūkininką Markevičių. Buvo paskleisti gandai\, jog lietuviški valsčiai bus prijungti prie LTSR. Vietinei administracijai buvo papildomas akstinas „nulietuvinti“ pasienio valsčius. Lenkų valdžia net tik nesiėmė veiksmų smurtui stabdyti\, bet ir neretai jį inspiravo. \nMarytė Malinauskienė: \n– Bet į Sovietų Lietuvą vykti niekas nenorėjo. \nSigitas Birgelis: \n– Kai buvo sudaromi deportacijos sąrašai\, daug lietuvių deklaravo esą lenkai. Lietuviai\, patekę į iškeldinimo sąrašą\, užsirašė į Lenkų darbo partiją. Tai išgelbėjo juos nuo išvežimo. Sugaudyti „tinkamus iškeldinti“ lietuvius buvo nelengva. Žmonės neretai neturėjo net dokumentų\, keliavo arba slapstėsi. Punske buvo dislokuota Pasienio apsaugos kariuomenė. Ji turėjo paspartinti saugumo vykdomus planus. Žinant ankstyvojo pokario realijas\, lenkams susidoroti su „svetimtaučiais“ būtų buvę nesudėtinga\, bet lietuviai netikėtai sulaukė sovietų palaikymo. Šie atsainiai žiūrėjo į vietos lenkų pastangas išsibodėti lietuvių\, nes tie jiems buvo reikalingi\, kad galėtų sekti ir kontroliuoti Lietuvos pogrindžio veiklą Suvalkų krašte ir lietuvių partizanų ryšius su Vakarais. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar Jurgis Krikščiūnas suvokė sunkią Punsko krašto\, kuriame jis veikė\, gyventojų padėtį? \nSigitas Birgelis: \n– Be abejo\, taip. Jurgis Krikščiūnas žinojo\, jog šis Lenkijos pasienio ruožas nėra tinkama vieta konspiracijai. Lietuvių apgyvendinta teritorija traukia lenkų saugumo ir sovietinių MGB grupių dėmesį. Sovietai sekė lietuvių pogrindį Lenkijoje ir norėjo perimti jo kontaktus su Vakarais. Pirmą kartą Rimvydas tai patyrė 1947 m. pavasarį\, kai „Tauro“ ir „Dainavos“ vadovybė\, matydama\, kad jų gretose yra išdavikų\, pasiuntė jį ir jo pusbrolį Juozą Lukšą-Skirmantą (Daumantą) į Lenkiją. \nMarytė Malinauskienė: \n– Šiandien galime nevaržomai kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Kaip ji atrodė ankstyvojo pokario laikais? \nSigitas Birgelis: \n \n– 1949 m. sienos linija – tai 100 metrų pločio juosta\, vadinamoji mirties zona. Niekas į ją neįkeldavo kojos. Už jos driekėsi 20 metrų pločio suakėta juosta\, toliau – spygliuotų vielų tvora. Kai kur ji buvo dviguba. Priešais ją buvo nutiestos vielos\, kurias užkliudžius iššaudavo raketos. Už vielų tvoros prasidėjo zonos. Pirmojoje 500 metrų pločio zonoje nebuvo gyventojų. Antrojoje\, 2 kilometrų pločio\, gyveno žmonės\, bet pasuose turėjo spaudą „Antroji zona“. Už jos driekėsi 10 kilometrų pločio trečioji zona. Čia gyvenantys žmonės pasuose taip pat turėjo spaudą. Trečiosios zonos gyventojai be pasieniečių leidimo negalėjo įžengti į antrąją zoną. \nMarytė Malinauskienė: \n– Papasakokite apie kitą filmo veikėją – Jurgio Krikščiūno adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą. \nSigitas Birgelis: \n– Jurgio Krikščiūno adjutantas\, Mockavoje gimęs Vytautas Prabulis Punsko krašte buvo jau senbuvis. Į Lenkiją jis atėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų. Apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius\, ten\, šeimininkams padedant\, kartu su kitais įrengė tris bunkerius: vieną netolimoje baloje\, vadinamoje Kupstynu\, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite\, trečią – troboje po grindimis. Jauni\, linksmi ir draugiški miško broliai be jokio vargo susidraugavo su gretimų Ramonų ir kitų kaimų jaunimu. Netrukus beveik kiekviena čia gyvenanti lietuviška šeima turėjo savo namuose „pabėgėlį“. \n1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinijoje besislapstančių Lietuvos miško vyrų. Vytautas Prabulis suėmimo išvengė\, bet nuo to laiko slapstėsi vienas\, kol likimas jį suvedė su Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininku. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar ginkluoti Lietuvos pogrindžio vyrai\, pasiųsti į svetimą valstybę\, savo veiksmus derino su lenkų pogrindžio atstovais? \nSigitas Birgelis: \n– Lenkijoje veikiantys Lietuvos partizanai bendradarbiavo su lenkų pogrindžiu\, mokė juos statyti ir maskuoti slėptuves\, dalyvavo jų būriuose\, net kartais jiems vadovavo. 1947 m. žiemą Pauliukonių sodyboje Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas susitarė su Lenkijos (Suvalkų-Augustavo apygardos) pogrindžio dalyviais dėl teritorijos\, kurioje gali „netrukdomai“ veikti Lietuvos partizanai. Buvo nustatyti ryšių punktai ir aptarti kiti reikalai. Vakarinė teritorijos\, kurioje gali slapstytis lietuviai\, riba ėjo keliais Budziskas–Šipliškės–Žabariškės–Seivai–Krasnavas. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar Jurgis Krikščiūnas buvo stebimas lenkų saugumo? \nSigitas Birgelis: \n \n– Lenkai ir rusai bandė susekti jo slėptuvės vietą. Jis jiems buvo reikalingas gyvas. 1949 m. pabaigoje Suvalkijoje veikė kelios rusų saugumo operacijų grupės iš Maskvos ir Vilniaus. Turėdamos savo rankose Joną Deksnį\, sovietų specialiosios tarnybos dar aktyviau ieškojo Jurgio Krikščiūno\, nes jis galėjo sutrukdyti MGB planus. Rimvydas beveik neįtikėtinu būdu ir toliau informavo Vakarus apie Lietuvos rezistenciją ir krašto padėtį. Kovojančios emigracijos veikėjai\, tarp jų Juozas Lukša\, norėjo permesti jį į Vakarus\, bet Rimvydas jautė\, kad yra sekamas\, kad ryšiai ir kanalai – saugumo rankose. \n1949 m. birželį buvo susekti svarbūs ryšiai. Jurgio Krikščiūno į Varšuvą perduota siunta pateko į lenkų saugumo rankas. Buvo dešifruotas konspiracijos tinklas. \nMarytė Malinauskienė: \n– „Baladėje“ nenumaldomai artėjo kančia\, išdavystė ir didvyriška mirtim pasibaigusios dramos atomazga. \nSigitas Birgelis: \n– Rimvydo ir Žaibo slėptuvę išdavė du artimi jų bendradarbiai. Vienas iš jų (operacinis slapyvardis Vytautas) jau kurį laiką buvo saugumo užverbuotas. Jis nurodė ryšininką (slapyvardis Mažasis)\, žinantį\, kur yra bunkeris. Šių žmonių pavardės man žinomos\, bet jų filme neminiu. \nMarytė Malinauskienė: \n– „Baladėje“ yra pavaizduota\, kaip lenkų saugumo įstaigoje sudaromas Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo suėmimo planas. \nSigitas Birgelis: \n– Ši scena parengta remiantis Suvalkų apskrities viešojo saugumo įstaigos dokumentais. Plane numatyta\, kad partizanus puls 300 Vidaus saugumo korpuso karių\, 20 saugumo operacinių darbuotojų ir 20 milicijos pareigūnų. Bunkerį jie apsups dviem žiedais\, išstatant žmones kas 20 ir 50 metrų. Trečia grupė pajudės nuo Šaltėnų pusės per laukus iki Jakimavičiaus kolonijos. Su jais bus sulaikytas […]\, slapyvardžiu „Mały“\, kuris nurodys pušynėlį ir vietą\, kurioje esti bunkeris. Priartėjus šturmuojančiai grupei prie nurodyto pušynėlio per 500 metrų apsups jį žiedu 30 žmonių grupė\, likusieji 15 puls\, stengdamiesi žūtbūt paimti partizanus gyvus\, o jei bandytų jie bėgti – šaudys į kojas. \nMarytė Malinauskienė: \n– Apie tai\, kas įvyko\, filme pasakoja\, tarp kitko\, Juozas Jakimavičius\, kurio laukuose buvo partizanų bunkeris. \nSigitas Birgelis: \n– Juozo Jakimavičiaus liudijimas vertingas\, nes jis kalba\, ką matė savo akimis. Buvo šiek tiek prieš septynias\, kai jis išėjo šerti arklių. Kareiviai buvo apsupę pušynėlį\, kuriame slapstėsi partizanai. Nuaidėjo šūviai. Jakimavičiui kelią pastojo lenkų kareivis. Du kulkosvaidžiais ginkluoti kareiviai ir vienas iš paskos varė jį tiesiai ant bunkerio. Jie mat baiminosi\, kad bunkeris užminuotas. Suimtasis bandė priešintis\, bet kažkuris iš kareivių vožė šautuvo buože per pečius. Padangę sudrebino šūviai. Kažkoks puskarininkis šaudė dūminiais užtaisais į atvirą bunkerio angą. Jam atsakė automato serija iš bunkerio. Iš slėptuvės nuaidėjo keli šūviai. Kaimiečiai\, kareivių varomi\, pradėjo ardyti bunkerį. \n„Vytautas Prabulis gulėjo aukštielninkas\, – pasakoja Jakimavičius. – Rankoje laikė Parabellum. Jurgis Krikščiūnas buvo sukniubęs. Iš galvos bėgo kraujas. Dar sunkiai alsavo. Bunkeryje buvo 4 vienetai ginklų\, du kepalai duonos\, bidonas žibalo ir primusas\, ant kurio vyrai virdavo valgyti. Ant sienos kabojo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kai kareiviai atvarė Valinčių\, Drūtį ir Černelį\, dalis bunkerio jau buvo nuardyta. Sunkiai alsuojantį Rimvydą išnešė saugumiečiai\, o Prabulio kūną liepė išnešti man ir Černeliui.“ \nMarytė Malinauskienė: \n – „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai dokumentinis ar vaidybinis filmas? \nSigitas Birgelis: \n– „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio filmas su meniniais vaidybos elementais. Jo scenarijus buvo parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muziką parengė kaunietis Andrius Radziukynas. Rengiant filmą (ypač vaidybines scenas) talkino režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Parengti du variantai. Kaune matysime trumpesnę (1 val. 45 min.) versiją. \nMarytė Malinauskienė: \n– Ar tai naujas filmas? Kur buvo rodomas? \nSigitas Birgelis: \n– „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01)\, Jurbarko kultūros centre (2016-07-03)\, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08). Filmą parodė taip pat Marijampolės regioninė televizija. \nMarytė Malinauskienė: \n– Kokių atsiliepimų šis filmas susilaukė Punske ir Lietuvoje? \nSigitas Birgelis: \n– Pacituosiu vieną žiūrovo atsiliepimą: „Jau trečia savaitė\, kai kasdien vis prisimenu šį filmą. Įspūdis toks\, kad\, ko gero\, laisvoje Lietuvoje dar negreit bus sukurtas toks vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos miško brolius. Tai Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai. (…) Jis truko dvi valandas\, kurių metu daugumai žiūrovų nedžiūvo ašaros. Po filmo net žodį ištarti buvo sunku. (…) \nMintį\, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus\, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros\, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“
URL:https://alkas.lt/renginys/balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-suduvos-lietuviu-dovana-laisvai-lietuvai/
LOCATION:Kino centras „Romuva“\, Laisvės al. 54\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20160908T160000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20160908T190000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20160902T191958Z
LAST-MODIFIED:20160902T192421Z
UID:257684-1473350400-1473361200@alkas.lt
SUMMARY:Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Prienuose
DESCRIPTION:Prienuose vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį\, Dainavos apygardos štabo viršininką\, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.\n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė\, pasiaukojimas\, heroizmas\, išdavystė\, didvyriška mirtis. \nPagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. Jie žuvo už mus\, už laisvę\, už Lietuvą\, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!\n1950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais)\, jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę\, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. \nJ. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties. \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko\, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. \nFilmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).
URL:https://alkas.lt/renginys/filmas-balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-prienuose/
LOCATION:Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje\, Kauno g. 2B\, Prienai\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20160908T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20160908T150000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20160902T191421Z
LAST-MODIFIED:20160902T192517Z
UID:257678-1473336000-1473346800@alkas.lt
SUMMARY:Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Garliavoje
DESCRIPTION:Garliavoje vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį\, Dainavos apygardos štabo viršininką\, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. \n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė\, pasiaukojimas\, heroizmas\, išdavystė\, didvyriška mirtis. \nPagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. Jie žuvo už mus\, už laisvę\, už Lietuvą\, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!\n1950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais)\, jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę\, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. \nJ. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties. \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko\, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. \nFilmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26)\, taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).
URL:https://alkas.lt/renginys/filmas-balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-garliavoje/
LOCATION:Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka\, Vytauto g. 21\, Garliava\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20160601T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20160601T210000
DTSTAMP:20260810T184219
CREATED:20160531T195224Z
LAST-MODIFIED:20160602T104018Z
UID:242979-1464807600-1464814800@alkas.lt
SUMMARY:Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“
DESCRIPTION:Tai pilno metražo (2 valandų) pirmas filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.\nMeilė!  Pasiaukojimas!  Heroizmas!  Išdavystė!  Didvyriška mirtis! \nJurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, šalia Punsko! Jie žuvo už mus! Už laisvę! Už Lietuvą! \nŽuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai! \nScenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių prisiminimus.Vaidina: Punsko ir Vilniaus aktoriai\nPrisiminimais dalijasi: \n\npartizanai\npartizanų ryšininkai\, rėmėjai\npokario rezistencijos liudininkai\n\nIstorinės įžvalgos \n\ndr. Bronius Makauskas\ndr. Darius Juodis\n\nMuzika \nAndrius Radziukynas\nFilmo autorius Sigitas Birgelis\nFilmo režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė\nFilmo scenarijus parengtas pagal partizanų ryšininkių – Teklės Pauliukonytės-Smilgutės ir Janinos Judickaitės-Kregždės – prisiminimus. \nŠiems žuvusiems partizanams Kauno technologijos universiteto žygeiviai „Ąžuolai“ 2014-06-07 pastatė žymeklį Šlynakiemio kaime netoli Punsko. Filmas Žymeklio statyba Šlynakiemyje \nSkelbia: Žygeivių klubas ĄŽUOLAS\, Alkas\, Lietuvių etninės kultūros draugija
URL:https://alkas.lt/renginys/filmas-balade-apie-rimvyda-ir-zaiba/
LOCATION:Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijų fakultetas\, Studentų g. 56\, Kaunas
CATEGORIES:Kiti renginiai
END:VEVENT
END:VCALENDAR