BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Alkas.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Alkas.lt
X-ORIGINAL-URL:https://alkas.lt
X-WR-CALDESC:Alkas.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20170326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20171029T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20180325T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20181028T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180903T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180903T235900
DTSTAMP:20260522T031032
CREATED:20180830T091007Z
LAST-MODIFIED:20180830T091328Z
UID:357579-1535997600-1536019140@alkas.lt
SUMMARY:Lietuviškų šokių vakaras
DESCRIPTION:Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L. Zamenhofo g. 4) prasideda naujas Lietuviškų šokių vakaro sezonas. Kviečiame dalyvauti mokančius ir nemokančius šokti\, su pora ir be poros.\nTradiciniais šokiais vadinami lietuvių kaimo pasilinksminimuose įprasti šokiai. XIX a. pab. ─ XX a. I p. šokti įvairūs poriniai šokiai: polkos\, valsai\, kadriliai ir kiti. Kai kuriose Lietuvos vietovėse tradicija išliko ir ilgiau ─ iki XX─XXI a. sandūros\, o pastaruoju metu šie šokiai išpopuliarėjo jaunimo aplinkoje. Šokama grojant gyvai muzikai! \n18 val. vyks mokymai;\n19 val. – vakaronė.\nĮėjimas – 1 euras. Bilietus prieš renginį galite įsigyti muziejaus kasoje\, adresu L. Zamenhofo g. 12.
URL:https://alkas.lt/renginys/lietuvisku-sokiu-vakaras/
LOCATION:Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje\, L. Zamenhofo g. 4\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Šokiai,Tautos šokiai
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180914T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180914T220000
DTSTAMP:20260522T031032
CREATED:20180911T222522Z
LAST-MODIFIED:20180912T162340Z
UID:359189-1536948000-1536962400@alkas.lt
SUMMARY:„Visa Lietuva šoka“ Garliavoje
DESCRIPTION:Dalyvauja Garliavos sporto ir kultūros centro folkloro ansamblis „Gegutala“ su kapela. Vadovė Nijolė Grivačiauskienė. Muzikantai: Albinas Vaškevičius\, Laura Lukenskienė\, Albinas Stoškus\,…
URL:https://alkas.lt/renginys/visa-lietuva-soka-garliavoje/
LOCATION:Garliavos sporto ir kultūros centre\, Vasario 16-osios g. 8\, Garliava\, Lietuva
CATEGORIES:Tautos šokiai,Vakaronės
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180915T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180915T180000
DTSTAMP:20260522T031032
CREATED:20180910T210326Z
LAST-MODIFIED:20180910T210706Z
UID:359010-1537012800-1537034400@alkas.lt
SUMMARY:„Lino kelias“ - PUNSKO LIETUVIŠKO VALSČIAUS įkūrimo 100-ečiui paminėti
DESCRIPTION:
URL:https://alkas.lt/renginys/lino-kelias-punsko-lietuvisko-valsciaus-ikurimo-100-eciui-pamineti/
LOCATION:Senoji klebonija\, Adama Mickiewicza 55\, Punsk\, Lenkija
CATEGORIES:Renginys
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180921T103000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180921T193000
DTSTAMP:20260522T031032
CREATED:20180919T191240Z
LAST-MODIFIED:20180919T191948Z
UID:360512-1537525800-1537558200@alkas.lt
SUMMARY:Baltų vienybės diena su Valdžiu ir Rūta Muktupāvelais (Latvija)
DESCRIPTION:Nuo ryto (10.30) bus 2 Valdžio paskaitos.\n18 val. – koncertas “Mano baltieji broleliai”\n \nViskas vyks  LMTA Centriniuose r.\, Gedimino pr. 42. Juozo Karoso salėje (II a.)
URL:https://alkas.lt/renginys/baltu-vienybes-diena-su-valdziu-ir-ruta-muktupavelais-latvija/
LOCATION:Lietuvos muzikos ir teatro akademija\, Gedimino pr. 42\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Šventės
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180922T200000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180922T210000
DTSTAMP:20260522T031032
CREATED:20180919T182106Z
LAST-MODIFIED:20180919T183414Z
UID:360487-1537646400-1537650000@alkas.lt
SUMMARY:Baltų vienybės ugnies sąšauka
DESCRIPTION:LT BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / http://www.aukuras.lt/sasauka/\nLV BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME/ http://www.aukuras.lt/sasauka/lv/\nBY ПЕРАГУК АДЗІНСТВА БАЛТАЎ/ http://www.aukuras.lt/sasauka/by/ \n2018 m. rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Ta proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje\, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant piliakalnių\, su baltų istorija susijusiose vietose.Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį\, žemes\, gyvastį\, gyvenimo būdą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją aisčių tautoms. Nepaisant valstybes skiriančių ribų\, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš istorija\, protėvių paveldėta pasaulėžiūra\, gyvi papročiai.\nPrisiminkime baltų tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies šviesa apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas\, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.\nBendruomenes\, organizacijas\, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai el. paštu Lietuvoje ir kitose šalyse: baltai@aukuras.lt ; Latvijoje: linda.lindale@gmail.com ; Gudijoje: svajksta@gmail.com . Pranešime nurodykite vietą\, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs\, kaip susisiekti. Jūsų informaciją patalpinsime sąšaukos žemėlapyje (žiūrėti čia).\nDaugiau apie sąšauką: http://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/\nSąšaukos žemėlapis ir puslapis pildomas ir atnaujinamas.\nDalinkitės su bendraminčiais patirtimi\, nuotraukomis\, filmais apie Baltų sąšauką FACEBOOK:\nBALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUNSKURU SASAUKSME\nPakvieskite Baltų vienybės sąšaukoje dalyvauti pažįstamus visame pasaulyje. \n2018 metais minint Latvijos ir atkurtos Lietuvos valstybių 100-metį\, Baltų vienybės ugnies sąšauka turėtų tapti išskirtiniu renginiu apjungiančiu baltų palikuonis visame pasaulyje. \nUŽ BALTŲ VIENYBĘ
URL:https://alkas.lt/renginys/baltu-vienybes-ugnies-sasauka/
CATEGORIES:Šventės
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180922T200000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180922T210000
DTSTAMP:20260522T031032
CREATED:20180920T092005Z
LAST-MODIFIED:20180920T092447Z
UID:360553-1537646400-1537650000@alkas.lt
SUMMARY:Baltų vienybės ugnies sąšauka ant Pyplių piliakalnio
DESCRIPTION:Kviečiame uždegti Baltų vienybės ugnį ant Pyplių piliakalnio (prie Kačerginės).\nSusisiekime ugnimi – nuo piliakalnio ant piliakalnio. Te vienija ji mus – visus Lietuvos žmones. Te jungia ji visų baltų širdis!
URL:https://alkas.lt/renginys/baltu-vienybes-ugnies-sasauka-ant-pypliu-piliakalnio/
LOCATION:54.9271948\,23.7503685\, Pyplių piliakalnis
CATEGORIES:Šventės
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20180929T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20180929T220000
DTSTAMP:20260522T031032
CREATED:20180912T183108Z
LAST-MODIFIED:20190903T215128Z
UID:359649-1538229600-1538258400@alkas.lt
SUMMARY:„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ partizanų ir tremtinių filmų renginyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“
DESCRIPTION:Filmas apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą vėl grįžta į Lietuvos ekranus. 2018 m. rugsėjo 29 d. „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ dalyvaus partizanų ir tremtinių filmų renginyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“\, kuris vyks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje\, A. Mickevičiaus g. 19.\n \n \n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūtis 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje\, netoli Punsko. \nFilmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. „Baladė“ buvo kuriama 6-erius metus. \nFilmo premjera vyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Jis buvo rodomas dar kartą Punske\, taip pat Kauno technologijos universitete\, Jurbarko kultūros centre\, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje\, Kauno kino centre „Romuva“\, Lazdijuose\, Kalvarijoje\, Merkinėje ir kt. Filmą parodė ir Lietuvos televizija. \nSpalio mėnesį „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“\, kaip ir kiti festivalio filmai\, bus demonstruojama įvairiose Kauno miesto salėse\, lapkričio mėnesį – Lietuvos regionuose\, taip pat Punske. \n \nRenginio temos: \n1. Partizaninio karo priežastys\n2. Partizaninių pajėgų struktūra\n3. Partizanų kovos strategija ir taktika (ginkluotė)\n4. Partizaninių organizacijų vienijimosi procesas\n5. Kolaboravimas ir išdavystės\n6. Partizaninis karas: tautos pergalė ar pralaimėjimas\nKitos temos:\nPartizaninė spauda\nTremtis \nRenginyje numatomi demonstruoti filmai \n„Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis. Apybraiža apie Adolfą Ramanauską-Vanagą“ \nDokumentinis\, 2010 m.\, 10 min.\nKūrybinė grupė: Dalius Žygelis \nRičardas Čekutis \nSovietams antrą kartą okupavus Lietuvą\, matydamas savo tautiečių kančias\, kasdieninius žmonių areštus\, okupantų savivalę\, būsimasis partizanų vadas galutinai apsisprendė išeiti kovoti drauge su kitais jau veikiančiais laisvės kovotojais. Adolfas Ramanauskas pasirinko Vanago slapyvardį\, iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1946 m. – Merkio rinktinės vadas\, 1947-ųjų rudenį ėmė vadovauti Dainavos apygardai\, o po D. Jėčio-Ąžuolo žūties paskirtas ir Pietų Lietuvos srities vadu. Sričiai sėkmingai vadovavo iki 1948 m. spalio\, kai išvyko į Vakarų Lietuvą tęsti visos Lietuvos partizanų vienijimąsi.\n1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Adolfas Ramanauskas išrinktas Vyriausiosios vadovybės nariu\, LLKS pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju. 1950 m. sausio 19 d. buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu\, o vasario 2 d. Adolfas Ramanauskas patvirtino pradėjęs eiti šias naujas pareigas. 1956 m. spalio 11 d. išduotas bendramokslio. Apgydytas Vanagas buvo kankinamas dar beveik metus. 1957 m. lapkričio 29 d. LTSR Aukščiausiojo Teismo nutarimu jam įvykdyta mirties bausmė. \n„Tėvynė – tai ta vieta žemėje\, už kurią tu esi atsakingas“ \nDokumentinis-eksperimentinis\, 2016 m.\, 77 min.\nRežisierė Rima Vinerskaitė\nFilmavo Rima Vinerskaitė\nRobertas Kisielius\nLaurynas Lukoševičius\nMontažas Audrius Grigoraitis\nRimos Vinerskaitės – režisierės\, Aistės Petrauskienės – istorikės dokumentinio-eksperimentinio filmo Ratnyčios upelio kranto bunkeryje idėjos įgyvendinimas. \nApgyvendinami laikinai pakaitomis Juozas Kavaliauskas\, kalvis\, Mikas Suraučius\, kompozitorius\, Tomas Vailionis\, eilinis\, 100-osios kuopos karys savanoris\, Ramūnas Šerpetauskas\, karininkas\, Miroslavas Filistovič\, kapitonas\, karo medicinos tarnybos psichologas. Kiekvieno apmąstymai apie Tėvynę\, rezistenciją\, asmeninę atsakomybę\, pasipriešinimą. \nDainavos apygardai vadovavusių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio\, Adolfo Ramanausko-Vanago\, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko\, Juozo Gegužio-Diemedžio biografijų prisiminimai ir liudijimai. \n\n\n\n„Partizano žmona“ \nDokumentinis\, 2011 m.\, 50 min.\nA Propos studija\nScenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis\nRežisierius Vytautas V. Landsbergis\nAgnė Marcinkevičiūtė\nOperatorius Audrius Kemežys\nGvidas Kovėra\nMontažo dizaineris Tomas Rugevičius-Rugys\nGarso operatorius Vytis Puronas\nFilmo prodiuseris Vytautas V. Landsbergis \n1948 m. Paryžiuje dr. Nijolė Bražėnaitė-Poretto susipažino su partizanų vadu Juozu Lukša-Daumantu\, atvykusiu iš Lietuvos slaptai misijai. 1950 m. vasarą juodu susituokė. Mokydamasis prancūzų ir JAV žvalgybos mokyklose\, Juozas Lukša-Daumantas turėjo slapstytis\, dažnai keitė gyvenimo vietą. Vienintelė galimybė palaikyti ryšį su žmona Juozui Lukšai liko laiškai. Praėjus mėnesiui po vedybų Juozas Lukša anglų žvalgybos lėktuvu buvo perskraidintas į Lietuvą su dar dviem Vakaruose mokytais partizanais. \n1951 m. rugsėjo 4 d. Juozas Lukša žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko. Jo palaidojimo vieta nežinoma. \n1953 m. Nijolė Lukšienė persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. JAV kongresmenas Č. J. Kerstanas pranešė Nijolei apie jos vyro Lukšos žūtį. Iki tol net šešerius metus Nijolė nieko nežinojo apie savo mylimąjį. Tuomet jai buvo 33 metai. Antrąsyk Nijolė Lukšienė ištekėjo už italų gydytojo Florenso Poretto. Išaugino dvi dukras – Liuciją ir Laurą. Kasmet rugsėjį Nijolė atvažiuoja į Lietuvą\, aplanko Juozo žūties vietą. \n\n\n\n„Nematomas frontas“ \nDokumentinis\, 2014 m.\, 87 min.\nKino kūrėjai: Jonas Ohmanas\nVincas Sruoginis\nMarkas Johstonas \n„Tik nepasiduokit gyvi.“ „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui!“ „Už Lietuvą\, už laisvę\, vyrai.“ Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo ir partizanų – žmonių\, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies\, lūpose. Sovietų valdžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistų pasaulį Sovietų Sąjungoje.\nFilme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus. Poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių\, tuometį siaubą\, kankinimus\, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija. \n\n\n\n„Ledo vaikai“ \nDokumentinis\, 2013 m.\, 68 min.\nKūrybinė grupė:\nJustinas Lingys (Lietuva)\nJonas Ohmanas (Švedija)\nEdgaras Engizeris (Latvija)\nInga Berulienė (Lietuva)\nAlgis Liutkevičius (Lietuva)\nVytautas Jankevičius (Lietuva)\nAlgimantas Apanavičius (Lietuva)\nTomas Ribaitis (Lietuva)\nLeonidas Glušajevas (Lietuva)\nKen Basford (Didžioji Britanija)\nŽivilė Kropaitė (Lietuva)\nRaimondas Šeštakauskas (Lietuva)\nLina Lingienė (Lietuva)\nIeva Jegelavičiūtė (Lietuva)\nŽydrūnas Tamas (Lietuva)\nAla Asovskaja (Lietuva)\nAlgirdas Žvinakevičius (Lietuva) \nTV Europa užsakymu sukurtas autorių iš Lietuvos\, Latvijos\, Estijos ir Švedijos filmas „Ledo vaikai“\, kurį pristato istorikė Sandra Kalnietė (Latvija).\n1941-06-21 prasidėjusi Baltijos šalių okupacija\, masiniai areštai\, be teismo tremtis į Sibirą. 800 kilometrų už poliarinio rato\, Lenos žiotyse\, Trofimovsko saloje\, žiemą po 12 valandų dirbusių vaikų likimai latvių\, lietuvių moterų prisiminimuose. Parodyta vietinių evenkų atjauta išmokė tremtinių moteris ir vaikus vartoti žalią\, nevirtą žuvį\, apsisaugoti nuo ligų\, išlaikyti gyvybę atšiauriomis sąlygomis. Po Stalino mirties atsivėrusi viltis sugrįžti į Lietuvą\, bet laukė persekiojimai\, atgalinė tremtis. Šios aplinkybės išugdė imunitetą – išlaikyti šiaurietišką išdidumą\, pasipriešinti\, nepasiduoti. \n\n\n\n„Partizanų spauda“ \nDokumentinis\, 2011 m.\, 26 min.\nKūrybinė grupė:\nInga Berulienė\nJustinas Lingys\nJonas Narbutas\nRamūnas Skersys\nElvinas Azovič\nAnatolijus Tetiušinas \nXX a. Lietuvos istorijoje itin svarbus rezistencinės kovos laikotarpis\, kuris prasidėjo 1944 m. ir truko iki 6-ojo dešimtmečio vidurio. Tuo metu ypač aktualus tapo visuomenės švietimas\, nes jos moralinius orientyrus negailestingai naikino sovietinė propaganda. Partizaninė spauda – tai karo laikotarpio spauda. Dauguma leidėjų taip ir liko anonimai\, jie kaip karo korespondentai darė savo darbus ir dažnai žūdavo mūšiuose\, bunkeriuose.\nApie partizanų spaudą pasakoja Ričardas Čekutis – žurnalistas\, Dalius Žygelis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro „Gyvosios atminties“ programos vadovas\, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė – LR Seimo narė\, Arvydas Anušauskas – istorikas. \n\n\n\n„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ \nVaidybinis-dokumentinis\, 2016 m.\, 100 min. \nAutorius Sigitas Birgelis\nRežisieriai: Sigitas Birgelis \nJolanta Malinauskaitė-Vektorienė\nScenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko\, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai\, jų ryšininkai ir rėmėjai\, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. \n„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga\, bet nebūtinai visiems įdomu. Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26 metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas\, visagalis\, viską žinąs; viską gydo\, pateisina\, įvertina\, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau\, kiek joms šiandien metų\, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui tada ėjo 20-oji žiema. Nepasakojo jis man apie partizanus; tylenis būdamas retai kalbėdavo\, nes net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Vėliau supratau\, kiek per gyvenimą man pasakojo tylėdamas. Daug vėliau sužinojau\, kad nuo vietos\, kur 1949 m. gruodžio mėn. 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys\, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas\, mane skiria 2 km. ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30-ies.“ \n\n\n\n„Nesulaužyta priesaika“ \nDokumentinis\, 2007 m.\, 28 min.\nAgnės Marcinkevičiūtės režisuotas dokumentinis filmas – pasakojimas apie kupiną išbandymų Tauro apygardos\, Žalgirio rinktinės partizano Juozo Armonaičio-Triupo vaikystę\, jaunystę\, ankstyvą apsisprendimą prisijungti prie partizaninio judėjimo. Pasakojimas apie draugų žūtis\, išdavystę\, atviras kovas\, patekimą į KGB rankas\, kankinimus\, lageriuose praleistus metus ir priesaikos laikymąsi. Greta partizano Juozo Armonaičio-Triupo\, prisiminimais dalinasi lietuvių dvasininkas\, disidentas Alfonsas Svarinskas\, buvusi ryšininkė Aldona Vilutienė. Filme glaustai supažindinama su to meto pasipriešinimo istorija\, pateikiami dokumentai\, autentiškos fotografijos\, grojamos partizanų dainos. Istorijos faktus komentuoja Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė\, žurnalistas Ričardas Čekutis ir istorikas Jonas Gustaitis. \n\n\n\n„Kupiškio krašto rezistencijos istorija“ \nDokumentinis-vaidybinis\, 2015-15-04\, 30 min.\nFilmo kūrėjai: Vilija Morkūnaitė \nPetras Vireliūnas \nUžsakovas Kupiškio etnografinis muziejus\nTai pirmas filmas\, pasakojantis apie Kupiškio krašto rezistencinį judėjimą po Antrojo pasaulinio karo. Pasakojimas apie vieną iš partizaninės kovos vadų Albiną Tindžiulį-Dėdę. Tai žmogus\, kuris kaip tūkstančiai kitų turėjęs padaryti svarbiausius savo gyvenimo darbus. Karo aviacijos lakūnas\, kapitonas\, generolo Antano Gustaičio adjutantas\, partizanų vadas. Kupiškio krašte žuvo per 650 partizanų. Visų žmonių atminimui. Prisiminti\, negalima užmiršti… \n\n\n\n„Ištikimybės priesaika: partizanų metraštininkas Audrius Drukčius“\nDokumentinis\, 2012 m.\, 208 min.\nKūrybinė grupė: Audrius Navickas \nK. ir G. Kajokai \nAudrius Drukčius partizano priesaiką davė\, kai jam tebuvo septyniolika\, po to\, kai miške žuvo brolis. Tačiau netrukus iš būrio vado Balio Vaičėno-Kiubarto gavo specialią užduotį\, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdė visą gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku\, perteikiančiu tikrąjį jų vaizdą. \nJo sukaupta ir išsaugota archyvinė medžiaga tapo pagrindu solidžiai studijai apie „Lokio“ rinktinę\, o daugiau kaip 6000 eksponatų – Obelių muziejaus Rokiškio rajone pagrindu. Ir šiandien šis Audriaus Drukčiaus archyvas vertinamas kaip vienas įvairiapusiškiausių laisvės kovų atspindžių. \n\n\n\n„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“ \n„Tokia buvo dalia“ \nDokumentinis\, 1 dalis\, 2016 m.\, 34 min. \nVideo autorius Virginijus Kašinskas\nLaisvės gynėjas\, partizanų kuopos vadas\, politinis kalinys\, visuomenininkas Jonas Kadžiulis-Bėda surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške su kitais entuziastais ir pagalbininkais 2009 m. vasarą ir atkūrė buvusią slėptuvę. Jono Kadžiulio-Bėdos prisiminimai bunkeryje.\nGimė 1929-01-29. 1948–1953 m. kovojo partizanų gretose\, išduotas ir nuteistas kalėjo 25 metus\, vėliau 10 metų išbuvo tremtyje. 1998-04-14 buvo pripažintas kariu savanoriu. 1998-05-13 jam suteiktas leitenanto karinis laipsnis. \n\n\n\n„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“ \n„Pasiryžę buvom žūti“ \nDokumentinis\, 2 dalis\, 2016 m.\, 31 min. \n„… ekskursantai iš viso pasaulio buvo šiame bunkeryje…“ Jono Kadžiulio-Bėdos interviu bunkeryje žiemą (net garas iš burnos eina kvėpuojant). Deklamuoja savo eiles apie merginą prie sužeisto partizano\, prašančio jį palikti ir išsaugoti savo gyvybę. Jonas išsiskiria savo dvasingumu\, išgyventų sunkumų apmąstymais\, minčių dėstymo skaidrumu\, pavydėtinu susikaupimu. \n„… šiuose kraštuose dirbo apie 200 stribų partizanų\, buvo apie 250 smogikų…“ \n\n\n\n„Lagerių moterys“ \nDokumentinis\, 2011 m.\, 29 min.\nAutoriai: Vytautas Damaševičius \nJuozas Matonis\nNijolė Sadūnaitė nuo sovietinės okupacijos laikų rezistentė ir disidentė. Perėjo Sibiro lagerių pragarą aštuntajame dešimtmetyje. Augusi okupuotoje Lietuvoje matė pokario kovas\, suguldytus žuvusius partizanus miestelio aikštėje\, areštus\, trėmimus. Išaugusi tikinčioje šeimoje\, Nijolė pasirinko vienuolės kelią\, užsiėmė eucharistine veikla\, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidime. 1974 m. buvo suimta ir nuteista lageriui ir tremčiai. Kalėjo Mordovijos politinių kalinių lageryje. Dalijasi prisiminimais apie tų lagerių nužmogintą pasaulį jau lagerių agonijos pabaigoje. Tarp Nijolės Sadūnaitės draugų buvo įvairių Sovietų Sąjungos tautybių politinių kalinių. \n\n\n\n„Tremties muziejus „Šūbertinė“\nAutorius Petras Jokubauskas\nTauragės partizanų ir tremtinių muziejaus varganas ir ilgas ruošimo periodas\, džiaugsmingi atidarymo momentai\, jaunojo kario priesaika. \n\n\n\n„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi\, prof. Markuli?“ \nDokumentinis\, 1 dalis\, 2015 m.\, 59 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius\nPo Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano\, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės. \n\n\n\n„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi\, prof. Markuli?“ \nDokumentinis\, 2 dalis\, 2015 m.\, 60 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius\nPo Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano\, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės. \n\n\n\n„Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“\nDokumentinis\, 2014 m.\, 52 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius\nSigitas Kvietkauskas\, karo savanoris\, partizanas\, tremtinys\, detaliai pasakoja\, kaip iš jų sodybos pasienyje 1947 metais Juozas Lukša-Daumantas su grupe partizanų pirmą kartą perėjo Lenkijos sieną ir atlikę užduotį laimingai sugrįžo atgal. \n\n\n\n„LAIKOM FRONTĄ!“ „Antanas Lukša“ \nDokumentinis\, 2015 m.\, 72 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nRyšininkas\, partizanas Antanas Lukša-Arūnas\, vienas iš keturių brolių partizanų\, dalyvavo kautynėse su okupantais Mozūriškio miške. Dalyvavo taip pat išsiaiškinant Albino Markulio-Erelio išdavystes\, planuojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo sunaikinimą. Kovų draugo išduotas\, kankintas\, nuteistas ir ištremtas į Sibiro lagerius. Po tremties sugrįžęs sukūrė šeimą\, aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje\, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos kūrime. \n\n\n\n„Lietuvos karininkas Jonas Semaška-Liepa“ \nDokumentinis\, 2014 m.\, 49 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nMajoras Jonas Semaška-Liepa Žemaitijoje suvienijo veikusias pavienes partizanų grupes į organizuotą derinį – Žemaitijos legioną – ir tapo jo vadu. Istoriją pasakoja jo sūnus Jonas Semaška. \n\n\n\n„Žemaitijos legionas 1944–1945 metais“ \nDokumentinis\, 2014 m.\, 88 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nPaskutinio „Žemaitijos legiono“ žvalgybos štabo nario Stepono Grybausko kautynių\, organizacinės veiklos vaizdingi prisiminimai. \n\n\n\n„Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“ \nDokumentinis\, 2013 m.\, 44 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nRyšininko\, partizano\, tremtinio\, rašytojo\, dainininko Vytauto Juodsnukio prisiminimai\, suguldyti jo parašytose prisiminimų knygose. Ligos patale perduoti linkėjimai neprarasti vilties\, tikėjimo savo siekiais\, palydėti tremtyje kurtais dainų posmais. \n\n\n\n„Mylėjo ir myli Tėvynę. Bronė ir Bronius Jungaičiai“ \nDokumentinis\, 2015 m.\, 44 min.\nKūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus\nAntanas Zinkevičius\nGintautas Tamilaitis\nVytautas Žymančius\nGintaras Zinkevičius \nKalvarijos krašto partizanų rėmėjų ir ryšininkų Bronės ir Broniaus Jungaičių nuveiktų darbų epizodai. Pavydėtinas Broniaus suvalkietiškas užsispyrimas\, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus\, esančiam su negalia – be rankos plaštakos ir be vienos akies. Reto atkaklumo asmenybė.
URL:https://alkas.lt/renginys/balade-apie-rimvyda-ir-zaiba-partizanu-ir-tremtiniu-filmu-renginyje-jus-musu-sirdyse/
LOCATION:Kauno Įgulos karininkų ramovė\, A. Mickevičiaus g. 19\, Kaunas\, Lietuva
CATEGORIES:Filmas
END:VEVENT
END:VCALENDAR