BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Alkas.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Alkas.lt
X-ORIGINAL-URL:https://alkas.lt
X-WR-CALDESC:Alkas.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20180325T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20181028T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20200329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20201025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190702T150000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190823T170000
DTSTAMP:20260520T181131
CREATED:20190627T145109Z
LAST-MODIFIED:20190627T145246Z
UID:393986-1562079600-1566579600@alkas.lt
SUMMARY:Paroda „Juostų pynė“ VILNIUJE
DESCRIPTION:Vida Babičienė    \nRinktinių juostų audimu susidomėjo 1989 metais. Audžia senoviniu būdu\, nesinaudodama patobulintomis pusiau automatinėmis staklėmis. \nNuo 1990 metų dalyvauja parodose ne tik Lietuvoje\, bet ir užsienio šalyse (Vokietijoje\, Islandijoje\, JAV ir kt.). Yra pelniusi įvairių apdovanojimų. 2010 m. tarptautinėje parodoje „Agrobalt“ apdovanota aukso medaliu už rinktines juostas. \nKeletą autorės juostų yra įsigijęs Tarptautinis liaudies meno muziejus/ Museum of International Folk Art JAV\, Santa Fe mieste\, o didžiausią rinktinių juostų kolekciją (apie 50 juostų) – Lietuvos liaudies kultūros centras. \n\nBabičienė kviečiama į tekstilės seminarus ir kursus\, praktinių audimo darbų vadovė.\n\nLietuvos tautodailininkų sąjungos narė\, turinti meno kūrėjo statusą bei tradicinių amatų meistro sertifikatą (A kategorija). \nEleonora Glinskienė \n\nGlinskienės senelė ir mama buvo audėjos. Senelė audė lovatieses\, o mamai labai patiko austi sijonus. Pasak autorės\, ji turėjusi didelį malonumą palaikyti balaną\, nes tuo metu nebuvo nei žvakių \, nei žibalo lempoms šviesti. Jai liko tik žavėtis spalvingais audinių raštais.  Tremties metais šeimai teko slapstytis. Po kelerių metų\, aprimus aplinkai\, šeima apsigyveno Vilniuje. Čia ji lankėsi parodose\, kurios paskatino pabandyti ką nors sukurti pačiai.\n\n1995 metais pradėjo lankyti Profsąjungų rūmuose įkurtą Moterų klubą\, mezgė\, siuvinėjo\, rišo pynikus ( makrame). 1980 metais\, paskatinta dailininkės Michalinos Šaknienės\, įstojo į Lietuvos liaudies meno draugiją (dabar LTS Vilniaus bendrija). \nSeminaruose išmoko vyti juostas ir veja iki šiol. Surengė tris personalines parodas. Dalyvauja regioninėse\, respublikinėse ir  parodose užsienyje. Už kūrybinę veiklą apdovanota įvairių institucijų garbės ir padėkos raštais\, LR Kultūros ministro įsakymu jai suteiktas meno kūrėjo statusas. \nZofija  Jablonskienė \nVaikystėje matė kaip lovatieses audžia mama. Mokykloje lankė juostų audimo būrelį ir audė tautines juosteles prie mokyklinės uniformos. \nŠiaulių pedagoginiame institute įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Dirbo Zarasų\, Širvintų mokyklose ir nuolat turėjo juostų audimo būrelį\, mokė vaikus austi. Išėjusi į pensiją\, savanoriauja Širvintų vaikų dienos centre. \nNuo 2007 m. kasmet dalyvauja liaudies meno \,\,Aukso vainikas” parodose. \nUž etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą apdovanota prizais ir padėkomis. Igno Šeiniaus premijos laureatė (2010 m.). \nLietuvos Tautodailininkų sąjungos narė. \nPasak autorės\, daug  juostų\, juostelių per gyvenimą yra išaudusi\, jaučianti malonumą audžiant\, dovanojant savo išaustas juostas įvairiomis progomis. \nMatilda Teresė Jucienė  \nTautodailininkė\, aukštaitiškų pintų juostų audėja\, Tautodailininkų sąjungos narė nuo 1996 m. Dalyvauja Vilniaus krašto\, respublikinėse\, konkursinėse parodose „Aukso vanikas“ (2012 m. paskirta trečia vieta\, 2014 m. – antra vieta\, 2018 m. – trečia vieta). 2010 m. atstovavo Lietuvą pasaulinėje parodoje „Expo 2010 m.“ Kinijoje\, kur paruošė parodėlę ir demonstravo juostų pynimą. Juostos buvo demonstruojamos  Sank Peterburge\, Nyderlanduose\, Izraelyje ir autorinėje parodoje Japonijoje. Jai suteiktas meno kūrėjo statusas\, tautinio paveldo produkto sertifikatas ir tradicinių amatų meistro pažymėjimas. \nTautodailininkė perteikia savo žinias: veda edukacinius užsiėmimus\, sukauptą patirtį sudėjo į metodinę knygą „pintinės juostos“ (2010 m. \nNijolė Pivorienė \nStatybos inžinierė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narė nuo 2011 m. Pina tautines pintines juostas\, riša šiaudų sodus\, neria kilpinėlių nėrinius\, mezga riešines\, lieja akvareles ir tapo. \nDalyvauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro liaudies meno parodose\, Vilniaus regiono konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“\, tarptautinėse liaudies meno parodose. \nZofija Valiukevičienė \nBaigė medicinos mokyklą\, kur įgijo medicinos sesers specialybę. Megzti\, nerti \, siuvinėti mėgo nuo vaikystės. Mezgė rūbus\, kilimus\, lovos užtiesalus\, siuvinėjo staltieses ir bažnytinius siuvinius\, iš lino ir medvilnės nėrė staltiesėles. Vėliau susižavėjo juostų pynimu ir vijimu. 1979 metais\, kartu su vyru\, medžio drožėju Vitaliju Valiukevičiumi įstojo  į Liaudies meno draugiją. Abu kartu yra surengę dešimtis personalinių parodų. Jos darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus ir kt. \n\nValiukevičienė – aktyvi respublikinių\, regioninių – konkursinių parodų dalyvė\, pelniusi \,\,Geriausio liaudies meistro” Vilniaus regione nominaciją. Kultūros ministro įsakymu jai suteiktas meno kūrėjo statusas\, apdovanota daugelio institucijų  padėkos ir garbės raštais.\n\nInformaciją parengė  Janina Valančiūtė\nLietuvos medicinos biblioteka
URL:https://alkas.lt/renginys/tautodailininkiu-darbu-parodos-juostu-pyne-atidarymas-vilniuje/
LOCATION:Lietuvos medicinos bibliotekoje\, Kaštonų g. 7\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Parodos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190801T080000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190831T170000
DTSTAMP:20260520T181131
CREATED:20190819T070754Z
LAST-MODIFIED:20190904T063833Z
UID:400117-1564646400-1567270800@alkas.lt
SUMMARY:Kostas Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ SUVALKUOSE
DESCRIPTION:  \n\n\n \nKalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr. \n\nNuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“)\, kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau\, tai yra 2000–2001 m.\, galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25\, 26 nr.). \nParoda surengta pagal Lenkijos ir Norvegijos inicijuotą bendrą projektą „Jotvos archeologija“ apie šiuolaikinius konservavimo būdus archeologijoje. Projektas įgyvendinamas remiantis programa „Europos kultūros paveldas. Kultūrinio ir meninio įvairumo populiarinimas“. Parodoje eksponuojami archeologinių kasinėjimų radiniai priklauso šiems muziejams: Varšuvos valstybiniam archeologijos\, Suvalkų apygardos\, taip pat Varmijos ir Mozūrijos Olštine. \nParodą ruošė Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus kuratoriai. Jiems talkino menininkai ir konsultantai. Išleistas parodos katalogas „Užmiršti jotvingių kariai“. Tekstų autoriai: Ana Bitner-Vrublevska  (Anna Bitner-Wróblewska)\, Marcinas Engelis (Marcin Engel)\, Cezarijus Sobčakas (Cezary Sobczak). \n\n \nVitrinos su archeologiniais radiniais | punskas.pl\, K. Leončiko nuotr. \n\nRemiantis archeologų atradimais\, parodoje pristatoma galingiausios prūsų genties – jotvingių – trumpa istorijos apžvalga. Ankstyvaisiais viduramžiais jotvingių raiteliai kėlė siaubą savo kaimynams. Apie tai byloja metraščių ir kitų dokumentų puslapiai. Jotvingiams pralaimėjus lemtingas kovas\, gyventojams išsisklaidžius\, o jų teritorijas pasidalijus\, ilgainiui užmiršta ir ši karinga gentis. Paskutiniai archeologų atradimai Šiurpilyje\, Skomack Vielki ir kituose svarbiuose ankstyvųjų viduramžių Jotvos centruose patvirtino jotvingių genties karingumą\, atgaivino jos atminimą. \n\n \nAtkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas\, rastas Šiurpilio kapavietėje. To paties laikotarpio šarvinių marškinių dalis iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.) | punskas.pl\, K. Leončiko nuotr. \n\nSeniausi\, gerai datuoti radiniai siekia ankstyvuosius viduramžius – IX a. Tačiau jotvingių kraštas buvo apgyvendintas žymiai anksčiau. Baltų gentys čia gyveno nuo maždaug VII–VI a. prieš mūsų erą. \nNuostabiai besivystanti tuometinių gyventojų kultūra žlugo VII ir VIII a. sandūroje. Tuo metu ištiko aiški apgyvendinimo krizė\, galimai susieta su klimato kaita\, nors tikriausiai gyvenvietės visiškai neištuštėjo. Archeologų duomenimis\, žmonių apgyvendinimo aktyvumas atgijo jotvingių laikais. \nIII–IV a. baltų genčių bendruomenėse formuojasi vietinis elitas\, kurio buvimą patvirtina\, tarp kitko\, gausios įkapės. Tokiu pavyzdžiu laikytinas pilkapis Šveicarijos kapavietėje. \nProjekto tikslas yra dviejų svarbių ankstyvųjų viduramžių Jotvos apgyvendinimo centrų – Šiurpilio (Jeleniavo valsčius\, Suvalkų apskr.) ir Skomack Vielki (netoli Ostruv\, Stare Juchy valsčius\, Elko apskr.) – rekonstrukcija. \nTai įgyvendinti padeda plataus masto tyrinėjimai su įvairių sričių specialistais\, taikant neinvazinius metodus – geofiziką\, geomorfologiją\, lazerinį skenavimą\, planigrafiją; taip pat archeologinius kasinėjimus\, gamtos analizę. Abu gyvenviečių centrai buvo naudojami daugelį šimtmečių. Projekto užduotis yra parengti tokių gyvenviečių ir radinių archeologinio konservavimo modernų modelį (pavyzdį). \nProjekte dalyvavo Senovės mylėtojų draugija (k3p). \nKą joje galima pamatyti? \nPradžioje televizoriaus ekrane galima apžiūrėti Huberto Stojanovskio (Hubert Stojanowski) paruoštą filmuotą medžiagą apie Skomack Vielki\, Dybovo\, Poseinele\, Šiurpilio\, Rudaminos\, Kaukų piliakalnius. Parodyta Šiurpilio gynybinės tvirtovės vizualinė rekonstrukcija. \nTrijuose stendų komplektuose pateikta apie 30 spalvotų nuotraukų ir daug tekstų lenkų ir anglų kalbomis. Čia galima pamatyti: Jotvos gynybinių tvirtovių žemėlapį\, Šiurpilio kapavietės radinius\, bronzinius (žalvarinius) papuošalus\, rastus Eglinės piliakalnyje\, Eglinės piliakalnį\, Šiurpilio ankstyvųjų viduramžių gynybinės tvirtovės rekonstrukciją. \nKeturiose vitrinose sudėti tokie archeologiniai eksponatai: X–XI a. kalavijai ir jų fragmentai\, kardo makšties žemutinis apkaustas\, rasti Prūsijos teritorijoje\, Cechanove\, Šiurpilio piliakalnyje\, Noviny Barglovskie (Augustavo apskr.); X–XII a. balno kilpos\, pentinai\, batų nagai\, plokštelinio šarvo plokštelės\, diržų sagtys\, rasti Skomack Vielki (Elko apskr.)\, Šiurpilio piliakalnio kapavietėje ir gyvenvietėje\, Eglinės piliakalnyje;     X–III a. iečių antgaliai\, koviniai kirviai\, strėlių antgaliai\, kirvukas\, rasti Šiurpilio piliakalnyje\, Plocične (Suvalkų apskr.)\, Jalovo (Suvalkų apskr.)\, Kšyve (Suvalkų apskr.)\, Eglinės piliakalnyje; ankstyvųjų viduramžių vėrinys\, grandinėlės\, apyrankės\, sąsagos\, pakabučiai\, kryželiai\, skambučiai\, rasti Seinuose\, Eglinės piliakalnyje\, Sapackinėje (Baltarusijoje)\, Šiurpilio\, Eglinės piliakalniuose\, Gavrych Ruda (Suvalkų apskr.)\, Skomack Vielki (Elko apskr.)\, Ščeberki (Augustavo apskr.). \nPo stikliniu gaubtu pristatomi dar du eksponatai: \n1. Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas\, kūgio formos\, viršuje su įvore ir plunksna arba karčių kuokštu. Šalmo rozetės apskritos\, išsiskleidusios rožės formos (XI a.). Rastas Šiurpilio kapavietėje. Ankstyvųjų viduramžių šarvinių marškinių dalis yra iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.). \n2. XIII–XIV a. prūsų vėrinys\, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys\, aptiktos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.). \nPateikta medžiaga susijusi ne tik su jotvingiais\, bet ir su prūsais.
URL:https://alkas.lt/renginys/kostas-leoncikas-paroda-uzmirsti-jotvingiu-kariai-suvalkuose/
LOCATION:Suvalkų apygardos muziejuje\, Tadeusza Kościuszki 81\, 16-402\, Suwałki\, Lenkija
CATEGORIES:Parodos
END:VEVENT
END:VCALENDAR