BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Alkas.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://alkas.lt
X-WR-CALDESC:Alkas.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20180325T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20181028T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20200329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20201025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190702T150000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190823T170000
DTSTAMP:20260614T060053
CREATED:20190627T145109Z
LAST-MODIFIED:20190627T145246Z
UID:393986-1562079600-1566579600@alkas.lt
SUMMARY:Paroda „Juostų pynė“ VILNIUJE
DESCRIPTION:Vida Babičienė    \nRinktinių juostų audimu susidomėjo 1989 metais. Audžia senoviniu būdu\, nesinaudodama patobulintomis pusiau automatinėmis staklėmis. \nNuo 1990 metų dalyvauja parodose ne tik Lietuvoje\, bet ir užsienio šalyse (Vokietijoje\, Islandijoje\, JAV ir kt.). Yra pelniusi įvairių apdovanojimų. 2010 m. tarptautinėje parodoje „Agrobalt“ apdovanota aukso medaliu už rinktines juostas. \nKeletą autorės juostų yra įsigijęs Tarptautinis liaudies meno muziejus/ Museum of International Folk Art JAV\, Santa Fe mieste\, o didžiausią rinktinių juostų kolekciją (apie 50 juostų) – Lietuvos liaudies kultūros centras. \n\nBabičienė kviečiama į tekstilės seminarus ir kursus\, praktinių audimo darbų vadovė.\n\nLietuvos tautodailininkų sąjungos narė\, turinti meno kūrėjo statusą bei tradicinių amatų meistro sertifikatą (A kategorija). \nEleonora Glinskienė \n\nGlinskienės senelė ir mama buvo audėjos. Senelė audė lovatieses\, o mamai labai patiko austi sijonus. Pasak autorės\, ji turėjusi didelį malonumą palaikyti balaną\, nes tuo metu nebuvo nei žvakių \, nei žibalo lempoms šviesti. Jai liko tik žavėtis spalvingais audinių raštais.  Tremties metais šeimai teko slapstytis. Po kelerių metų\, aprimus aplinkai\, šeima apsigyveno Vilniuje. Čia ji lankėsi parodose\, kurios paskatino pabandyti ką nors sukurti pačiai.\n\n1995 metais pradėjo lankyti Profsąjungų rūmuose įkurtą Moterų klubą\, mezgė\, siuvinėjo\, rišo pynikus ( makrame). 1980 metais\, paskatinta dailininkės Michalinos Šaknienės\, įstojo į Lietuvos liaudies meno draugiją (dabar LTS Vilniaus bendrija). \nSeminaruose išmoko vyti juostas ir veja iki šiol. Surengė tris personalines parodas. Dalyvauja regioninėse\, respublikinėse ir  parodose užsienyje. Už kūrybinę veiklą apdovanota įvairių institucijų garbės ir padėkos raštais\, LR Kultūros ministro įsakymu jai suteiktas meno kūrėjo statusas. \nZofija  Jablonskienė \nVaikystėje matė kaip lovatieses audžia mama. Mokykloje lankė juostų audimo būrelį ir audė tautines juosteles prie mokyklinės uniformos. \nŠiaulių pedagoginiame institute įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Dirbo Zarasų\, Širvintų mokyklose ir nuolat turėjo juostų audimo būrelį\, mokė vaikus austi. Išėjusi į pensiją\, savanoriauja Širvintų vaikų dienos centre. \nNuo 2007 m. kasmet dalyvauja liaudies meno \,\,Aukso vainikas” parodose. \nUž etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą apdovanota prizais ir padėkomis. Igno Šeiniaus premijos laureatė (2010 m.). \nLietuvos Tautodailininkų sąjungos narė. \nPasak autorės\, daug  juostų\, juostelių per gyvenimą yra išaudusi\, jaučianti malonumą audžiant\, dovanojant savo išaustas juostas įvairiomis progomis. \nMatilda Teresė Jucienė  \nTautodailininkė\, aukštaitiškų pintų juostų audėja\, Tautodailininkų sąjungos narė nuo 1996 m. Dalyvauja Vilniaus krašto\, respublikinėse\, konkursinėse parodose „Aukso vanikas“ (2012 m. paskirta trečia vieta\, 2014 m. – antra vieta\, 2018 m. – trečia vieta). 2010 m. atstovavo Lietuvą pasaulinėje parodoje „Expo 2010 m.“ Kinijoje\, kur paruošė parodėlę ir demonstravo juostų pynimą. Juostos buvo demonstruojamos  Sank Peterburge\, Nyderlanduose\, Izraelyje ir autorinėje parodoje Japonijoje. Jai suteiktas meno kūrėjo statusas\, tautinio paveldo produkto sertifikatas ir tradicinių amatų meistro pažymėjimas. \nTautodailininkė perteikia savo žinias: veda edukacinius užsiėmimus\, sukauptą patirtį sudėjo į metodinę knygą „pintinės juostos“ (2010 m. \nNijolė Pivorienė \nStatybos inžinierė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narė nuo 2011 m. Pina tautines pintines juostas\, riša šiaudų sodus\, neria kilpinėlių nėrinius\, mezga riešines\, lieja akvareles ir tapo. \nDalyvauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro liaudies meno parodose\, Vilniaus regiono konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“\, tarptautinėse liaudies meno parodose. \nZofija Valiukevičienė \nBaigė medicinos mokyklą\, kur įgijo medicinos sesers specialybę. Megzti\, nerti \, siuvinėti mėgo nuo vaikystės. Mezgė rūbus\, kilimus\, lovos užtiesalus\, siuvinėjo staltieses ir bažnytinius siuvinius\, iš lino ir medvilnės nėrė staltiesėles. Vėliau susižavėjo juostų pynimu ir vijimu. 1979 metais\, kartu su vyru\, medžio drožėju Vitaliju Valiukevičiumi įstojo  į Liaudies meno draugiją. Abu kartu yra surengę dešimtis personalinių parodų. Jos darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus ir kt. \n\nValiukevičienė – aktyvi respublikinių\, regioninių – konkursinių parodų dalyvė\, pelniusi \,\,Geriausio liaudies meistro” Vilniaus regione nominaciją. Kultūros ministro įsakymu jai suteiktas meno kūrėjo statusas\, apdovanota daugelio institucijų  padėkos ir garbės raštais.\n\nInformaciją parengė  Janina Valančiūtė\nLietuvos medicinos biblioteka
URL:https://alkas.lt/renginys/tautodailininkiu-darbu-parodos-juostu-pyne-atidarymas-vilniuje/
LOCATION:Lietuvos medicinos bibliotekoje\, Kaštonų g. 7\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Parodos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20190711T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190714T170000
DTSTAMP:20260614T060053
CREATED:20190709T200700Z
LAST-MODIFIED:20190709T200700Z
UID:395403-1562846400-1563123600@alkas.lt
SUMMARY:Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo renginys LAUKSNOS KLAIPĖDOJE
DESCRIPTION:Festivalis „Lauksnos“ – nematerialaus kultūros paveldo vertybių žvaigždynas \nLiepos 11-14 d. Klaipėdoje rengiamas II-asis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“\, pristatantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros reiškinius – tradicinės tautų žodinės\, muzikinės kultūros\, liaudies meno šedevrus. Lankytojų laukia apie 50 renginių\, kur atsiskleis 15 vertybių\, įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus\, iš Airijos\, Albanijos\, Argentinos\, Armėnijos\, Bosnijos ir Hercegovinos\, Indijos\, Italijos\, Kroatijos\, Lenkijos\, Serbijos\, Ukrainos\, Vengrijos\, Lietuvos. Šių metų festivalis atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tradicijas: su 12 vertybių  lankytojai galės susipažinti iš arčiau. Festivalį organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras\, remia Lietuvos kultūros taryba.   \nKryždirbystė ir sutartinės – Lietuvos šviesuliai ketvirtadienio programoje \n2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų\, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.  „Lauksnos“  siekia ne tik pristatyti kryždirbystės tradiciją\, tačiau ir atkreipti dėmesį į regioninius šios tradicijos bruožus\, išryškinant Mažosios Lietuvos išskirtinumą. Liepos 11 d.\, festivalio svečiai turės galimybę susipažinti su kaltinių geležies kryžių statymo tradicija\, dalyvaudami muziejininko kalvio Dionyzo Varkalio vedamose ekskursijose po Kalvystės muziejų. Būtina išankstinė registracija tel. (8-46) 312113. \nTą patį vakarą Klaipėdos piliavietėje Rytinėje kurtinoje vyks net du renginiai skirti lietuvių polifoninėms dainoms – sutartinėms\, kurios UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė 2010 m. 18.00 val. Nuo Klaipėdos piliavietės pylimų susišauks ragų sutartinės\, iki Šiaurinės kurtinos kiemo lydės kankliuojamų sutartinių garsai\, o kieme balsais ir skudučiais sutars gausus sutartinių atlikėjų ratas: „Čiulbutė“ (Ignalina)\, „Laukis“\, „Trys keturiose“ (Vilnius)\, „Linago“\, „Sasutalas“ (Kaunas)\, „Saulala“\, „Siaudela“\, „Žemyna“ (Biržai). 19.00 val. jungtinis folkloro grupės „Šalavija“ ir „Girių dvasios“ (Vilnius) projektas kvies patirti sutartinių ir elektroninės muzikos sintezę. \n20.00 val. pirmos festivalio dienos programą užbaigs svečių iš Indijos – grupės  „Sabrang“ koncertas. \nTeatro aikštė pulsuos karščiu  \nDidžioji dalis festivalio „Lauksnos“ renginių vyks Teatro aikštėje. Čia lankytojai išvys didžiuosius koncertus\, dalyvaus dirbtuvėse\, edukacijose\, filmų peržiūrose ir kt. Penktadienio\, liepos 12 d.\,  vakarą nušvies didysis 19.00 val. koncertas „Lauksnų sietynas“.  Sietyno šviesuliai: albanų liaudies izopolifoninės muzikos atlikėjai „Bilbili“\, Dnipro regiono kazokų dainų saugotojai „Volodar“ (Ukraina)\, grojimo airišku dūdmaišiu virtuozas Chrisas McMullanas (Airija)\, Prancūzijoje grojimo armėnų duduku tradiciją saugantys „Arsava“ trio\, Radžastano kalbelijos muzikos bei šokio atlikėjai „Sabrang“ (Indija) bei sutartinių atlikėjai iš visos Lietuvos. \nŠeštadienį žiūrovų 19.00 val. laukia ugningas vienos populiariausių tango grupių pasaulyje „El Cachivache“ (Argentina) kvinteto koncertas. Grupė\, neretai pavadinama tango pankais\, kartu su šokėjais Majo Martirena (Urugvajus) ir Rodrigo Fonti (Argentina)  pristatys UNESCO saugomą  tango tradiciją. Po koncerto vyks tango šokių vakaras milonga\, kuri yra neatsiejama tradicijos dalis. \nPenktadienį ir šeštadienį\, 22.00 val. festivalis kviečia panirti į „Nakties polifoniją“. Polifoninio dainavimo tradicijas bus galima išgirsti Dramos teatro Didžiojoje scenoje. \n„Lauksnų“ programoje pirmą kartą pristatoma lėlių teatro tradicija. Sicilijos brolių Napolių lėlių teatras „Opera dei Pupi“ kviečia į senoviniais siužetais paremtus pasirodymus\, kuriuose bus galima pamatyti  tradiciją pristatančios brolių Napolių šeimos  kolekcines lėles. Spektakliai vyks Šiauriniame rage liepos 12 d. 17.00 val.\, Teatro aikštėje liepos 13 d. 12.00 ir 14 d. 14.00 val. Dirbtuvės\, kur bus išsamiau supažindinama su tradicija\, vyks liepos 14 d. 13.00 val.  Didžiojoje scenoje.  \nAmatų tradicijos parodose ir dirbtuvėse \nLiepos 11-13 d. 12.00-18.00 val. Etnokultūros centre veikiančioje Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų parodoje bus galima išsamiau susipažinti su sodų tradicija\, dalyvauti vėrimo dirbtuvėse – šį amatą demonstruos ir sodų vėrimo paslapčių mokys Marija Liugienė\, Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė ir kt.  Liepos 12 d. 12.00 val. Dramos teatro fojė atidaroma  ir festivalio metu veiks Krokuvos prakartėlių (szopka) paroda. Iš Lenkijos atvyksiantys prakartėlių meistrai ves dirbtuves\, kur klaipėdiečiai ir miesto svečiai suvieniję jėgas pagamins bendrą prakartėlę.  Festivalio metu didžiojoje scenoje bei Amatų miestelyje  bus pristatomi UNESCO saugomi tradiciniai amatai: Zmijanjės regiono siuvinėjimas (Bosnija ir Hercegovina)\, szopka\, Krokuvos prakartėlių tradicija (Lenkija)\, blaudruck/modrotisk/kékfestés/modrotlač\, tekstilės marginimas ir indigo dažymas Europoje (Vengrija)\, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (Lietuva). Amatų miestelyje\, kuris sups Teatro aikštę\, dalyvaus ir apie 100 geriausių Lietuvos amatininkų\, kultūros paveldo žinovų\, rekonstruktorių\, jie pristatys savo puoselėjamus amatus\, demonstruos procesą\, patikusius dirbinius bus galima įsigyti. Veiks Lietuvos kulinarinio paveldo zona\, kurioje bus prekiaujama tradiciniais skanumynais. \nDėmesys Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybėms \nFestivalio metu pristatomas nuo 2008 m. kuriamas ir kasmet pildomas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas\, kurio sudarytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. „Lauksnos“ kviečia susipažinti su Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašu\, kurį šiuo metu sudaro 22 vertybės. Renginių\, dirbtuvių metu artimiau susipažinsite su 12 tradicijų: Kauno marių užlietų kaimų dainavimo tradicija\, pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime\, Biržų krašto sutartinėmis\, šiaurės rytų aukštaičių muzikavimu Peterburgo armonika\, muzikavimu bandonija Tauragės krašte\, lopšinių ir vaikų migdymo\, polkos tradicijomis\, Kupiškėnų vestuvėmis\, lietuviškomis ristynėmis\, senovinio stintelių ir seliavų gaudymo ant Baltųjų Lakajų ežero\, šiaudinių sodų vėrimo bei verbų rišimo tradicijomis. \nFestivalio metu Mažojoje scenoje bus siūloma unikali galimybė prisiminti ir virtualios realybės pagalba vėl išgyventi dainų šventės „Vardan tos… “ bendrystę. Tai patirsim virtualiai kartu giedodami Tautišką giesmę\, su tūkstantine minia dainuodami Dainų dienoje\, grožėdamiesi Folkloro dienos įvykiais. Kas ketverius metus rengiama Dainų šventė yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.\n \nVISI RENGINIAI NEMOKAMI \nPrograma www.lauksnos.lt\nFestivaliui „Lauksnos“ suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas\nFestivalio rengėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras.\nInformacija tel.  846312113
URL:https://alkas.lt/renginys/tarptautinis-nematerialaus-kulturos-paveldo-renginys-lauksnos-klaipedoje/
LOCATION:Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre\, Daržų g. 10\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Renginys
END:VEVENT
END:VCALENDAR