BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Alkas.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://alkas.lt
X-WR-CALDESC:Alkas.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20170326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20171029T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20180325T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20181028T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20200329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20201025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20181205T173000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190104T190000
DTSTAMP:20260521T231445
CREATED:20181214T203134Z
LAST-MODIFIED:20181215T105758Z
UID:372202-1544031000-1546628400@alkas.lt
SUMMARY:Jūratės ir Manto Mikulevičių paroda VILNIUJE
DESCRIPTION:Jūratės Mikulevičienės tapyba\nJūratės ir Manto Mikulevičių paroda „Pasaulių pajautos“ \nMotinos ir sūnaus bendroje parodoje susijungia šiuolaikiškos tradicinio lietuvių meno interpretacijos\, naiviojo meno krypčiai atstovaujanti J. Mikulevičienės tapyba ir M. Mikulevičiaus sukurtos lietuviškos kryždirbystės tradiciją liudijančios žalvario miniatiūros-saulutės. \nJūratė Mikulevičienė (g. 1954 m.) – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1980 m.)\, daugiau dirbusi tekstilės srityje\, vėliau pradėjusi tapytojos kūrybinį kelią. Parodoje pristatomus J. Mikulevičienės darbus ženklina platus laiko spektras: 1987–2018 metai. Didžioji jų dalis – religinės tematikos\, keletas – nuotaikingų Lietuvos kaimo vaizdų\, papildytų žmonių figūromis\, taip pat ryškiaspalvių gėlių natiurmortų. Pirmoji menininkės personalinė paroda surengta 1990 m. Kauno tautodailės salone „Saulutė“\, antroji – 2014 m. Detroite (JAV). J.Mikulevičienės kūryboje atsiskleidžia savitas požiūris į lietuvišką tradicinę kultūrą ir jos svarbą\, gyvenant toli nuo gimtinės\, ryškūs primityviosios tapybos principai: vaizduojamų objektų supaprastinimas\, išgrynintų spalvų bei liaudies meno elementai – ypač stilizuotos augalinės ornamentikos naudojimas. Paveiksluose vaizduojami gėlių natiurmortai\, lietuviško kaimo buitis su visais jai būdingais atributais\, kalendorinių švenčių scenos. Bene svarbiausia Jūratės kūrybos tema – krikščioniškojo tikėjimo vertybės\, šventieji ir subtiliai išreikšta jų ikonografija. \nMikulevičienės darbai gimę iš meilės ir didžiulio ilgesio savo tėvynei\, jos kultūrai\, kadangi autorė gyvena JAV. Kiekvienas vaizdinys susijęs su ankstesniu menininkės gyvenimu Lietuvoje\, kiekvienas malonybinis žodis kelia nostalgiją\, prisiminimus\, ilgesį ir taip nugula kamerinio formato drobėse. Kaimo buities scenose vaizduojami žmonių susibūrimai – lauke prie didžiulio stalo sėdintys žmonės\, aplink kalėdinę išpuoštą eglutę šokantys vaikai… Tai sukelia bendrystės jausmą\, kurio\, menininkės nuomone\, taip trūksta šiuolaikiniame lietuvių gyvenime dėl ryškios emigracijos problemos\, mūsų krašto vietovių tuštėjimo\, tarpusavio susvetimėjimo\, tikėjimo problemų. Darbuose užfiksuoti mieli ir jaukūs praeities prisiminimai\, senųjų tradicijų ir gyvenimo būdo grožis. Džiugesys\, buvimas kartu\, švenčių bendrystė – tai vertybės\, kurių ypatingai pasiilgsta toli nuo gimtinės gyvenantys žmonės. \nMantas Mikulevičius (g. 1973 m.) – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys\, kurio polinkis į meną\, kūrybą formavosi nuo mažumės\, augant nuolat menine veikla užsiimančioje šeimoje (abu tėvai – tautodailininkai\, seneliai – skulptoriai). Šeima jam visuomet teikė galimybę prisiliesti tiek prie liaudies\, tiek prie profesionaliojo meno. \nParodoje eksponuojamos išlietos ir įrėmintos saulutės\, metalo varpai. Saulutėse naudojami ornamentiniai įvairių formų augalų motyvai – žvaigždutės\, širdelės\, mėnulis\, kryžius\, gėlės (tulpės\, lelijos)\, įvairios šakelės\, tradiciškai apipintos saulės spinduliais. Kuriant daugiausia remiamasi tradicinėmis\, nusistovėjusiomis jų formomis\, tačiau taip pat naudojamos savitos\, autoriaus sukurtos formos. \nSenojoje lietuvių tradicijoje saulė laikoma šviesos\, ugnies simboliu ir siejasi su neišsenkančia gyvybės energija. Kryždirbystėje ji buvo vaizduojama pasitelkiant augalų\, geometrinių formų ornamentus\, kilusius iš gamtos vaizdinių\, vėliau juos imta derinti su krikščioniškaisiais simboliais. Tad kryžius-saulutė yra senojo lietuvių tikėjimo\, garbinusio gamtą ir jos reiškinius bei krikščioniškojo pasaulio elementų dermė. 2008 m. į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta lietuvių kryždirbystė daugybę metų išlaikė nenutrūkusią gyvąją tradiciją\, tikinčiam lietuviui labai reikšmingą. Išraiškingose metalinės saulutės formose\, jos raštuose užkoduota daugybė prasmių ir paslapčių. Kadaise saugojusios\, teikusios viltį ir nusiraminimą\, garbinusios bei įamžinusios žemiškąjį ir dangiškąjį pasaulius\, šiandienos menininkams tradicinių saulučių formų įvairovė ir simbolika išlieka įkvėpimo šaltinis. \nAnot M. Mikulevičiaus\, saulutės – grožio simbolis. Jos tobulos savo formomis\, raštais\, simboliais\, energetika. Saulutę menininkas suvokia kaip simbolį\, nešantį sėkmę\, saugantį nuo blogio. Tai krikščioniškosios ir liaudiškosios tradicijos\, išlaikiusios ikikrikščioniškosios kultūros bruožų\, samplaika\, perteikianti tikėjimo ir gamtos grožį. Autorius mano\, kad šiandieninėje visuomenėje tradicinė lietuviška saulutė yra\, deja\, praradusi savo svarbą. Galbūt taip yra dėl pakitusių laikmečio vertybių\, vartotojiškumo\, etninės kultūros nuvertinimo\, tikėjimo kaitos. \nŠiais M. Mikulevičiaus darbais norima ne tik atskleisti tradicinių saulučių vizualinį grožį\, formų įvairovę\, gvildenti jų nešamas prasmes\, bet kartu ir kelti klausimus: ką šiandien mums reiškia senosios tradicijos? Kokią vietą mūsų gyvenime užima etninė kultūra? Ar daugybę amžių iš kartos į kartą perduodami simboliai svarbūs tampa tik ilgesio kankinamiems emigrantams? Ar jie reikalingi ir brangūs čia\, Lietuvoje\, gyvenantiems? Tai – miniatiūros\, keliančios esminius klausimus\, susijusius ne tik su mūsų šalies praeitimi\, bet ir viltingai nuteikiančios ateičiai. \nAbiejų autorių darbuose susijungia krikščioniškojo\, liaudies meno bei XXI amžiaus požiūriai\, kurie virsta subtiliais ir unikaliais meno kūriniais\, nešančiais prasmes\, kurių reikšmės priklauso ir nuo žvelgiančiojo į kūrinį pasaulėjautos\, požiūrio į istoriją\, kultūrą bei šiandieną. Ši jungtinė Jūratės Mikulevičienės ir Manto Mikulevičiaus paroda kviečia viso pasaulio lietuvius prisiminti savo šaknis\, senąją kultūrą ir susitelkti bendrystei ne tik artėjančių žiemos švenčių metu\, bet ir kiekvieną dieną. \nMenotyrininkė Miglė Morkūnaitė-Vervečkienė \nRenginyje dalyvaus ir parodą pristatys menotyrininkė Violeta Krištopaitytė.
URL:https://alkas.lt/renginys/jurates-ir-manto-mikuleviciu-paroda-pasauliu-pajautos-vilniuje/
LOCATION:Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje\, Šv. Jono g. 11\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Parodos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20181206T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20190108T170000
DTSTAMP:20260521T231445
CREATED:20181214T204034Z
LAST-MODIFIED:20181214T204130Z
UID:372212-1544119200-1546966800@alkas.lt
SUMMARY:Ekslibrisų ir autorinių meninių šviestuvų paroda JUODKRANTĖJE
DESCRIPTION:Kviečiame! \nGruodžio 6 d. (ketvirtadienį) 18 val. \nLiudviko Rėzos kultūros centre \n(L. Rėzos g. 8 B\, Juodkrantė) \natidaromos dvi parodos: \ngrafiko Sauliaus Ikamo ekslibrisų paroda\, \ndizainerio Gintauto Stasiulio autorinių meninių šviestuvų paroda \nParodos veiks iki 2019 m. sausio 8 d.
URL:https://alkas.lt/renginys/grafiko-sauliaus-ikamo-ekslibrisu-paroda-dizainerio-gintauto-stasiulio-autoriniu-meniniu-sviestuvu-paroda-juodkranteje/
LOCATION:Liudviko Rėzos kultūros centre\, L. Rėzos g. 8 B\, Juodkrantė\, Lietuva
CATEGORIES:Parodos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20181220T173000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20181220T193000
DTSTAMP:20260521T231445
CREATED:20181124T192859Z
LAST-MODIFIED:20181215T105913Z
UID:369256-1545327000-1545334200@alkas.lt
SUMMARY:Paskaita „Misionierių vienuolynas ant Išganytojo  kalvos“ VILNIUJE
DESCRIPTION:„Misionierių vienuolynas ant Išganytojo  kalvos: ansamblio istorija ir likimas“ Architektūrologė Jūratė Markevičienė. \nLietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 3\, Vilniuje) tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio objektus\, kurie per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje. \nNaujojo paskaitų ciklo tema – „Vilniaus praeities aktualijos: naujausi tyrimai ir problemos“. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą sudarys dešimt paskaitų\, kurios prasidėjo lapkričio 15 dieną ir truks iki kovo 14 dienos. \nKetvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną išskirti į dvi kryptis. Pirmoji kryptis – Vilniaus tyrimų aktualijos. Pranešėjai kalbės apie sostinėje esančius objektus\, dėl kurių šiuo metu verda didžiausios aistros ir vyksta įvairūs teisminiai ginčai. Tai Misionierių bažnyčia ant Išganytojo kalvos ir šioje teritorijoje vykdomi statybos darbai\, ligoninė prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios\, dvarelis Žygimantų g. 12. \n„Paveldosauga sukelia kibirkštis. Vilniaus senamiestis reikalauja regeneracijos\, bet ne brutalaus keitimo. Dabartinė situacija rodo esant didžiulį interesų konfliktą tarp verslininkų ir dalies visuomenės. Visuomenės interesas – nekomercinis\, siekiantis išsaugoti Vilniaus senamiesčio unikalumą ir autentiškus jo objektus. Kitas interesas – ekonominis\, komercinis ir invazinis\, kai elgiamasi pagal trumpalaikės naudos principą\, o apie pasekmes negalvojama. Norime\, kad visuomenė išgirstų ir suvoktų tų vietų išskirtinumą\, reikšmingumą\, susipažintų su pastatų istorija. Vilniaus senamiestis yra UNESCO paveldo sąraše ir su juo negalima elgtis bet kaip“\, – teigia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus pristatanti Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos skyriaus Vilniaus tyrinėjimų grupės vadovė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė. \nKita kultūros istorijos vakarų paskaitų dalis skirta tebevykstantiems Vilniaus Aukštutinės pilies tyrimams. Klausytojai turės galimybę išgirsti skirtingų specialistų – archeologų ir geologų – vertinimus\, sužinoti apie Gedimino kalno gelmėse slypinčias paslaptis. B. R. Vitkauskienė pristatys iki šiol netyrinėtą prof. Mariano Moreliovskio rankraštį apie Aukštutinę pilį. \n„Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai tebetęsia tyrimus vietoje\, kur buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių kūnai. Geologiniu ir archeologiniu požiūriu ištyrinėti ir Gedimino kalno šlaitai. Tyrimus pristatysime visuomenei. Kai kurie iš tų atradimų svariai papildys iki šiol žinotą Gedimino kalno istoriją“\, – sako B. R. Vitkauskienė. \nRenginiai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3)\, paskaitų pradžia 17 val. 30 min. \nBilieto kaina – 0\,60 euro. \n2018–2019 m. vakarų ciklo programa \nGruodžio 20 d. Misionierių vienuolynas ant Išganytojo  kalvos: ansamblio istorija ir likimas Architektūrologė Jūratė Markevičienė \nSausio 17 d. Gedimino kalno šlaitų archeologiniai tyrimai Archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė \nSausio 24 d. 1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi  istorijos pėdsakais Istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė \nSausio 31 d. Gedimino kalno šlaitų geologiniai tyrimai Geologas dr. Vytautas Račkauskas \nVasario 7 d. Biržų-Dubingių Radvilų rūmų  (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai Archeologas Ignas Sadauskas \nVasario 28 d. Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne  2017–2018 metais Archeologai Gytis Grižas\, Valdas Steponaitis \nKovo 14 d. Vilniaus Aukštutinės pilies analizė  prof. Mariano Moreliovskio  rankraštyje (1940–1942 m.) Dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė
URL:https://alkas.lt/renginys/paskaita-misionieriu-vienuolynas-ant-isganytojo-kalvos-ansamblio-istorija-ir-likimas-vilniuje/
LOCATION:Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje\, Arsenalo g. 3\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Paskaitos
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20181220T193000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20181220T194500
DTSTAMP:20260521T231445
CREATED:20181210T212957Z
LAST-MODIFIED:20181210T213409Z
UID:371786-1545334200-1545335100@alkas.lt
SUMMARY:„Lenkijos lietuvių balso“ laida 98\,6 MHz arba INTERNETE
DESCRIPTION:Lietuviškos radijo laidos apie Lenkijos lietuvių gyvenimą transliuojamos: \n\nAntradieniais ir ketvirtadieniais – 19.30 val (15 min)\,\nSekmadieniais – 8.30 val. (30 min.)\n\nJas galima klausytis: \n1. Radijo imtuvu FM bangose Sūduvos ir Dainavos regionuose 98\,6 MHz dažniu. Transliuojama iš:\nSuvalkų FM 98\,6\nBalstogės FM 99\,4\,\nLomžos FM 87\,9\nSiemiatycze FM 104\,1\nBiałowieża FM 89\,4\n178\,352 MHz (k.5C) DAB+ (tai naujas radijo bangų diapazonas į kurį ateityje pereis visos radijo stotys). \n2. Visame pasaulyje turint internetą kompiuterio arba išmanaus telefono pagalba adresu http://www.onlineradio.pl/polskie-bialystok/ \n3. Visame pasaulyje galima klausytis turint internetinį stereo radijo imtuvą „Silver Crest SIDR 14 C2“ arba į jį panašų ir internetą. Jungiamas prie interneto per LAN jungtį arba Wi-Fi. Patogu naudotis žmonėms nemokantiems naudotis kompiuteriu. Ieškoti internetinio radijo stoties pavadinimu „Radio Bialystok 99\,4 FM“. Šie imtuvai gali priimti 25 000 internetinių radijo stočių. Jais kai kada prekiauja parduotuvės LIDL. Kainuoja 120 €\, akcijos metu 79 €. \n4. Praėjusias laidas galima parsisiųsti iš interneto: https://www.radio.bialystok.pl/litewski/index \nPunsko-Seinų-Suvalkų krašte yra buvę 19-a lietuviškų mokyklų: \n1. Vaitakiemyje.\n2. Pristavonyse.\n3. Krasnagrūdoje.\n4. Ramoniškėse.\n5. Klevuose.\n6. Valinčiuose.\n7. Navinykuose.\n8. Žvikeliuose.\n9. Trumpalyje.\n10. Burokuose.\n11. Didžiuliuose.\n12. Giluišiuose.\n13. Vaičiuliškėje.\n14. Lumbiuose.\n15. Paliūnuose mokykla veikė tarpukaryje.\n16. Kampuočiuose nesėkmingai bandyta įkurti.\n17. Vidugiriuose.\n18. Seinuose.\n19. Punske. \nDabar yra tik trys:\n1. Vidugiriuose.\n2. Seinuose.\n3. Punske.
URL:https://alkas.lt/renginys/lenkijos-lietuviu-balso-laida-986-mhz-arba-internete-24/
END:VEVENT
END:VCALENDAR