Search Result for &#039;darbo išmokos&#039;

2020 12 23

Seimas 126 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams vieningai balsavus už, pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, nuo 2021 m. sausio 1 d. ...

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

by daiva

2020 12 23

lrs.lt nuotr. Gruodžio 23 d. Seimas priėmė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-5299(3), kuriuo nuspręsta 1 euru (iki 177 eurų) didinti pareiginės algos ...

Valstybinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį numatoma didinti vienu euru

2020 12 22

Euras | lrv.lt nuotr. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma 1 euru (iki 177 eurų) didinti ...

„Sodra“: kokie pokyčiai laukia savarankiškai dirbančių?

2020 12 19

„Sodra“ | „Sodros“ logo Kitais metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, tačiau ...

Pratęsus karantiną, mokymo įstaigų darbas nesikeičia

2020 11 27

smm.lt, A. Žuko nuotr. Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 17 d., švietimo įstaigų darbo pobūdis ...

Seime pritarta siūlymui tikslingiau taikyti paramos priemonę savarankiškai dirbantiems asmenims

2020 11 10

pixabay.org nuotr. Lapkričio 10 d. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Užimtumo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma ...

„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Prasidedant karantinui „Sodra“ primena svarbiausius dalykus apie ligos išmokas

2020 11 06

„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr. Nuo šeštadienio vidurnakčio visoje Lietuvoje prasideda trijų savaičių karantinas. Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą susirgus? ...

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Svitojus – apie kaimo ateitį

2020 11 05

Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus | Žemės ūkio rūmų nuotr. Pasibaigus rinkimų į Seimą karštligei ...

Galutinis „Sodros“ biudžeto svarstymas Seime – lapkričio pabaigoje

2020 10 20

Išmoka | pixabay.com nuotr. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui pristatė 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ...

Vyriausybė pritarė ateinančių metų biudžetui

2020 10 14

Biudžetas | lrv.lt nuotr. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ...

2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

by Jonas Vaiškūnas

2020 10 07

7

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas | Rengėjų nuotr. 2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau ...

Ruduo – eismo įvykių gausėjimo metas

2020 10 03

Avarija | „Autoįvykis.lt“ nuotr. Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai rugsėjį pasitiko padidėjusiame eismo sraute, susidariusiame dėl staigaus į darbus ir mokslus ...

Pensijų paveldėjimas: kada, kur ir kaip paveldimos sukauptos lėšos

2020 09 30

Aistė Paliukaitė | Asmeninė nuotr. Dažną gyventoją nuo kaupimo pensijai atbaido baimė, kad sukauptomis lėšomis nepavyks pasinaudoti ir kaupimas nueis ...

Ką daryti, kad moksleivis noriai atliktų namų darbus?

Seimas svarstys siūlymą mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma atskirtis

2020 09 22

gettyimages.com nuotr. Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, ...

Pagal Ekonomikos skatinimo planą jau išmokėtas vienas milijardas eurų

2020 09 03

Pagal Ekonomikos skatinimo planą jau išmokėtas vienas milijardas eurų | lrv.lt nuotr. Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 ...

Susiskaldymas tarp Lietuvos ūkininkų – kas kaltas?

2020 08 19

Susiskaldymas tarp Lietuvos ūkininkų – kas kaltas? | Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos nuotr. Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir ...

Liepą vis dar augantį nedarbą švelnino didėjanti darbų pasiūla

2020 08 15

Naršymas internete | unsplash.com nuotr. Vidurvasarį augo visi darbo rinkos rodikliai – ir darbo pasiūla, ir paklausa, taip pat – ...

G. Nausėdos ir A. Palionio susitikimas | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas su ministru aptarė ES paramos žemės ūkiui panaudojimo galimybes

2020 08 13

G. Nausėdos ir A. Palionio susitikimas | prezidentas.lt nuotr. Rugpjūčio 13 d. Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su žemės ūkio ministru ...

Neveikiant e. sveikatos sistemai, kompensacijų už vaistus pensininkams teks palaukti

2020 07 27

pixabay.com nuotr. Jau antrą savaitę neveikiant e. sveikatos sistemai, sutriko ir liepos mėnesį įsigaliojusios tvarkos, pagal kurią kai kurie asmenys ...

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas baigė pavasario sesiją, daugiausia dėmesio – koronaviruso suvaldymui

2020 07 01

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr. Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią Seimo pavasario sesiją, kuri šiemet vyko išskirtinėmis koronaviruso pandemijos sąlygomis. ...

Kaupti ar nekaupti pensijai: apsispręsti liko dvi savaitės

2020 06 20

Pensijos | lb.lt nuotr. Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams liko mažiau nei 2 savaitės apsispręsti – dalyvauti ...

Nauji DK pakeitimai padės spręsti darbuotojų ir darbdavių ginčus

2020 06 17

2

Darbo kodeksas | Alkas.lt nuotr. Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo kodeksas (DK) pasipildys gana skubiais naujais pakeitimais, kuriuos Seimas ...

Seime po svarstymo pritarta dėl pagalbos vyresniems darbuotojams

2020 06 02

Seimas | lrs.lt nuotr. Seimas po svarstymo pritarė Užimtumo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymų ir Darbo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma paskata ...

M. Puidokas. Koronaviruso panikos pamokos Lietuvai: kodėl nukentėjo sunkiai sergantys?

by Jonas Vaiškūnas

2020 06 02

8

Koronavirusas | sam.lt nuotr. Šių metų kovo 11 dieną Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) nepasveikino Lietuvos su Nepriklausomybės atkūrimo diena. Vietoje ...

Naujiems verslams kaime kurtis bus paprasčiau

2020 05 19

2

Naujiems verslams kaime kurtis bus paprasčiau | lrv.lt nuotr. Jau nuo gegužės 18 dienos siekiantys pradėti savo verslą gali teikti ...

Seimas po svarstymo pritarė naujam socialinių stipendijų reglamentavimui

2020 05 14

Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr. Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-2958(2), kuriais įstatymo lygiu ...

Saulius Skvernelis | Dž. Barysaitės nuotr.

Seime išklausyta Vyriausybės veiklos ataskaita, ją svarstys Seimo komitetai

2020 05 12

Saulius Skvernelis | Dž. Barysaitės nuotr. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Seimo posėdyje pristatė Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą. Jis pažymėjo, ...

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Atsisakymas paremti vaikų turinčias šeimas – šio Seimo klaida, trumparegiškumas ar tiesiog nemokėjimas skaičiuoti?

by Jonas Vaiškūnas

2020 05 08

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Seimo narių trumparegiškumas ir politinės rietenos sužlugdė puikų pagalbos Lietuvos šeimoms ir visų ...

Seime pristatoma jubiliejinė tapytojo Petro Rutės paroda

Seimas skubos tvarka patvirtino pagalbos priemones darbuotojams ir verslui

2020 05 07