Vakarų parama Ukrainai stiprėja – Rusija išsikvepia?

Pastarosiomis dienomis karo Ukrainoje įvykiai įgavo naują politinę ir karinę dinamiką. Vakarų šalys vis aiškiau suvokia, kad šis karas nebus trumpas, todėl būtina ilgalaikė ir nuosekli strategija. Londone įvykęs vadinamosios „pasiryžusiųjų koalicijos“ susitikimas tapo aiškiu ženklu, jog parama Ukrainai ne tik nesilpnėja, bet įgauna naują pagreitį.

Tuo pat metu Rusija, vis labiau sekinama tiek finansiškai, tiek morališkai, bando išlaikyti agresijos ritmą, smogdama prieš civilius miestus.

Londono susitikimas: vienybė, spaudimas Maskvai ir ilgalaikė parama

Spalio 24 d. Londone vykusiame Ukrainos rėmėjų susitikime dalyvavo Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Prancūzijos, Danijos ir kitų šalių vadovai (Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat dalyvavo – nuotoliniu būdu). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai susitiko su Jungtinės Karalystės karaliumi Karoliu III bei ministru pirmininku Kiru Starmeriu.

BBC praneša, kad po šių susitikimų Vakarų vadovai sutarė: būtina ne tik tęsti, bet ir ilginti paramos Ukrainai laikotarpį – užtikrinti finansavimą 2026–2027 metams, remti Ukrainos gynybos pramonę ir didinti ekonominį bei politinį spaudimą Rusijai.

Britų premjeras K. Starmeris aiškiai pasakė, kas šiandien trukdo taikai: „Putinas – vienintelis žmogus, kuris nenori, kad šis karas baigtųsi“.

NATO generalinis sekretorius Markas Riutė pridūrė, kad Vakarų vienybė šiuo metu yra lemiamas veiksnys: „Putinui baigiasi pinigai, kariuomenė ir idėjos.“

Pasak M. Riutės, Europa privalo išlaikyti ryžtą, nes nuo to pasak jo priklauso ne tik Ukrainos išlikimas, bet ir visos Europos saugumas.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pasiūlė po karo dislokuoti Ukrainoje daugianacionalines Europos pajėgas, kurios padėtų užtikrinti Ukrainos oro erdvės ir jūrų saugumą bei prisidėtų prie šalies kariuomenės atkūrimo. Tai – aiškus ženklas, kad Europa neketina palikti Ukrainos likimo valiai net ir pasibaigus karo veiksmams.

„Tomahawk“ raketos – Vašingtono sprendimo laukimas

Vienas svarbiausių Londono konferencijos klausimų buvo JAV gaminamų ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ perdavimas Ukrainai. Pasak M. Riutės, sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, tačiau ilgojo nuotolio ginkluotė išlieka vienu svarbiausių Ukrainos gynybos tikslų.

Ukrainos vadovybė nuolat pabrėžia, kad teisė gintis apima ir galimybę smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

NATO vadovai sutinka, kad šalis, ginanti savo egzistenciją, turi teisę naudoti visas turimas priemones. Tai rodo, jog Vakarai po plečia gynybos sampratą ir suvokia, kad ji nebegali apsiriboti tik savo teritorijos ribomis, kai priešas kasdien jas pažeidžia.

ES delsia dėl įšaldytų Rusijos aktyvų

Tuo metu Europos Sąjunga vis dar ieško teisinio būdo, kaip panaudoti apie 140 milijardų eurų vertės įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų. Briuselyje buvo nutarta šį klausimą atidėti iki gruodžio, nes kai kurios šalys, ypač Belgija, abejoja dėl mechanizmo, kaip šie pinigai galėtų būti panaudoti Ukrainos atstatymui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad šios lėšos turi tapti „reparacine paskola Ukrainai“, o ne likti be naudos užšaldytos sąskaitose. Danijos premjerė Metė Frederiksen teigė, kad sprendimas turėtų būti rastas „iki Kalėdų“.

Vis dėlto akivaizdu, kad Europa kol kas nedrįsta žengti žingsnio iki galo ir darbais o ne žodžiais patvirtinti, kad agresorius turi ne tik būti sulaikytas, bet ir priverstas atlyginti padarytą žalą. Juk tai ne tik ekonominis, bet ir dorovinis – teisingumo klausimas.

Rusijos smūgiai Ukrainos miestams

Kol Londone buvo tariamasi dėl paramos, Rusijos pajėgos toliau smogė Ukrainos miestams. Chersone apšaudytas Korabelno rajonas – žuvo keli žmonės, daugiau nei dešimt sužeista, apgadinti gyvenamieji namai ir automobiliai. Charkove panaudotos koreguojamos aviacijos bombos, sukėlusios gaisrus ir sugriovimus. Odesoje fiksuota pirmoji valdomų aviacinių bombų ataka prieš civilinę infrastruktūrą – tai naujas ir pavojingas karo etapas. Kirovogrado srityje naktinis smūgis energetikos objektams paliko be elektros beveik 20 gyvenviečių.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per vieną naktį Rusija paleido 128 dronus, iš kurių 72 buvo numušti. Likusieji sukėlė gaisrus ir sugriovimus dešimtyse vietovių. Tai rodo, jog Rusija, nors ir praranda techninius išteklius, vis dar siekia palaikyti teroro atmosferą prieš civilius gyventojus.

Atsakomieji smūgiai Rusijos gilumoje

Tuo pat metu Ukrainos atsakomieji smūgiai vis dažniau pasiekia ir Rusijos gilumą. Maskvos srityje Krasnogorsko mieste dronas trenkėsi į gyvenamąjį namą – sužeisti keli žmonės, tarp jų vaikas. Tverės srityje, kariniame miestelyje Oziornoje, apgadinti gyvenamieji namai. Ukrainos dronai taip pat smogė Rostovo ir Belgorodo sritims.

Šie įvykiai rodo, kad karas pamažu pereina į atsakomųjų smūgių fazę. Ukraina sugeba perkelti karo naštą į agresoriaus teritoriją, parodydama, kad net Rusijos gilumoje nebelieka visiškai saugių vietų.

Baltijos perspėjimas: oro erdvės pažeidimas virš Lietuvos

Spalio 23 dieną du Rusijos kariniai orlaiviai – „Su-30“ ir „Il-78“ – pažeidė Lietuvos oro erdvę, įskrisdami iš Kaliningrado krypties. Jie išbuvo apie 18 sekundžių ir buvo palydėti NATO oro policijos naikintuvų „Eurofighter Typhoon“.

Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad tai ne atsitiktinis navigacijos nukrypimas, o sąmoningas NATO budrumo išbandymas. Šis išpuolis dar kartą priminė, jog karas Ukrainoje yra ne vien mūšiai Donbase, bet ir nuolatinis geopolitinis spaudimas Baltijos regionui.

Tokie provokaciniai veiksmai rodo, kad Rusija bando NATO atsako laiką ir Baltijos šalių gynybos pasirengimą. Tai aiškus perspėjimas Lietuvai jog mūsų saugumas tiesiogiai priklauso nuo padėties Ukrainoje.

JAV sankcijos: smūgis Rusijos karo ekonomikai

JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė pirmąjį savo kadencijos sankcijų paketą prieš Rusijos energetikos milžines „Rosneft“ ir „Lukoil“. Šios sankcijos bus taikomos bendrovėms, kurios toliau bendradarbiaus su šiais koncernais. Antrinės sankcijos bus taikomos ir  šių bendrovių partneriams.

Indijos bendrovė „Reliance“, viena didžiausių rusiškos naftos pirkėjų, pranešė laikysis JAV reikalavimų. Tai gali tapti rimtu smūgiu Maskvos finansiniams srautams, kuriais finansuojami karo veiksmai prieš Ukrainą.

Trumpas apibendrinimas

• Europa ruošiasi ilgalaikei paramai Ukrainai – finansavimas numatytas iki 2027 m.

• Neatsakytas „Tomahawk“ raketų klausimas lieka Vašingtono rankose, tačiau NATO pripažįsta Ukrainos teisę gintis visomis priemonėmis.

• Rusijos smūgiai prieš civilius miestus tęsiasi, bet karo veiksmai vis dažniau pasiekia ir pačią Rusijos teritoriją.

• JAV sankcijos prieš Rusijos energetikos įmones gali stipriai susilpninti agresoriaus karo finansavimą.