Seimas apsisprendė − pirmalaikių rinkimų nebus

Birželio 6 d., antradienį, Seimas nusprendė nepritarti Seimo nutarimo projektui, kuriuo rudenį buvo siūloma skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Už šį projektą po pateikimo balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 61, susilaikė − 8. Po šio sprendimo sutarta projektą atmesti.

Projekto rengėjai dokumente tvirtino, kad visuomenei kyla abejonių dėl savivaldybių tarybų narių veiklos vykdymui skiriamų lėšų panaudojimo ir galiojančios tvarkos teisinio reglamentavimo skaidrumo ir pagrįstumo, o tai neigiamai veikia pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis. Pasak jų, ši ydinga sistema sudaro prielaidas kvestionuoti Seimo, Vyriausybės ir politinės sistemos legitimumą.

„Balsavimas dėl pirmalaikių parlamento rinkimų pirmiausia yra galimybė rasti bendrą politinį parlamentinės respublikos, kokia yra Lietuva, atsakymą dėl susidariusios beprecedentės padėties mūsų politinėje sistemoje, kai dėl rinktų politikų veiklai skiriamų lėšų ydingos apskaitos kilo klausimas ir dėl visos politinės sistemos pamatų“, − pristatydamas nutarimo projektą sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, šiandien regint sisteminius iššūkius, kurie neaplenkė ir Seimo, girdime tik išsisukinėjimus, kodėl kolektyvinė atsakomybė netinka.

„Mūsų siūlymas ieškant bendro vardiklio perkrauti sistemą siekiant, kad politikus įvertintų geriausias demokratinis arbitras – Lietuvos piliečiai. (…) Siekiant aukštesnio standarto nei teisėsaugos inteligencija ar pareiškiami kaltinimai, kviečiu palaikyti politinės sistemos perkrovimą per rinkėjų pasitikėjimo atnaujinimą. Tad jūsų pasirinkimas labai paprastas, arba visuotinė amnestija, arba perkrovimas pasitikint rinkėjais“, − Seimo posėdyje kalbėjo G. Landsbergis.

Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami, jei tam pritaria ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.