Kasmet mažėjanti visuomenės tolerancija galimiems vaiko teisių pažeidimams ir tolygiai augantis pranešimų kiekis dėl jų – galimybė ištiesti pagalbos ranką vis daugiau šeimų. Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad žmonės ne tik informuoja apie kaimynystėje gyvenančių ar artimai pažįstamų šeimų patiriamus sunkumus, bet pastaruoju metu aktyviau išreiškia susirūpinimą dėl vaikų gerovės šeimose, besidalinančiose savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose.
Pastarojo pobūdžio pranešimai dažniausiai būna anoniminiai, tačiau vaiko teisių gynėjai kiekvienam gautam pranešimui teikia vienodą reikšmę ir be išimties reaguoja.
Apie 3–4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški. Paskutiniųjų trejų metų duomenimis, kasmet tokių gaunamų pranešimų vidurkis buvo apie pusantro tūkstančio.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, anoniminiais pranešimais laikomi ir tokie pranešimai, kai vaiko teisių gynėjams pranešusio asmens tapatybė yra žinoma, tačiau jis išreiškė valią, kad jo duomenys būtų apsaugoti.
Kartais viešojoje erdvėje matomų šeimų kasdienio gyvenimo detalės – buitis, šeimos narių tarpusavio bendravimas, vaikų auginimo ir auklėjimo metodai – leidžia stebėtojams kitapus ekranų įžvelgti galimus vaiko teisių pažeidimus ir apie juos anonimiškai pranešti vaiko teisių gynėjams.
„Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų – prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, – mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją. Nors visuomenėje tenka išgirsti nuomones, jog užuot vykę į „normalias“ šeimas, verčiau atkreiptume dėmesį į tas, kurios išties patiria sunkumus, tačiau vaiko teisių gynėjai neskirsto šeimų į geresnes ar blogesnes, į daugiau ar mažiau žinomas.
Mūsų tikslas vienas – apsaugoti vaiką ir padėti šeimai, tad sureagavę į kiekvieną pranešimą, net ir nepasitvirtinusį, bent jau turime galimybę įsitikinti, jog vaikui šeimoje saugu“, – sako I. Skuodienė.
Anot Tarnybos vadovės, stebima tendencija, jog apie pusė iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina. Ji primena, jog vaiko teisių gynėjai privalo reaguoti į visus pranešimus, nepriklausomai nuo jų gavimo formos – raštu, žodžiu ar kitomis ryšio priemonėmis, o reagavimas vyksta visoje Lietuvoje visą parą, net ir savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su kiekvienu jos nariu atskirai, išklauso nuomonę, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, jog šeimai yra reikalinga pagalba, – ją inicijuoja. Svarbu žinoti, jog vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami.
Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, jog pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma – su šeima atsisveikiname“, – paaiškina I. Skuodienė.
Gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta apie 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. – apie 40,5 tūkst., 2022 m. – apie 45,5 tūkst.
Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sulaukiama iš policijos. Nors didžioji dalis jų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų: 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, o praėjusiais metais – 2866 vaikai.
Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Nesakyčiau, kad tiria ir gina vaikystę nuo visko, kas vaikelį, jo dvasią žeidžia. Tai ir
žiniasklaida, pirmajame savo puslapio 10-dalyje visą parą aiškinanti, kas vaikams ir paaugliams svarbiausia :
Veiksmingiausi erekcijos stiprinimo būdai: pasiteisina ir jaunuoliams, ir senjorams, Skaitykite daugiau: delfi.lt/,
tai ir į mokyklas besiveržiantys narkotikai (pamenate, kaip gal prieš 20-25 m. Seimas atmetė mokyklų prašymą aptverti jų sklypus (tikra apsaugine, o ne dekoratyvine, lengvai perlipama tvorele!), kad bent ten moksleiviai būtų apsaugoti nuo per pertraukas ten besiveržiančių narkotikų pardavėjų?), bet įtakingi tėveliai pasipriešino, kad moksleiviai būtų tikrinami dėl narkotikų vartojimo (ar tik ne patys politikai buvo tie tėveliai, bijoję kad ir jiems atsitiks, kas konservatoriaus dukrai nutiko?). O kiek pats Seimas trukdė veiksmingai imtis kontrabandos (alkoholis + narkotikai) užkirtimo? Kiek kartų Vaikų teisų gynėjai viešino tai, kovojo su tuo? Gal tada VTG gulė ant slenksčio ir pareiškė neišleisiančios seimūnų iš Seimo, kol nepriims veiksmingų vaikų apsaugos įstatymų?
O dešimtmečius neįveikiamas ir jau paveldimas žmogaus orumą žeminantis skurdas, varantis šeimas į alkoholį, neviltį bei užsitęsusios nevilties gimdomą smurtą šeimoje ir kitur? O įstatymai, nepakeliami ar ir žlugdantys smulkiausią verslą ar ind. veiklą (užuot visaip palaikius ir skatinus bandančius sąžiningu darbu sau užsidirbti)? O neribojama darbo diena, kai šeimos neturi laiko sau, poilsiui, ir tai jas varo į susvetimėjimą? Kokie VTG pasiekimai įveikiant šią negandą?
O kiek VTG dirba su (stambiuoju) verslu, ragindamas didžiuotis ne turimų jachtų, lėktuvų, sklypų egzotinėse salose bei pilių skaičiumi, o rūpinimusi savo darbuotojų šeimomis, jų vaikais? Kiek jų turi darželį įmonės darbuotojų vaikams, o jame vaikais rūpinasi vaikų ugdymą išmanančios auklės? Kiek jų apmoka popamokinius moksleivių užsiėmimus, kad vaikai ten net ir iki vakaro galėtų laiką leist – ir namų darbus paruošti, ir dalykinius būrelius lankyti, ir pramoginiuose būreliuose laiką leisti? Kiek turi sporto salių, kuriose gali savo kūną lavinti ne tik darbuotojų šeimos, bet ir miest(eli)ų, aplinkinių seniūnijų gyventojai? Ar turi medicinos punktų, fizioterapijų kabinetų darbuotojų šeimoms? O gal kas iš jų mokyklose med. punktus išlaiko, kad bent vaikų akimis, ir dantimis būtų laiku pasirūpinta? Gal apmoka psichologo konsultacijas? O ne tokie stambūs, tačiau sėkmingi verslininkai gal apsijungę gali bent kažkiek pasirūpinti savo darbuotojų jei ne šeimomis, tai bent jų ir aplinkinių gyventojų vaikais? – Kiekvienas pagal išgales?
Vaikų teisių gynėjai visus šiuos dešimtmečius patys smurtu prieš šeimas veikia, lyg ten dirbtų nemokantys atskirti padarinius nuo priežasčių. Tik anksčiau jie dar ir triukšmingą šou sukeldavo atimdami iš šeimos vaiką, o dabar vaiko atėmimas bei pardavimas jo į užsienį pogrindyje vyksta? Užuot ėmusis veiksmų, kurie galėtų padėti šeimoms tvirčiau atsistoti ant kojų, įsigyti normalų būstą, susitvarkyti buitį, laiko darbui ir poilsiui santykį. Padėti ir psichologiškai, ir finansiškai. Neturi taip būti, kad tvarkingai dirbanti šeima stokotų lėšų svarbiausioms reikmėms – maistui, vaikų lavinimui, būtino dydžio tvarkingam būstui, sveikatos reikmėms! Ar mąstė VTG, kaip apsaugoti visuomenės pažeidžiamiausius nuo smukimo į alkoholizmą, smurtą iš bejėgystės, ko dažna priežastis – vis dar reikiamai nesustyguotas valstybės gyvenimas, vis dar nevėkšliškas, bejėgystės jausmą skatinantis įv. tarnybų darbas? Neturi dorai dirbęs/dirbantis žmogus kepurę nusiėmęs eiti elgetauti į Maisto banką bei kompensacijų į savivaldybę! Kam valstybės registrai, jei jais nesinaudojate pagalbos reikalingų šeimų labui, kodėl žeminate jas, verčiate elgetauti? Juk kitose valstybėse tarnautojų pareiga patiems tuo pasirūpinti.
Ir dar: Ar VTG rūpinasi, kad vaikai būtų mokomi to, ko prireiks gyvenime – ir sveikos gyvensenos, ir namų ūkio reikalų tvarkymo, ir maisto gamybos, ir artimųjų slaugymo, ir rankdarbių, ir kad mokyklos vaikus išmokytų dienotvarkės sudarymo ir laikymosi? O (smulkaus) verslo pradmenų? Ne? Bet rūpinasi, kad nuo darželio mokytų to, kas mažylio dvasią žaloja, nes gamta jų dar šiai temai nesubrandino? Nesupranta posakio, jog per anksti nuskintas vaisius bus kartus? Veja pasakas lauk (nes jos moko atsargumo, įspėja apie gyvenime sutiksimus piktadarius, t.y., raganas, pabaisas?), o į jų vietą būtent sekso temą bruka, o paskui stebisi, kad ilgai nesėkmių persekiotas žmogus pirmiausia (sekso) smurto imasi?
O kaip dėl „profesionalių” p-filų atvaizdų? Vis dar jautriai rūpinatės jais, jie vis dar „teisėtai” slepiami nuo visuomenės, nes kiekvieno jų „ŽT” svarbiau už teises būrio vaikų, kuriais jis pasinaudos, už to smurto padarinius tolesniam vaikų gyvenimui, sveikatai, darbingumui??? Ką padarė VTG, kad p-filijos „meistrų” atvaizdai būtų ir internete, ir prie bažnyčių, prekybos tinklų parduotuvėse, turguose, autobusų bei geležinkelio stotyse? Kad vietiniai žinotų, kas daug už lietuviškas pasakas vaikams pavojingesnis, nuo ko vaikus saugoti.
Kada tarnybos imsis šaknų, priežasčių. Kiek gali tęstis ta „obrazcovo-pokazatel’naja rabota”?
Dejuojama, kad provincija tuštėja, skursta. O ar tame nėra ir VTG „nuopelno” dalies?
išgirdau, kad tokie yra.