Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymą ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama viešųjų pirkimų sistema, supaprastintos įstatymų nuostatos, susijusios su perkančiųjų organizacijų atliekama tiekėjų patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Priimtais teisės aktais sprendžiamos kai kurios praktinės problemos, palengvinamas pirkimų vykdymas perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, skatinamas aktyvesnis tiekėjų dalyvavimas pirkimuose, stiprinamos vidaus kontrolės sistemos perkančiosiose organizacijose, užtikrinamas tinkamas viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimas.
Pasak Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės, priimtomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis siekiama pirkimų procedūras padaryti lankstesnėmis, paprastesnėmis, skaidresnėmis ir labiau orientuotomis į pirkimo rezultatus:
„Turbūt daugelis sutiksime, kad viena pirmųjų asociacijų, išgirdus žodžių junginį „viešieji pirkimai“, yra ilgos procedūros, biurokratija, ir nebūtinai tos prekės ar paslaugos įsigyjamos, kurias perkančioji organizacija norėjo įsigyti. Priimtais pasiūlymais bus siekiama vengti situacijų, kai dėl formalių klaidų atmetami ekonomiškiausi pasiūlymai, arba kai pirkimų vykdytojas, pastebėjęs netikslumus pirkimų sąlygose, tęsia pirkimus, nors jam tai yra nenaudinga.“
I. Pakarklytės teigimu, tiekėjams bus leidžiama taisyti pastebėtus siūlymų trūkumus, priimti ir kiti patobulinimai: „Supaprastinto pirkimo dokumentuose, jeigu būtų pastebėti netikslumai, leidžiama keisti pirkimo sąlygas pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą. Jeigu pirkimo dokumentuose būtų padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas, ar jį įvykdžius, būtų įsigytos perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkančios prekės, tai perkančioji organizacija galės tą pirkimą nutraukti.“
Įstatyme įtvirtinta galimybė mažos vertės pirkimų atveju netaikyti reikalavimų dėl tiekėjo atitikimo nacionalinio saugumo interesams, kai pirkimas atitinka dvi sąlygas: sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000 eurų; nėra suteikiama prieiga prie informacinių sistemų. Perkančiajai organizacijai paliekama pareiga iš šaltinių įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas.