Liberalai nuo seno pasisako už minimalią valstybę. Už naktinį sargą, apie kurį visi žino, bet mažai, kas mato. Jis turėtų ginti pilietį nuo žudikų ir plėšikų.
Deja, kur valstybė atsisako savo galių, viešpatauja kiti galios subjektai. Stipresni fiziškai, socialiai ar finansiškai primeta savo valią silpnesniems.
Taip liberalios demokratijos tampa kapitalo diktatūromis. Bet tai dar būtų tik pusė bėdos. Liberalų valstybė, minimali kapitalui ir apskritai – socialiniam „elitui“, pati tampa represyvia institucija.
Tai kyla iš laisvės paradokso. Liberalai, skelbdami laisvę nuo ankstesnių režimų, ginti laisvę įgalina valstybę. Deja, kai valstybė imasi ginti laisvę, ji ir sprendžia, kas ir kam yra laisvė.
Laisvė ištvirkauti, svaigintis kenksmingomis medžiagomis ar kitaip žaloti savo sąmonę tampa tokia svarbi, kad kviesti žmones gyventi dorai tampa nusikaltimu, nes šiame kvietime glūdi kritika laisvei rinktis ydas.
Žmogus turi teisę klysti, kol kainą už savo klaidas moka tik jis pats. Bet šios laisvės suabsoliutinimas veda į vergovę. Laisvė klysti tiek prasminga, kiek mokomasi iš klaidų. Kas kita, kai klaida skleidžiama į aplinką.
Čia kyla dilema: leisti ar drausti tokią sklaidą? Jei kalbėsime apie religiją, tikriausiai ne. Religija yra asmeninis žmogaus santykis su dievybe, kur kitam žmogui ar juolab – valstybei nėra pagrindo kištis.
Jei kalbėsime apie dorą, tikriausiai taip, nes dora apima santykius tarp žmonių, kas yra valstybės reikalas.
Jei valstybė apskritai egzistuoja, tai ji vienu ar kitu atžvilgiu visada bus represyvi. Pasirinkimas tėra toks, ar ji represuos gėrį, ar blogį. Liberalai, tardami, kad kiekvienas žmogus pats apsibrėžia gėrį ir blogį, suteikia laisvę antrajam pirmojo sąskaita.
Tai ir yra laisvės paradoksas: kuo daugiau laisvės vienam, tuo jos mažiau kitam. Liberalų valstybė minimali kapitalui, bet maksimali, gindama ydas nuo dorybių.
Kiekvienas sveiko proto ir doros pagrindus išlaikęs žmogus suvokia, jog šiandieninis liberalizmas – ydingas, bet pati laisvės sąvoka – tokia masinanti, jog daugeliui norisi liberalizmo ydas priskirti kokiai nors kitai ideologijai.
Kritikai, esantys arčiau dešinės, šiuolaikinį liberalizmą tapatina su marksizmu, o esantys arčiau kairės – su fašizmu. Kiekvienas jų šiandieniniame liberalizme esančias ydas sieja su didžiausiais savo baubais. Deja, liberalizmas yra liberalizmas.
Nėra jokių priežasčių liberalizmui likti atokiai nuo represyvaus režimo. Liberalai kalba apie laisvę tol, kol patys patenka į valdžią. Tada liberalizmas lengvai pereina į fašizmą ar komunizmą.
Totalitarinės Kanados premjeras Džastinas Trudo (Justin Trudeau) vadinasi liberalu, kaip ir velionis Rusijos fašistas Vladimiras Žirinovskis. Ar tik vadinasi? Vargu. Dar liberalų ideologas Volteras (Voltaire) kalbėjo apie apšviestąjį absoliutizmą, kur visagalis valdovas iš savo malonės teikia valdiniams laisves.
Didžiausi liberalai savo atžvilgiu yra tironai, nes jie sau leidžia absoliučiai viską. O visiems kitiems tenka tik tiek ir tokių laisvių, kokias jas apibrėžia tironas.
Neatsitiktinai XVIII–XIX a. liberalai buvo atsargūs demokratijos atžvilgiu, nes demokratinė dauguma laikyta pavojumi individo laisvei. Priešingai, didžiausi demokratai buvo tų amžių nacionalistai.
Ir šiandien liberalai ypač bijo tiesioginės tautos valios, išreiškiamos referendumais. Jiems palankiausia santvarka – oligarchinė diktatūra, tik dėl akių įteisinama reguliariais rinkimais. Išsirinkote, o toliau – tylėkite iki kitų rinkimų.
Tikra demokratija derina daugumos valdžią su mažumų teisėmis. Palikus tik vieną iš jų demokratija viena koja šlubuoja. Daugumos valdžią iškelia populizmas, mažumų teises – liberalizmas.
Nebūna absoliučios laisvės. Ji visada – pasirinktinė. Moters laisvė abortui kertasi su kūdikio laisve gyventi. Vienalyčių santykių šalininko laisvę riboja prigimtinės šeimos šalininko laisvė arba atvirkščiai. Kad vienas jaustųsi saugus, kitas turi apsiriboti savo privačia erdve ir vengti skleisti savo pažiūras viešai. Migracijos laisvė pjaunasi su vietinės tautos laisve šeimininkauti savoje šalyje.
Liberalus nuo konservatorių ar socialistų skiria ne tai, kad liberalai gina laisves. Skirtumas tas, kad liberalai deklaruoja laisves, o iš tiesų jas represuoja.
Konservatoriai ir socialistai bent atvirai pripažįsta, kad jų santvarkose laisvė turi tam tikras ribas. Laisvė nėra viską apibrėžianti vertybė, ji pati apibrėžta sveiko proto ir dorybės. Be to laisvė tampa savivale, kuri galiausiai sunaikina kitų žmonių laisvę.
Suabsoliutinta laisvė pati save paneigia. Iš tiesų vienintelė laisvė – tai priklausomybės pasirinkimas. Priklausomybės gėriui ar blogiui, išminčiai ar kvailybei. Vos pasirinkę jau esame priklausomi. Iki kito pasirinkimo.
Tad ar verta sekundę, per kurią vyksta pasirinkimas, kelti į aukščiausios vertybės lygį? Ne pati laisvė yra vertybė, o tas gėris, kuriam ji suteikia prielaidą. Deja, laisvė suteikia prielaidą ir blogiui.
Liberalai, teigdami, jog žmogus – pats sau tiesos matas, kad kiekvienas pats apibrėžia gėrį ir blogį, patys sau prieštarauja. Neliberalios laisvės pasirinkimą jie puola visa galinga valstybės represijų mašina.
Jei bet kas gali būti tiesa, tada tiesa ir tai, kad ne viskas gali būti tiesa. Tada konservatyvus tautininkas turi tokią pat laisvę reikštis, kaip ir liberalas.
Bet matome, kad taip nėra. Taigi, liberalizmas iš kitų valstybės sampratų išsiskiria ne meile laisvei. Jis išsiskiria tik didesniu veidmainiškumu.
Autorius yra politologas
Visuotinis Lietuvos protestas – mitingas prie seimo. (Ryt, gruodžio 13 dieną 13 valandą)
Daugiau
ht tps://www.youtube.com/watch?v=arRP7HAZSNc
ir
ht tps://www.youtube.com/watch?v=rhJwVTKITZo
Neikite i jokius 5-osios kolonos mitingus!!!!!
geriau padekite ukrainieciams kovojantiems
pries kacapu okupacija…..
Nešauk, apsiramink. 5-oji kolona – seimagyviai, kurie 30 metų tūno seime ir veikia svetimšalių naudai, kuri išvarė svetur milijoną (pusę visų) darbinikų svetur.
Nemaištauti – pavojinga Tautai. Sukilimas (išmintingas, lietuviškas)
(pataisyta)
Nešauk, apsiramink. 5-oji kolona – seimagyviai, kurie 30 metų tūno seime ir veikia svetimšalių naudai, kurie išvarė svetur milijoną (pusę visų) darbininkų.
Nemaištauti – pavojinga Tautai. Sukilimas (išmintingas, lietuviškas)
Protestas atšauktas iki kito karto.
Blogiausia, kad liberalai prisišlieja prie bet ko, kad tik galėtų primesti visiems savo laisvės supratimą. Pvz. Lietuvoje jie ėjo į valdžią ir su socialdemokratais, ir su konservatoriais, padarydami pastaruosius vienos pakraipos partijomis. Ypač nuostabą sukėlė mokesčių didinimas 2008 m., kurį palaikė liberalai. Tenka atkreipti dėmesį, tuo pačiu metu D. Britanijoje liberalai, eidami į koaliciją, pasielgė priešingai, privertė konservatorius mokesčius mažinti, siekiant išsaugoti įprastinius verslus, darbo vietas juose.
visi prie ko nors šliejasi, pvz., kirkščionių p. prie laisvės p. Rašytojas daug prirašė, bet nepaminėjo, kas, jo nuomone, seime yra liberalai, kiek jų ten? Jau anksčiau rašiau, kad JAV liberalai pasisakė prieš vergvaldystės panaikinimą toje valstybėje. Liberalizmas su asmens laisve neturi nieko bendro. Laisvė vartoti narkotikus yra ne kas kita, kaip visiška priklausomybė (nelaisvė) nuo prekeivių narkotikais, kurie yra nusikaltėliai. Laisvė vartoti narkotikus yra valstybės griovimas. Kam naudingas Lietuvos griovimas? Rusijai. Tai kas dar čia neaišku? Rašytojo požiūris į moterį koks? Galimai tik kaip į reprodukcijos subjektą?
Noriu publikuoti tekstą apie Pagrindinės reprezentacinės valstybės aikštės problemas. nerandu kur siųsti.
Marius Kundrotas buvo ir lieka vienu iš artimiausių man (ir leisiu sau suobjektyvinti – protingiausių) „Alko“ autorių.
(Išskyrus vieną klausimą, deja, kurio dabar nėra reikalo minėti…)
????
Pačiame puslapio viršuje bei apačioje yra tokia eilutė:
Saulės arkliukai; Renginiai; Reklama; Turinys; Apie Alkas.lt ; Paremkite Alką .
Spauskite Apie Alkas.lt , ten bus adresai.
Mes privalome laimėti. Kitos išeities nėra. Tad atsitiesk ir pirmyn!
rašytojas galimai yra partinis, jei galimai net neeilinis partinis, ką jo partija gero, naudingo nuveikė Lietuvai?
Tai iš serialo 🙂 Du kareivukai vienas kitą drąsina. Bet mintis gera, ir mums dabartinėmis aplinkybėmis labai tinkama.
daug žodžių, žodžių, žodžių, bet kas čia naujo?
• Olava STRIKULIENĖ: Kaip A.Kubilius netyčia atrado geriausią Ministrų kabinetą
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/olava-strikuliene-kaip-akubilius-netycia-atrado-geriausia-ministru-kabineta/
• Ar atsilaikys valstybinė lietuvių kalba prieš „pažangiečių“ užmojus?
-respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/ar-atsilaikys-valstybine-lietuviu-kalba-pries-pazangieciu-uzmojus/
Puikiai susisteminti visi liberalizmo nelogiškumai, kurie kasdien badyte bado akis.
Taip, laisvė yra utopija, todėl ir individo laisvė liberalizme – utopija. Žmogus turi tik vieną vienintelę laisvę – valios laisvę, duotą gamtos. Bet net ir ši laisvė įpareigojanti – rinktis teisingai.
,,Liberalizmas” – jau pats žodis reiškia laisvę, tačiau jis nepateisina turinio, nes individo laisvė – neįmanoma. Jis pateisina laisvę kito, liberalų mėgstamo ir garbinamo tvarinio, kuris turi realią, tikrą laisvę. Šis tvarinys yra surinkęs į save viską, ką atmetė biblinis sumanymas kaip atgal tempiantį balastą. Tai, kas tempia atgal ir trukdo kilti iš chaoso, kurti ir plėstis. Vien tik jis turi realiai įgyvendintą laisvę. Liberalizmas – ne individo, o jo šeimininko – Šėtono laisvė.
„žmogus turi valios laisvę“, yra iliuzijų iliuzija. Žinoma nuo seniausių laikų.
Taip, determinizmo teorija, teigianti, kad viskas nulemta iš anksto, yra seniai. Tačiau abraominėse religijose į tai yra žiūrima kur kas giliau ir plačiau. Žmogus vienintelis iš gyvų būtybių sugeba apriboti instinktus, einančius iš sielos ir vadovautis dvasia, kas įgalina į save pažiūrėti iš šalies. Žmogus vienintelis gali pasakyti: ,,kokią nesąmonę aš pasakiau”. Tai jau ir yra laisvos valios apraiška, nes anapus instinktų. Determinizmas apibrėžia tik materialųjį pasaulį, kuriam priklauso ir siela. Dvasia ir jos poveikis – iš metafizikos, determinizmas tiek nesiekia..
Instinktai eina iš sielos?
Žmogus gali pasakyti labai įvairiai, tai priklauso net ir nuo jo mitybos (alkio, pvz.), sveikatos, lytinio nepasitenkinimo, šalčio ir t.t.
Abraominės religijos ne visiems yra gėris ir tikra. Hinduizmas, Dao, Budizmas intelektualumu visiškai nesulyginami su Abramoninėmis religijomis. Ar iš vis buvo Mošė, ar buvo Kristus, dar labai didelis klausimas.
Žmogus negali nugalėti savo instinktų. O, jei kam ir pavyksta, tai tas nugalėjimas baigiasi farsu ar tragedija.
Taip vadinama siela ar dvasia yra smegenų veikla. Kai su šaukštu iškabina smegenų dalį, kas lieka iš žmogaus dvasios ir sielos?
Kaip krikščionys rauda, kaip rauda per laidotuves. Kodėl jie taip rauda, jei dvasia nemirtinga, jei yra pomirtinis gyvenimas ir t.t.?
Taip, iš sielos, ir nebūtinai iš smegenų. Siela – valdymo centras, organizuojantis organizmo gyvybinius ciklus. Augalas stiebiasi į saulę – tai jau sielos aktyvios valios apraiška.
Nemanau, kad tie mokymai intelektualesni už abraominius. Nes visi jie siekia iki vienodos aukštumos, iki to paties objekto. Tai postulatas, užšifruotas Kaducėjuje, kurio atvaizdas yra randamas minėtųjų civilizacijų šventyklose ne mažiau 5000 metų. Tai trejybinis pasaulėdaros modelis Materija-Dvasia-Matrica (trečiasis elementas čia angliškas, nes lietuviško atitikmens nežinau, dar žinau rusišką). Jėzus Kristus religiją nuleido iš teorinio lygmens į praktinį masiniam vartojimui, todėl ir atrodo primityvoka. Krikščioniška ezoterika yra labai sudėtinga. Trejybinis pasaulėdaros modelis figūruoja judaizmo ezoterikoje Kabaloje, jis tiesiogiai minimas Korane. Skaičiau teologo Osmanovo trejybės aiškinimą Korane. Tai aukštoji filosofija, pagrįsta kvantine mechanika ir fizika, kuri mažai kam įkandama. Kuo arčiau Tiesos, tuo labiau keliai, vedantys į ją, supanašėja. Beje, ši trejybė daosizme šiuo metu yra Kinijos ideologinis pagrindas. Bendradarbiaujant su Kinija, šis pagrindas pradedamas diegti Rusijoje. Jau atmetamas dvejetainis gojų modelis, atneštas Hegelio ir Markso su jų dialektikomis. Rytų mokymai atrodo mažiau logiški dėl jų reinkarnacijų. Nes nėra aukštesnio tikslo, vien egzistavimas vardan egzistavimo žemiškajame cikle.
Šuo kiekvienu atveju nedvejodamas griebs pamatyta kaulą. O žmogus elgiasi įvairiai, nes vadovaujasi ne vien instinktais.
Dvasia nėra kūno dalis. Anksčiau nebuvo žodžio ,,informacija”, o ,,dvasia”. Tačiau žodis ,,dvasia” apima plačiau, nei ,,informacija”. Dvasia – tai ir intelektas, dėsniai. Kaip ir Dievas – tai dvasinė asmenybė, tai pagrindinis pasaulėdaros dėsnis. Dvasia nesunaikinama, nes kaip galima sunaikinti dėsnį?
Krikščionys tiki, tačiau jų raudojimas yra dėl netekties, daugiau egoistinis. Pomirtinio gyvenimo egzistavimas yra pagrįstas logika ir tūkstantmete patirtimi. Kabalos okultistams bendravimas su pasauliais, per kuriuos keliauja mūsų dvasios, yra pernelyg įprastas ir kasdienis dalykas, kad atrodytų apgaule. Aiškias užuominas apie anapusinio pasaulio egzistavimą randa net kvantinė mechanika savo bandymuose.
• Edvardas Čiuldė. Kolektyvinė mūsų kaltė
– pozicija.org/edvardas-ciulde-kolektyvine-musu-kalte/
• Romualdas Povilaitis. Tikros ir tariamos žmogaus teisės
– pozicija.org/romualdas-povilaitis-tikros-ir-tariamos-zmogaus-teises/
– propatria.lt/2022/12/romualdas-povilaitis-tikros-ir-tariamos.html
„Pikc Kažinkavičius, „Tačiau jeigu iš dalies galima suprasti vakariečius, kurie jau gali daug dėmesio skirti įvairių mažumų problemoms” – ne, ne problemoms, o ideologinės diktatūros įvedimui, todėl ir neturėtų stebinti, kad „Vakaruose žmogaus teisių samprata tiek išsiplėtė, kad jos kartais tampa savo priešybe”. Ir ne „kartais”, o praktiškai visada. Nes tokia diktatūros esmė.”
• Darius Alekna. „Mokslinis liberalizmas“* arba Lietuva, kurioje 2050 metais nesinorėtų gyventi
– propatria.lt/2022/12/darius-alekna-mokslinis-liberalizmas.html
„Pikc Kažinkavičius, Panašu, homunistai rimtai užsimojo „perspjauti” savo pirmtakus komunistus. ”
• Dominykas Vanhara. Va, apie ką ir kalbėjau. Tuoj prokremlinė TS-LKD suskubo ginti „Rusijos liberalios demokratinės opozicijos”
– tiesos.lt/dominykas-vanhara-va-apie-ka-ir-kalbejau-tuoj-prokremline-ts-lkd-suskubo-ginti-rusijos-liberalios-demokratines-opozicijos/
• Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kas bendro tarp Vytauto pas kryžiuočius, meškos ant grandinės ir šiandieninės Lietuvos užsienio politikos?
− tiesos.lt/lina-dudaite-kralikiene-kas-bendro-tarp-vytauto-pas-kryziuocius-meskos-ant-grandines-ir-siandienines-lietuvos-uzsienio-politikos/
Vytautas Budnikas: Žmogaus teisės šiandien išnaudojamos visuomenei valdyti
– respublika.lt/lt/naujienos/ruosiamos_naujienos/tv_publika/vytautas-budnikas-zmogaus-teises-siandien-isnaudojamos-visuomenei-valdyti/
Kundrotai ar tu gali nors menesiui uzsiciaupti ?
bloga darosi nuo pacio demagogijos…
Va, taip jam sakykite:
Autoriau, ar nežinote, jog
Lietuva uždraudė propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus papildyta
– delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-uzdraude-propaguoti-totalitarinius-ir-autoritarinius-rezimus.d?id=92021313 – ?!!
Tai ką čia apie mūsų poziciją rašinėjate?!!
VertEjai gali gudresnE iSeitI rinktis: bent mEnesI neskaityti Kundroto. Toks CANCELinimas bus akims tik I naudA.
• Mokytoja Astra: konservatoriai metė man pirštinę, aš ją pakėliau – kandidatuosiu į Vilniaus meres
− komentaras.lt/featured/mokytoja-astra-konservatoriai-mete-man-pirstine-as-ja-pakeliau-kandidatuosiu-i-vilniaus-meres/95293/
• Registruoti 32 politiniai komitetai, galėsiantys dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose
− komentaras.lt/lietuva/politika/registruoti-32-politiniai-komitetai-galesiantys-dalyvauti-savivaldybiu-tarybu-rinkimuose/95300/
Platono „Politiko“ pristatymas – VU Filosofijos fakultete gruodžio 14 dieną!
Valstybingumo studijų centras kviečia į Platono „Politiko“ pirmojo lietuviško leidimo pristatymą gruodžio 14 d. 18.30 val. VU Filosofijos fakulteto 301 auditorijoje.
„Pasirodo lietuviškas Platono dialogo „Politikas“ vertimas! Manau, kad politikos studijų lauke tai visgi yra nemažas įvykis. Nors Platono veikalų lietuviškai išleista jau daug, politinės filosofijos – mažai. Šis darbas užpildo spragą ir gal – nedrąsiai tikiuosi – prisidės prie Platono studijų politikos mokslų baruose“, – komentuoja leidėjas Vytautas Sinica.
„Platono vėlyvasis dialogas „Politikas“ atskleidžia skaitytojams ne tik Platono politinės minties raidą, lyginant su garsiuoju dialogu „Valstybė“, bet ir aptaria per visą žmonijos istoriją aktualumo neprarandančius klausimus. Kas yra politika? Kokio specifinio žinojimo ji reikalauja? Kas skiria politiką nuo visų kitų ir konkrečiai nuo „duodančių nurodymus“ menų? Kokios turi būti politinės valdžios galių ribos? Iš kur kyla valdžios autoritetas? Kodėl žmonės turėtų pasitikėti valdžia ir koks apskritai yra jos tikslas? Knygos pristatyme užduosime ne tik šiuos klausimus – patys paklausite to, kas rūpės labiausiai“, – rašoma kvietime.
Knygą iš senosios graikų kalbos išvertė kadaise ir Aristotelio „Politiką“ Lietuvos skaitytojams padovanojęs dr. Mindaugas Strockis, mokslinio konsultavimo ėmėsi prof. Tatjana Aleknienė, o įvadinį straipsnį parašė prof. Vytautas Radžvilas. Su visais jais kviečiame aptarti knygos tekstą ir kontekstą gruodžio 14 dieną, 18.30 val. VU Filosofijos fakulteto 301 auditorijoje!
Renginyje bus galima įsigyti Platono „Politiką“ leidėjo kainomis. Vertimą ir leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
kad politikuojantiems būtinas kažkoks išsilavinimas. Dar manau, kad filosofija daugeliui būtų kaip lagaminas be rankenos. Na, nebent „Puotą“ tegu pavarto, ten šiuolaikiškų, hm, hm, įdomybių per akis.
– youtube.com/shorts/gtSwWl7a5Hw?feature=share
Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru ?
Artūrą Zuoką (Politinė partija „Laisvė ir teisingumas”)…23.55%
Valdą Benkunską (TS-LKD)……..1.36%
Remigijų Lapinską (Lietuvos žaliųjų partija)……1.08%
Valdą Tutkų (Lietuvos regionų partija) ………….12.72%
Tomą Vytautą Raskevičių (Laisvės partija)……..7.02%
Stasį Jakeliūną (LVŽS) ……….18.09%
Eglę Radvilę (LRLS)…………….0.26%
Rasą Budbergytę (LSDP)……..3.09%
Vytautą Sinicą (Nacionalinis susivienijimas) ……..9.21%
Luką Savicką (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) …1.32%
Kitą …………………………………..12.06%
Rinkimuose nedalyvausiu……..10.23%
Data: 2022-11-21 14:50:01
Viso dalyvių: 23041
• Šeštadienio „Respublikoje“ skaitykite: „Gabrielius“ – liga, smaugianti Lietuvą
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio-respublikoje-skaitykite-gabrielius—-liga–smaugianti–lietuva/
• Šeštadienio „Vakaro žiniose“ skaitykite: Ryškėja neteisėti pandemijos momentai
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio-vakaro-ziniose-skaitykite-ryskeja-neteiseti-pandemijos-momentai/
• “Ryte pinigai, o vakare kėdės”. Kanapių dekriminalizavimo įstatymas įplieskė ginčus tarp opozicijos
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/ryte-pinigai-o-vakare-kedes-kanapiu-dekriminalizavimo-istatymas-iplieske-gincus-tarp-opozicijos/
• Prokuratūra neigia Seimo nario teiginius: kanapių dekriminalizavimo generalinė prokurorė nepalaiko
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/prokuratura-neigia-seimo-nario-teiginius-kanapiu-dekriminalizavimo-generaline-prokurore-nepalaiko/
G.Landsbergis džiaugiasi, kad koalicijos gelda dar nenuskendo
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/glandsbergis-dziaugiasi-kad-koalicijos-gelda-dar-nenuskendo/
• Suslovai šiandien
− komentaras.lt/featured/suslovai-siandien/96132/
O dar būtinai paklausykime šios dienos LRyto TV Pusvalandis su Valatka”
• Pusvalandis su Valatka
− tv.lrytas.lt/search?q=Pusvalandis+su+Valatka
Jo svečias – Krymo totorius. Paaiškina, kaip reikia suprasti RU „liberalus”, „Doždj” finansavimą, apie totorių tautos genocidą (nuo 1783 m.), kaip šiandien juos gatvėje gaudo, ir kt.
Anot organizacijos, šiuo metu Lietuvoje gyvena 145 tūkst. užsieniečių, arba daugiau nei 5 proc. visos šalies populiacijos.
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tarptautine-migracijos-organizacija-lietuva-tampa-imigracijos-salimi-56-1982186?copied
Kilo naujas skandalas dėl legendinių vaikiškų knygų: leidėjai išcenzūravo net tokius žodžius, kaip „storas“
– delfi.lt/seima/idomu/kilo-naujas-skandalas-del-legendiniu-vaikisku-knygu-leidejai-iscenzuravo-net-tokius-zodzius-kaip-storas-92800515#/
Kas šiandien duoda nurodymus susidoroti?
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kas-siandien-duoda-nurodymus-susidoroti/
ir
– respublika.lt/uploads/img/catalog/1/photo_1_21678342.jpg