Nuo seno žinomas paradoksas: tik tada žiniasklaida pateisina ketvirtosios valdžios vardą, jeigu ji laikosi atstu nuo valdžios meniu, jeigu ji atsispiria valdžios ir politikų spaudimui ar gundymams. Tik išvengus priklausomybės nuo valdžios (taip pat jos pinigų, „viešųjų pirkimų“ ir ordinų bei premijų), ketvirtosios valdžios metafora įgyja realų turinį, nes tik tokiu atveju spauda pajėgi susidoroti su tris „tikras“ valdžias (vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teismus) prižiūrinčio ir ganančio sarginio šuns vaidmeniu.
Lietuva gyvena be ketvirtosios valdžios – gal nuo Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikų, kai galutinai buvo sunaikinta nepriklausoma lietuviška žiniasklaida. Prisimenate tą televizijos klipą, kuriame D.Grybauskaitė įkvėptai diriguoja žiniasklaidos orkestrui? Tai buvo tobulas (ir realistiškas) dvaro žurnalistų kolektyvinis portretas. Valdžia prisijaukino sarginį šunį, kuris, sočiai šeriamas, pradėjo ją sergėti nuo visuomenės.
Lietuvos žiniasklaida gyvena be žurnalistikos ir žurnalistų. Ironiška, kad neseniai skelbiamuose „Delfi“ įtakingiausių žiniasklaidos atstovų reitinguose žurnalistai sudaro mažumą – vyrauja vadybininkai, administratoriai, o pirmauja ordininkas Andrius Tapinas, kuris seniai gyvena ne iš žurnalistikos, bet iš visuomeninės ir politinės veiklos. Mat puikiu profesionaliu žurnalistu gali būti ir tas, kuris nebūtinai įgijęs žurnalisto diplomą, bet būtinai gyvenantis iš žurnalistikos – turintis nuolatinį žurnalisto darbą arba laisvai samdomas tam tikroms temoms arba užduotims (freelanceris).
Užtat Lietuvoje apstu veikėjų, turinčių kišenėse žurnalisto diplomus, tačiau niekad nebuvusių žurnalistais. Tokie veikėjai užvaldę Lietuvos žurnalistų savivaldą, kuri faktiškai virtusi dar vienu valdžios laisvo žodžio ir nepriklausomos žiniasklaidos likučių kontrolės įnagiu.
Ne vakar prasidėjusi gabiausių Lietuvos žurnalistų emigracija į ryšius su visuomene (Pubkic relations). Išsivadavusi iš komunistinės agitacijos ir propagandos (sovietmečiu spaudą prižiūrėjo komunistų partijos komitetų Agitacijos ir propagandos skyriai, tiesiogiai pavaldūs ideologijos sekretoriams), visuomenė pateko į vakarietiškos reklamos ir viešųjų ryšių tinklus. Lietuvos politikai greičiau nei jaunimas įsikando žargonišką žodelį „piaras“ („Public relations“ santrumpą), perėmė vakarietiško verslo reklamos patirtį, įtikėjo jos sukurto įvaizdžio galia.
Žurnalistai, tapę valdžios spaudos atstovais, komunikacijos departamentų vadovais ir tarnautojais, viešųjų ryšių agentūrų savininkais ir darbuotojais, nors dažnai tituluojantys save nepriklausomais ekspertais, analitikais ar konsultantais, iš tikrųjų perėjo į reklamos agentų ir komivojažierių gildiją, kuri vietoje įprastų prekių pardavinėja politikus, partijas, ministrus, ministerijas ir kitas valdžios institucijas bei jų projektus. Arba pagal užsakymą ruošia konkurentų diskreditavimo ir kompromitavimo žiniasklaidoje vajus.
Atrodytų, žurnalistas, perėjęs iš redakcijos į viešųjų ryšių su visuomene agentūrą, tik pakeitė darbą, bet ne profesiją, nes toliau užsiiminėja kūryba, net jo pareigos vadinasi kūrybos direktorius ar tekstų rašytojas.Tačiau sunku įsivaizduoti didesnį antagonizmą, nei žurnalistika ir viešieji ryšiai.
Žurnalisto priedermė – atskleisti ir paskelbti tiesą, spaudos atstovo ar pasamdyto viešųjų ryšių profesionalo – neretai – ją paslėpti, ištraukti savo klientą iš krizės sūkurio ir pan. Spaudos atstovas ar viešųjų ryšių agentūra, nelyg geras kirpėjas, siuvėjas, stilistas ar plastikos chirurgas, privalo užmaskuoti savo kliento trūkumus ir įbrukti šią „prekę“ visuomenei, rinkėjams.
Ši viešąją erdvę užplūdusi valdiška ar privačių asmenų užsakomoji produkcija dažnai virsta „fake news“, „feikais“, grakščiai išverstais į lietuvių kalbą „melagienomis“. Iš tikrųjų tai ta pati senoji propaganda ir smegenų pudrinimas.
Mano kolegė, žurnalistė iš Dievo malonės Rūta Janutienė yra nusisekusio ir todėl prigijusio naujadaro „valdžiažmogiai“ autorė. Nenorėdamas atsilikti, aš taip pat nukaliau naujadarą „valdžiasklaida“, kuris įvardintų dabartinę Lietuvos žiniasklaidą, suaugusią su valdžia, valdomą valdžios ir šuniškai jai tarnaujančią.Skleidžiančią ne teisingas žinias ir objektyvią informaciją, o valdžios melą ir galią. Tai ir yra valdžiasklaida.
P.s. Jeigu būtų mano valia, surengčiau Žurnalistų sąjungai, „įtakingiausiems“ žurnalistams, dabartiniams Lietuvos žiniasklaidos viešpačiams, taip pat žurnalistus ruošiančiai profesūrai ekskursiją į Bistrampolio dvarą (Panevėžio raj.), kur kunigas Rimantas Gudelis pastatęs Knygnešių koplyčią. Kaip ir garsioji Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“ , tai įstabus paminklas Lietuvos knygnešiams – talentingo, šviesaus atminimo dailininko Antano Kmieliausko skulptūra knygnešiams, koplyčios viduje – jo didingos freskos, vaizduojančios knygnešius ir spaudos draudimo gadynės legendą Jurgį Bielinį, centre ant sienos – autentiškas medinis kryžius, po kuriuo mirė šis Lietuvos knygnešių knygnešys.
Ideali vieta prisiminti užmirštą tiesą, kad nelegali lietuviška spauda ne tik žadino Tautą, bet ir rodė jai kelią į laisvę. Taip pat pakartoti Jono Basanavičiaus „Aušros“ Prakalbos žodžius: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip prašvistų Lietuvos dvasia“.
Esu iš to luomo, kurį taip kritikuoja VV (kodėl ne “dabl”?): buvau ir pijarščikas, tarnavau valstybės kompanijose, rašinėjau. Bet šiame janutieniškame keverzojime neradau minties, kodėl žurnalistas negali būti sp.atstovu, kodėl Vakarų patirtis tokia bloga? Na, gerai, nemėgsti Tapino, Jakilaičio, dar vieno kito (ar pavydu?), bet visa žiniasklaida nėra tokias bloga, ne tik “dvarui” tarnauja, o ir skleidžia pozityvią valstybinę žinią… Ech, Valdai Valdai, pats sovietinį teatrą šlovinai, Adamkų iškoliojai, o pats, kaip rašytą (sic!) gaudavai nurodymus iš rūmų, kur dabar įsikūrę teismai… “Juokiasi puodas, kad katilas juodas”
…skleidžia pozityvią valstybinę žinią…
Prašom ,pavyzdėlis iš Ėlėrtė analų (nuoroda):
Įvertino deputatės kalbą: neapykanta liejosi per kraštus, tai buvo pikti ir pagiežingi žodžiai
,,Pozityvią valstybinę žinią”? – paminėkite bent vieną pozityvią šiandienės Lietuvos valdžios žinią. ,,Sovietinė teatrą”? – sovietinio teatro metu į Kirstaus atvaizdą nebuvo mėtoma išmatomis, kaip darė dabartiniai nevispročiai, kurie save įsivaizduoja teatralais. Pagaliau didžiausi Lietuvos teatro laimėjimai ir tarptautiniai apdovanojimai yra pasiekti tada, kai teatre dirbo sovietinės teatro mokyklos atstovai – ir pirmiausia E. Nekrošius. Pats savo akimis mačiau R. Tumino ,,Maskarado” premjerą akademiniame teatre – kol kas nieko geresnio taip ir neteko regėti, net ir E. Nekrošiaus ,,Hamletas” vis dėlto negalėjo prilygti R. Tumino pastatytam ,,Maskaradui”. Apie R. Tumino ,,Maskaradą” po poros dienų sušneko visos Europos spauda, spektaklis vienbalsiai buvo pripažintas teatrinio meno šedevru, ir toks jis yra iš tikrųjų. O jūs pats – atleiskite už išsireikšimą, savo nemokšišką kritiką grindžiate vien terminu ,,sovietinis” – ar vėliau, imdamasi ką nors kritikuoti, vėl griebsitės tam tikrą laiko periodą apibrėžiančios sąvokos? O jeigu jums sekantį kartą užklius klasicizmas arba Renesansas?
Nuostabus straipsnis! Bylojantis tiesą ir todėl, teikiantis viltį, kad šis gėdingas žiniasklaidos parsidavinėjimas valdžiai ir pražūtingas Tautai, kada nors liausis.
“Valdžiasklaida” – labai tikslus apibūdinimas. Šią, atleiskit už išsireiškimą, prostituciją pagimdė valdžios vertikalė. Politinė sistema, kurioje visa valdžia tik “viršuje”. Žiniasklaida tapo ne tik parsiduodančia, bet dar pirmiau prisitaikėliška, padlaižiaujančia.
Veiksmingiausias vaistas nuo šio blogio – tikra (tiesioginė) demokratija, prie kurios valdžia taps dieviška (visur esančia). Kada piliečiai valdžią ne tik rinks, bet ir kontroliuos, ATSTATYDINS. Bet kurį valdžios pareigūną nuo seniūnaičio iki prezidento. Bet kurį teisėją ar prokurorą. Bet kurį žurnalistą ar vyr redaktorių.
Kokiu būdu? Paprasčiausiu – daugumos balsų. Praradai daugumos piliečių (išreiškusių nuomonę) pasitikėjimą – rinkis daiktus ir užleisk vietą kitam…
Paskutinis verdiktas Albinui Kentrai ir „Miško broliams“
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/paskutinis-verdiktas-albinui-kentrai-ir-misko-broliams/
Ar tai būtų ne užgrobimas vidury dienos demokratinėje, teisingumu grįstoje valstybėje?
Tai dar vienas patvirtinimas to, kad valdžią turinti mažuma, kaip koks vėžinis darinys, dirba ne visam organizmui (tautai), o sau. Ir tai visiškai logiška, dėsninga. Nes tauta valdžios neturi, ji bedantė…
Visi – žiniasklaida, teisėsauga, dirba valdžią turintiems… Todėl tautos (piliečių) net apie Deimantės Kedytės likimą nesiteikiama informuoti – ar ji dar gyva? O ką jau kalbėti apie pedofilų klano demaskavimą.
Valdžiai tarnaujantis žurnalistas – ne žurnalistas. Nes jis jau nebus objektyvus.
Tiesiog : apmokėkit gautas sąskaitas ir neburnokit.Tik tiek iš jūsų tereikia. Valdžiasklaida tai opiumas, kad neskaudėtų.
Tai, kas šiandien vadinama ,,žiniasklaida”, iš tiesų nėra jokia žiniasklaida. O tokia ji nėra todėl, kad tai yra paprasčiausia komercinė struktūra, kurios tikslas yra vienas – bet kokia kaina gauti pinigų. Pati esmė – pasauliui vėl iš visų jėgų grūdamas Aukso Veršio stabas – to paties, kuriuo dar senais laikais buvo bandoma atitraukti Izraelio tautą nuo Dievo. Lygiai taip yra ir su su šiandiene ,,žiniasklaida” – ji apie įvykius parašo tik pro forma, ir specialiai visias būdais stengiasi užgniaužti tiesos sakymą. Delfis apsimeta, kad leidžia komentuoti tiems, kas jiems moka pinigus – tai melas, iš tiesų Delfis pagal IP adresus yra sužiūrėjęs visus, kurie gali pateikti tikrai rimtus komentarus ir šiuos komentatorius blokuoja. Apie tokią lansdbergyno kagėbistų irštvą kaip 15 min ir kalbėti nėra ką – pasamdyti keli landsberginiai troliai, kurie visus, reiškiančius objektyvią nuomonę, nedelsiant išvadina rusų agentais. Laikmetis.lt – taip pat gana silpnas portalas, kuris šiaipjau aprašo Bažnyčios aktualijas, tačiau jame trūsta tikrųjų aktualijų akcentavimo ir objektyvaus požiūrio į tikrąsias šiandienos realijas. Pozicija.org ir propatria.lt – Landsbergio satelitų ,,nacionalinio susivienijimo” portalai ,kuriuose komentatoriai beveik nieko nerašo, nes visi ppuikiausiai supranta, kad taip vadinamasis ,,nacionalinis susivienijimas” – ts-lkd klonas, kuriam įsakyta kalbėti tiesą ir iškart piktai apšaukti rusų agentais visus, kurie pabandys teisingus sprendimus įgyvendinti praktiškai. Dar klausimas, ar Vytukas Radžvilas buvo tikrai atleistas iš Vilniaus universiteto, ar vis tik susigundė kito Vytuko pasiūlytais dideliais pinigais už tai, kad įsteigs partijūkštę, kuri visias būdais stengsis uzurpuoti tirkųjų Lietuvos patriotinų jėgų noromis nenoromis sukurtą politinę nišą ir tapti tikruoju Lietuvos patriotinių jėgų skaldytoju, visus – kaipir ts-lkd – apšaukiančiu ,,maskvos agentais”. Kalbamuoju momentu situacija Lietuvos informaciniame lauke yra kritinė, ir tikrosios Lietvos patriotinės jėgos tirkai galėtų kreitpis į tarptautines organizacijas, taip pat ir į ES instancijas dėl Lietuvoje susidariusio vienkrypčio melo ir dezinformacijos srauto.
Ar skaitėte „Delfyje” kad ir V. Sinicos straipsnius? Jei būtų, kaip sakote, turėtų ten būti. Ir ne bet kur, o kad visi matytų ir skaitytų.
Tiesą sakant, ir pasitaiko, būna. Tik ar juos kas mato? Juk jie į patį dugną nuleisti (kad kas nepastebėtų?). Juk tie, kas dažniau lankosi, tik viršutinius, naujus straipsnius peržiūri. Gal net į galvą nešauna, jog ir apačioje, po visais gyvenimo ir sekso būdų pamokymais, kas nors rimto gali būti. Taip ir lieka neskaityti.
Skaityti V. Sinicos straipsnius tai skaičiau, ir ne po vieną kartą. Bet tai nekeičia ,,nacionalinio susivienijimo” veikimo principo: absoliučiai uzurpuoti politinę tirkųjų Lietuvos patriotinių jėgų nišą ir ten ničnieko neįleisti. O visus kitus išvadinti ,,rusų agentais” – lygiai t`ą patį daro ir Lnadbsergio ,,konservatoriai”. būtent savo oponentų apšaukimas ,,rusų agentais”, būdingas tiek landsbergynui, tiek ir ,,nacionaliniam susivienijimui”, ,ame ir paskatino atidžiau paanalizuoti ,,nacionalinio susivienijimo” susikūrimo priešistorę, personalijas, ir veiklos faktų seką. Ir, žinote, susidaro toks visai ne koks paveikslas. Kad ,,nacionalinis susivienijimas” yra sukurtas nukanalizuoti balsus tų rinkėjų, kurie rinksis balsuoti už tikrąsias Lietuvos patriotines jėgas – tokių įspėjimų girdėjau ir anksčiau. Tačiau tokiai prielaidai arba, jeigu jums taip labiau patinka, versijai reikėjo kokio nors nepaneigiama logika pagrįsto fakto. Ir ką jūs pasakysite? – toks faktas ir yra, ir, beje, visiškai nesenas: tai protestas dėl elektros energijos kainų. Pats protestas kaipo toks, be abejo, reikalingas, nes dabartinės valdžios įžūlumas jau peržengė visas ribas. Bet kadangi trupučiuką nusimanau apie viešųjų ryšių psichologiją, mane nustebino ,,nacionalinio susivienijimo” pasirinktas laikas – ketvirtadienis, 18.00 valanda vakaro. Ne savaitgalis – ne šeštadienis ir ne sekmadienis, sakykime 12.00 valanda dienos. Mezzogiorno, jiegu jums patinka italų kalba ir kultūra. T.y. – darbo dienos pabaiga, kuomet žmonės jau mąsto apie pasibaigusią darbo dieną ir apie rytojaus paskutinę darbo dieną. 18.00 valanda Vilniuje – toks laikas, kuomet žmonės eina į parduotuves, kai kas automobiliuose vargsta kamščiuose, kai kas dar užbaiginėja dienos darbus – žodžiu, tokiu laiku žmonėms protestai ne taip labai ir rūpi. Susumavus būtent šias detales, kurios ir yra tas gyvenimas, kurį mes visi kasdien gyvename ir palyginus jas su matytais ir girdėtais ,,nacionalinio susivienijimo” kalbėtojais, iškart tapo aišku, kad jie patys savo galva nepajėgūs sugalvoti surengti protestą kaip tik tokiu laiku, kai aišku, kad į jį niekas neateis. Ar tęsti, ar jau ir be tęsinio jums aišku, kad kišeninei Landsbergio grupelei, kuri apsimeta Lietuvos patriotais, toliau žmonių kvailinti nepavyks? – beje, pernai metais, kai po įspūdingo mitingo Vingio parke policija krėtė visus dabartinės valdžios oponentu, o štai ,,nacionalinio susivienijimo, kurio nariai, beje, agitavo žmones neiti į Vingio parko mitingą, niekas net pirštu nepajudino? Ar supratote mane?
Būtent ,,Delfyje” skaitėte? Nes tik apie tai kalba – lyg ir viename iš lankomiausių skelbia, tačiau mažai kas perskaito, nes taip žemiai retas skaitytojas ,,nusileidžia” (juk nuomonės ir komentarai viršutinėje dalyje talpinami). Todėl abejotina, kad apačioje kiūtantis straipsnis reikiamu mastu pasitarnautų ,,konservatoriams”. Bet kuriai partijai naudinga jai dirbančio autoriaus straipsnį matomoje vietoje skelbti. Didelė partija nestokoja tam lėšų.
BET: pritariu tiems, kas mano, jog NS veikla turėtų atitikti savo pavadinimą – iš tiesų VIENYTI patriotines jėgas. Visų pirma pasitelkti į pagalbą tuos, kad praktinį veikimą geriau išmano, geriau organizuoti geba. Juk nieko nuostabaus, kad mąstytojai perdėm nutolę nuo visokių žemiškų reikalų. Patirčiai surinkti prireiks ne vienerių metų, ir nėra garantijos, kad iš tiesų gerai seksis. Nepateisinama gaišti laiką , kai reikia tik ranką ištiesti tiems, kas šiuo metu sprendžiamu klausimu irgi taip pat mano*, ir kas jau dabar geba organizuoti, pasiskirstyti darbus, tad gali kad ir po savaitės sukviesti nelyginamai daugiau žmonių, ir iš VISOS Lietuvos! O NS savo sritimi užsiimtų. Elgtis su bendraminčiais lyg su konkurentais – na, tai ne tas lygis ir ne tas atvejis. Jei dirbame dėl Lietuvos, o ne vien dėl savo partijos, yra reikalų, kuriuos visiems bendrai reikia nudirbti, nesirungti, lyg soclenktynėse, katra brigada daugiau detalių ištekins… Partijų, kurios tik sau dirba, Seime jau turime. Laikas partijoms nuo to pasveikti, ir Lietuvą nuo to apsaugoti.
……………………………..
* Net jei kitais klausimais nuomonės ne visada ar ne visai sutaps
Bet, kaip matote, ,,nacionalinis susivienijimas” Lietuvos patriotinių jėgų ne tik kad nevienija, bet ir skuba apšaukti ,,rusų agentais”. Apie žmonių sukvietimą iš visos Lietuvos: jeigu tikėti vienu ,,nacionalinio susivienijimo” nariu, jie to nedaro ir nedarys. Skundėsi, kad ,,nacionalinis susivienijimas” neturi pinigų – toliau cituoju jį patį: ,,vežti pasižiūrėti Vilniaus”. Suprask – ką čia tuos kaimiečius vežiosime į mūsų Vilnių, tegul sėdi savo kaimuose :))) Kaip matote, jau ir trečias dalykas, bendras tiek ,,nacionaliniam susivienijimui”, tiek ir Landsbergio ,,konservatoriams”: arogancija. Nereikia būti profesionaliu psichologu, jog taptų aišku, kad ,,nacionalinio susivienijimo” arogancijos ir pasipūtimo netrukus išvysime dar tiek ir tiek. Neįsižeiskite, kad neįvardinu žmogaus, kuris tai sakė, tačiau jeigu manimi netikite, būtų galima pamėginti pakalbinti ką nors iš ,,nacionalinio susivienijimo” apie mitingų ir protestų organizavimą bei visos Lietuvos mobilizavimą – tiems, kam dar neaišku, kas iš tikrųjų yra taip vadinamas ,,nacionalinis susivienijimas”, galės savo akimis pamatyti, kas yra kas. O dėl visos Lietuvos suvienijimo – asmenybių klausimas. Kategoriškai nesutinku su jūsų žodžiais ,,Patirčiai surinkti prireiks ne vienerių metų, ir nėra garantijos, kad iš tiesų gerai seksis” – nesutinku todėl, kad pradėti reikia nuo to, jog pirmiausia parenkami tokie žmonės, kurie teisingai mato nekintamas kitų žmonių savybes. Šiuo principu yra dirbama visame pasaulyje, nes žmogus visur yra žmogus, ir žmogaus psichologijos dėsniai yra tokie patys nekintami kaip ir visi kiti dėsniai – nes jeigu jie kistų, jie nebūtų dėsniai. O trumpam grįžtant prie ,,nacionalinio susivienijimo” – galbūt jūs ir nežinote, kad ,,nacionalinio susivienijimo” nariai netgi bandė įkalbėti Bažnyčios tarnus nedalyvauti piliečių susibūrime Vingio parke praeitų metų gegužės 15 dieną. Manau, jums nereikia aiškinti, kad Bažnyčia šiuo metu Lietuvoje yra pagrindinis autoritetas ir agituoti Bažnyčios tarnus prieš teisėtais reikalavimais pagrįsta Lietuvos piliečių susibūrimą, kaip tai darė ,,nacionalinis susivienijimas”, yra daugiau nei nusikaltimas žvelgiant į Lietuvos valstybingumo atkūrimo tiek politinę, tiek ir ekonominę perspektyvas. Apibendrinant galiu pasakyti, kad jums neabejotinai žinoma visų pasaulietinių valdžių, konfrontavusių su Bažnyčia, griūties ir visiško žlugimo kartu su šių režimų personalijomis atvejai, ir panašų kelią pasirinkęs taip vadinamas ,,nacionalinis susivienijimas” tikrai nebus išimtis.
O man patiko pavadinimas – purvasklaida. Malonėkite priminti autorių. Dėkoju.
Nepriminsiu, nežinau, bet tikrai vertas apdovanojimo.
Ketvirtoji valdžia? Mitas! Nepriklausoma gali būti? Mitas. Ar tai verslas? Taip, smegenų plovimo verslas. Užmokėk, ir paskelbs, ką tik panorėsi. Akcininkai kraunasi turtus iš straipsnių, kuriuos apmoka užsakovai. Taip yra visame pasaulyje.
Linas Karpavičius. Spaudos pagrindinė funkcija kadaise buvo informuoti visuomenę
-tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/linas-karpavicius.-spaudos-pagrindine-funkcija-kadaise-buvo-informuoti-visu