Nobelio premijos laimėtojui Česlovui Milošui gimtinė Šeteniuose (Kėdainių raj.), kuriuose jis „pramoko keturių pasaulio šalių“, visą gyvenimą buvo esminis atskaitos taškas. „Kauno literatūros savaitė“, kurią rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kviečia pažvelgti į dabartį iš šios perspektyvos ir skelbia naują sumanymą – „Šetenių skaitymus“.
„Šetenių skaitymai“ – tai literatūros vakarų ir pranešimų ciklas, kurio metu žymūs pasaulio rašytojai ir intelektualai atvyks į Lietuvą gvildenti svarbiausių šiandienos Europos ir pasaulio klausimų. Literatūriniai susitikimai su plačiąja visuomene vyks Kaune, o kitą dieną kelsis į Šetenius, kur vyks diskusijos siauresniame meno ir kultūros lauko ekspertų rate.
Pirmuosius „Šetenių skaitymus“ šį rugsėjį pradės net du garsūs autoriai iš Vidurio-Rytų Europos. Pirmiausia rugsėjo 15-16 dienomis turėsime progą susitikti su legendiniu Ukrainos autoriumi Jurijumi Andruchovyčiumi. Poetas, prozininkas ir eseistas Andruchovyčius gimė ir gyvena Vakarų Ukrainoje, Ivano Frankovske. Po TSRS žlugimo jis ėmėsi radikalaus ukrainiečių literatūros atnaujinimo ir šiandien kartu su Serhijumi Žadanu yra pasaulyje žinomiausias šalies rašytojas. Šokiruojanti ir mąsli jo kūryba išversta į visas pagrindines pasaulio kalbas, apdovanota daugeliu premijų, o jo romanas „Dvylika ratilų“ išverstas ir į lietuvių kalbą.
Rašytojas teigia, kad jis labai mėgsta ir vertina C. Milošą, ypač jo keltą Vidurio Europos idėją. „Šetenių skaitymuose“ jis pristatys specialiai šiai progai parašytą esė, kurioje plėtos Milošo knygos „Pavergtas protas“ įžvalgas. Rusijoje įsigalint naujai „pavergto proto“ atmainai, Milošo totalitarizmo analizė vėl tampa nepaprastai aktuali ir verta naujų apmąstymų.
Rugsėjo 21-22 „Šetenių skaitymais“ savo viešnagę šalyje pradės Nobelio literatūros premijos laimėtoja Svetlana Aleksijevič, kuri gimė tame pačiame mieste kaip ir Andruchovyčius, Ivano Frankovske.
S. Aleksijevič ypač domėjosi ir rašė apie dramatiškus sovietmečio įvykius ir savosios kartos patirtis – karą Afganistane, Sovietų Sąjungos griūtį, Černobylio katastrofą ir jos padarinius, o pastaraisiais metais išgarsėjo kaip aktyvi Baltarusijos diktatūrinio režimo kritikė.
2000-aisiais dėl politinio persekiojimo rašytoja buvo priversta išvykti iš šalies, vėliau grįžo, tačiau 2020-aisiais numalšinus Baltarusijos revoliuciją vėl paliko tėvynę. Aleksijevič sukūrė savitą dokumentinės literatūros žanrą, kurį vadina „balsų romanu”. Pagrįstas šimtais interviu, jis leidžia iš autentiškų pasisakymų sukurti plačią gyvenimišką ir dvasinę dabarties panoramą.
Aleksijevič knygos išverstos į daugiau nei penkiasdešimt kalbų. Lietuviškai pasirodė net penkios jos knygos – „Paskutinieji liudytojai“, „Karo veidas nemoteriškas“, „Laikas iš antrų rankų“, „Černobylio malda“, „Cinko berniukai“. Pagal pastarąsias dvi knygas režisierius Eimuntas Nekrošius sukūrė teatro spektaklį.
Viešnagės Kaune metu Svetlanai Aleksijevič taip pat bus įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos. VDU garbės daktarų gretose jau yra Nobelio literatūros premijos laimėtojas Česlovas Milošas ir daug kitų žymių mokslo ir meno atstovų.
Kas ta šokiruojanti? Kodėl ne sukrečianti? Silpnas lietuvių kalbos mokėjimas – ylos maiše nepaslėpsi.
Užmirštas paminėti dar vienas ypatingas S.A. nuopelnas Lietuvai…