Gegužės 19 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo darbų projektavimo paslaugų sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro tarptautinio viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Maspro“.
Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą.
UAB „Maspro“ įsipareigojo kaip įmanoma greičiau pakoreguoti projektą pagal reguliuojančių institucijų išaiškinimą ir gauti trūkstamą statybos leidimą. Tai leis pradėti darbus, turinčius iš pagrindų išspręsti Gedimino kalno stabilumo problemą, kuri tampa itin opi esant blogoms orų sąlygoms.
Naujas projektuotojas turės atlikti korekcijas iš esmės jau parengtame projekte, o tą padaręs – gauti statybos leidimą. Projektavimo darbai vyks etapais, pradedant nuo blogiausios būklės kalno dalies – Aukštutinės pilies rūmų liekanų ir pietrytinės gynybinės sienos pagrindų bei pietrytinio šlaito. Šios dalies galutinio sutvarkymo projektas bus parengtas atitinkamai per keturis ir šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, o kitų kalno šlaitų ir statinių projektavimas turi būti užbaigtas per dešimt mėnesių. Šių darbų vertė – 718 tūkstančių eurų.
Projektuotojui gavus statybos leidimą bus pradėtos viešųjų pirkimų procedūros rangos darbams.
Naujo projektuotojo buvo ieškoma ankstesniajam nesutikus pakoreguoti projekto darbų, suklasifikuojant juos į tvarkybos ir statybos, ir gauti papildomą leidimą, kaip kad buvo nurodyta reguliuojančių institucijų – Centrinės projektų valdymo agentūros ir Statybos inspekcijos – išaiškinime. Sutartis su projektuotoju buvo nutraukta, o ginčas tarp muziejaus ir kontroliuojančiųjų institucijų iš vienos pusės ir projektuotojo iš kitos pusės šiuo metu yra sprendžiamas teisme.
Vykdydamas darbus be minėto leidimo, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytus Europos Sąjungos pinigus.
Gedimino kalno būklė – stabili
Žiemą dėl itin nepalankių orų pablogėjusi pietrytinės Gedimino kalno dalies būklė šiuo metu yra stabilizavusis, o įvykusi nuošliauža sutvarkyta laikinomis priemonėmis.
Kiti kalno šlaitai dabar yra stabilūs, taikomos laikinos stabilizavimo priemonės veikia efektyviai ir pokyčių kalne nėra fiksuojama.
Galiojanti ekstremalioji padėtis leidžia muziejui nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno šlaituose vykstančius pokyčius. Juos iš anksto užfiksuoti leidžia nuolatos vykdoma fizinė vizualinė apžiūra ir veikianti šlaitų poslinkių bei statinių posvyrių stabilumo stebėjimo sistema.
Sostinei ir Lietuvai vadovauja vagys ir niekdariai.
Nenustebsiu po 15 metų radęs šviežią straipsnį šiame tinklapyje
“Pradedami Gedimino kalno tvarkymo darbai; projekto suma 80 mln Lt”.
,,Gedimino kalno būklė – stabili”, tik byrančio paviršinio sluoksnio niekas neriša su gilesniais. Nėra tą darbą atliekančių medžių šaknų, nėra jų susipynusio tinklo
Stabilus išlieka nebent nematomų jo ,,gelbėtojų” noras kalną sunaikinti (prieš tai gerai pasipelnius).
Galima sakyti, kad ką beimtų Vilniuje statyti, jeigu objekto finansavime būna numatyta ir ES paramos lėšų dalis, tai keliami ginčai teisme – statybai stop – išdygsta grėsmės prarasti ES dešimtis milijonų paramą. Tokia grėsmė, kaip matyti, yra “sukurpta” ir dėl Gedimino kalno tvarkymo lėšų. Tai jau tendencija.
Tad visuomenei derėtų pranešti kiek tų lėšų tariamų Vilniaus statybų atvejais nuplaukė ir kokio regiono “kišenėje” jos nusėdo. Antai, Skverneliui valdant nebuvo įsisavinta gal 60 mln. skirtų Nacionalinio stadiono statybai. Taigi, kur jas Skvernelis nuplukdė, regis, deramai viešai ir nėra pranešta iki šiol. Ar ne taip yra atsitikę ir su Tautos namų statybos pinigais, o dabar tokios grėsmės, girdisi, kad, gal radosi ir dėl Oro uosto terminalo statybų.
Skvernelis sakosi veikiąs “Vardan Lietuvos”, tai gal jis visuomenę informuotų kur tie “neįsisavinti” stadiono 60 mln tapo “įvardinti”…
++++++!!!
Gediminas niekaip neįsipikeruoja į Naša Vilno. Kaip Gedimino pilis atrodys ant lenkiško paso ? Ir iš vis, nenukrypkit ne į temą: mes kovojam už lietuvišką Ukrainą. Be jokių LDK ženklų. Baltarusiai juos puoselėja – sunaikinkim.
NEMAIŠYKIME PILIAKALNIUS SU PILKAPIAIS.
PILKAPIAI – TAI MŪSŲ PROTĖVIŲ – VALDOVŲ POMIRTINĖS BUVEINĖS – VALDOVŲ POMIRTINIAI KAPAI! BŪTENT ŠIUOS PILKAPIUS, MARIJA GIMBUTIENĖ IR TYRINĖJO VAKARŲ EUROPOJE!
ANALOGIŠKUS DIRBTINUS PILKAPIUS, ALTAJŲ KALNUOSE, TEKO TYRINĖTI IR MAN,
TAI BUVO ARCHEOLOGINĖJE PROFESORIAUS SERGEJAUS IVANOVIČIAUS RUDENKOS VADOVAUJAMOJE EKSPEDICIJOJE – 1955 metais. TAI TAIP PAT BUVO LIETUVIŲ PROTĖVIŲ – VALDOVŲ POMIRTINĖS BUVEINĖS.
GARBĖ LIETUVIŲ PROTĖVIAMS ĮVEIKUSIEMS 6000 METŲ ATSTUM! NUO RAMIOJO VANDENYNO IKI ATLANTO!
ĮDOMU TAI, KAD PROF. MARIJOS GIMBUTIENĖ IR PROF, RUDENKO, KURGANUS ( NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – KUR GANOSI ŽIRGAI?) TYRINĖJO TUO PAT METU!
Tai visiškas atsitiktinumas.