Vasario 18 d. Jonavos kultūros centre, etnokosmologo ir Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno paskaita „Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ir sukurta nauja“ buvo atvertas sutartinių renginių ratas „RATU RATUJO“. Tai respublikinės sutartinių šventės „Sutarysma“ vienas iš renginių. Sutartinių garsai Jonavos kultūros centro meno galerijoje džiugins visus net 5 mėnesius. Baigiamasis šventės „Sutarysma“ vakaras įvyks liepos 18 d.
Na, o šventinių renginių ratą užsukti padėjęs J. Vaiškūnas nuoširdžiai stebėjosi šios šventės rengėjų sumanumu ir išmintimi: „Nustebino jonaviškių išsakytų klausimų, į kuriuos jie tikėjosi iš manęs išgirsti atsakymus pirmojoje šventės paskaitoje, rimtumas.
Tokios klausimų puokštės užtektų ne vienai rimtai konferencijai“, – sakė J. Vaiškūnas dėkodamas už vakarą šio renginio rengėjoms Jovitai Rutkauskaitei, Jurgitai Serapinei ir kitiems renginio rengėjams ir dalyviams.
Pasak J. Vaiškūno iškelti rimti klausimai, kartais, gali būti svarbesni už pasiūlytus atsakymus, nes jie nukreipia mintį ir dėmesį reikiama kryptimi ir veda mūsų, bei ateinančių kartų dėmesį žengiant pažinimo keliu.
Prisipažinęs, kad pagautas vakaro dalyvių dėmesio ir paveiktas lietuviškų žodžių šaknų teikiamo įkvėpimo, jis nuo klausimų nuolat nukrypdavo į plačias minčių lankas ir dėl to nespėjo aprėpti daugelio jam pateiktų klausimų, J. Vaiškūnas siūlo išsaugoti pačius klausimus galinčius tapti tolimesnių apmąstymų kelrodžiais įvairiuose kituose mūsų baltiškai kultūrai skirtuose renginiuose.
Štai te klausimai į kuriuos verta kartu paieškoti atsakymų, ties kuriais reikia rimtai susikaupti ir kuriuos pasak J. Vaiškūno „reikia nuolat laikyti dėmesio dėmėje ir domėje:
– Kokia yra Romuvos gyvavimo istorija? Ar sovietmečiu egzistavo kažkokia panaši veikla? O anksčiau? Kas kūrė baltiškąją religiją tokią, kokia yra šiandien: ar pavieniai entuziastai, ar poreikis kilo iš bendruomenės?
– Kuo konkrečiai yra paremta šiuo metu praktikuojama Romuvos religija? Kaip pavyko atkurti ceremonijas, aukojimo ritualus, apeigas, vedybų, krikštynų ir kt. papročius. Juk rašytinių šaltinių nėra išlikę, gal užuominų ieškoma tautosakoje, archeologiniuose radiniuose?
– Koks romuvos sąryšis su istorikais ir jų atliekamais tiriamaisiais darbais, pateikiamomis išvadomis, ar jie padeda, suteikia naujų įžvalgų? O galbūt ne tikslumas, ne senovės rekonstrukcija yra siekiamybė, o pačios senosios vertybės ir idėjos?
– Baltiškųjų švenčių dvasinis turinys, apeigų reikšmės. Žmogaus gyvenimo harmonijoje su gamta esmė. Švenčių tikslai? Ar visos šventės susijusios su garbinimu ir padėka gamtai, kažkokio naudos prašymu sau? Kokiu tikslu žmogus eidavo/rengdavo šventes?
– Kiek laisvės interpretacijai yra praktinėje baltų religijoje.
– Visi žinome žodžius krivis, vaidila, tačiau gal nelabai žinome, ką tai reiškia. Ar yra Romuvos bendruomenėje kažkokia griežta hierarchija? Ar skiriasi šių laikų ir baltų laikų religiniai lyderiai? Ar apeigas gali vesti kiekvienas norintis?
– Baltų religijos atspindžiai šiais laikais švenčiamų pagrindinių švenčių papročiuose ir katalikų bažnyčios atliekamose apeigose.
– Baltų dievų panteonas: ar toks pas mus egzistavo? Kas yra pagrindiniai dievai? Ar yra kažkokia hierarchija, vieni viršesni už kitus? Juk baltų dievų pavadinimų galima atrasti labai daug, net labai smulkių (pvz. Ėratinis – ėriukų globėjas). Ar tikrai jie visi – dievai – o galbūt tik tų pačių dievų skirtingi pavadinimai?
– Ar baltiškoji kultūra gali natūraliai egzistuoti šiuolaikinio miesto žmogaus gyvenime? Kokiu būdu?
– Ar toks gyvenimo būdas tinka plačiajai visuomenei, o galbūt tik saujelei žmonių ir tai niekuomet netaps masine kultūra?
Dėkoju, sakale, kad žadini.
Nežinau iš kur ištraukiau tokią mintį , kad religija , tai dirbtinai sukurtas tikėjimas. Pvz; krikščionys.
O mūsų senasis ( tebūna baltiškas) tikėjimas , tai gyvenimo būdas . Tiesiog gyvenimo knyga. Jokios prievartos. Tik ėjimas gyvenimo keliu.
Matau Saulę . Tikiu. Be jos nebus manęs, nebus gyvasties. Yra Mėnulis – nakties šviesa. Yra Žemė – mano maitintoja.
Yra žmonės – mano broliai, seserys, draugai.
Kalbama apie mirusiųjų pasaulį (neteisingas pavadinimas ) ten tamsa. Mirusieji jau po žeme, o ne po Saule . Irgi viskas aišku. Nereikia , kaip krikščionims pripaišyti paveikslų, pridrožti statulėliu ir įtikinėti (net ir prievarta) .Jei nedarysi taip kaip tau sakoma , tai šitas jėzus ar paulius, ar juozapas , ar pulkas visokių merginų ( lyg tai būčiau juos matęs) gali pridaryti tau daug “nemalonumų”. Žinau ką pasakytų apie tai. Taip mūsų protėviai pridroždavo visokių baubų . Reikia kažkaip sudrausminti vaikus.
Nežinau iš kur ištraukiau tokią mintį , kad religija , tai dirbtinai sukurtas tikėjimas. Pvz; krikščionys.
O mūsų senasis ( tebūna baltiškas) tikėjimas , tai gyvenimo būdas . Tiesiog gyvenimo knyga. Jokios prievartos. Tik ėjimas gyvenimo keliu.
Matau Saulę . Tikiu. Be jos nebus manęs, nebus gyvasties. Yra Mėnulis – nakties šviesa. Yra Žemė – mano maitintoja.
Yra žmonės – mano broliai, seserys, draugai.
Kalbama apie mirusiųjų pasaulį (neteisingas pavadinimas ) ten tamsa. Mirusieji jau po žeme, o ne po Saule . Irgi viskas aišku. Nereikia , kaip krikščionims pripaišyti paveikslų, pridrožti statulėliu ir įtikinėti (net ir prievarta) .Jei nedarysi taip kaip tau sakoma , tai šitas jėzus ar paulius, ar juozapas , ar pulkas visokių merginų ( lyg tai būčiau juos matęs) gali pridaryti tau daug “nemalonumų”. Žinau ką pasakytų apie tai. Taip mūsų protėviai pridroždavo visokių baubų . Reikia kažkaip sudrausminti vaikus.
Negaliu nepritarti Bartui ( nežinau už ką jis bartas, bet be reikalo : – ) ) Nevalia mėgdžioti Bažnyčia, nors ir kaip to norėtųsi. Lietuvių gyvenimo būdas esti labai paprastas: Dora, Darna ir Rama. Būtent tai ir naikinama jau du tūkstančius metų. Vyrauja suskaldyk, sukiršink, apginkluok ir sunaikink religija. Mąstymas, išmintis – uždrausta. Aklas tikėjimas valdžia. Štai naujas gyvenimo būdas. Senąjį pamirškit. Niekšybė, Priešprieša , sumaištis. Visų tautų globalistai vienykitės. Iki pergalės liko tik žvirblio žingsnis.
Įdomu, kad tai, ką Jonas Vaiškūnas priskyrė Dainiui Razauskui, mano akiratyje sakė būtent Jonas Vaiškūnas (–:
Amerikos lietuvio dovana Lietuvai
– facebook.com/104102072192916/posts/129990342937422/
Nemačiusieji Gyvybės Medžio gali jį pamatyti Vilniuje, Trakų g. 10 – A.Mickevičiaus bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus lange (didžiulis, į gatvę žiūrintis langas) .
Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
– alkas.lt/2013/10/05/kalba-pasako-koks-esi/
,,Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. “
Ne tik “J. Vaiškūnas nuoširdžiai stebėjosi šios šventės rengėjų sumanumu ir išmintimi”. Stebiuosi ir aš: “visasąjunginių” švenčių nebeliko, o “respublikinių” tebesilaiko senųjų “baltiškų” papročių gerbėjai. Ar neužsiglaudė pas juos vienas kitas iš šimtui metų įslaptintųjų?
P.S. Linkėjimai lietuvybės ir kalbos puoselėtojai Jurgytei Serapinei. Tak deržat’, tovarišči.
Sprendžiant iš paskutinio sakinio, lietuviškai taip ir neišmokai.