Akivaizdu, jog šiomis dienomis mes visi esame su Ukraina, jos žmonėmis. Mūsų visų dėmesys nukreiptas į žiniasklaidą, kurioje ieškome naujausių žinių iš karo niokojamos šalies.
Viešoji erdvė persisunkusi kraupiais karo vaizdais, pasakojimais apie nuo karo bėgančius žmones, be tėvų likusius ar mirštančius vaikus, vyrus ir moteris, branduolinio karo grėsmę pasauliniu mastu. Taip, tai baisi tragedija ir mes, kaip valstybė, ir kiekvienas asmeniškai, dedame visas pastangas, kad padėtume Ukrainai.
Galiu suprasti žiniasklaidos pasirinkimą nustumti į šoną visas kitas temas. Žinios karo tema skaitomiausios, reportažai žiūrimiausi. Šnekėti apie ekonomiką, kylančias kainas, didėjantį skurdą nėra didelės motyvacijos. Emocijos labai svarbu, tai rodo, kad mūsų Tauta turi didelę širdį.
Tačiau šiandien, kaip valstybė, turime išlaikyti ir šaltą protą bei susitelkti ne tik ties tuo, kas vyksta šalia, bet ir į tai, kas vyksta mūsų valstybėje. Matome, kad daugelis Lietuvos politikų renkasi lengviausią kelią didinti savo žinomumą – be perstojo kartoja, kokios grėsmės kyla mūsų valstybei ir kokia agresyvi bei neprognozuojama yra Rusijos valdžia.
Visa tai akivaizdu, bet praėjus tam tikram laikui, tai tampa tik fakto kartojimu.
Kur racionalus požiūris į situaciją ir veiksmų planas?
Niekam nekelia abejonių, jog vienas iš sprendimų – toliau stiprinti krašto apsaugą, skirti tam didesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Praėjusioje kadencijoje, valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pirmą kartą buvo įvykdytas NATO reikalavimas krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP. Dabar valdantieji siūlo finansavimą krašto apsaugai didinti iki 2,5 proc., o Prezidentas – iki 3 proc. BVP.
Tai, kokiu procentu mes padidinsime krašto apsaugos finansavimą, savaime nereiškia, kad krašto apsauga ateityje gaus proporcingai daugiau pinigų, nes viskas priklausys nuo to, koks bus Lietuvos BVP konkrečiais metais.
Todėl didžiausią rūpestį šiandien turėtų kelti Lietuvos ekonomikos ateitis, nes nuo jos priklausys valstybės saugumas plačiąja prasme. Konfliktas su Kinija, prasidėjus karui Ukrainoje, atsitraukė į antrą planą, bet jo pasekmės dabar bus dar sunkesnės. Tai gerokai sumažins mūsų valstybės BVP ateityje ir neigiamai atsilieps krašto apsaugos biudžetui.
Todėl kyla rimtas klausimas, kas valdžios „vertybinėje“ politikoje yra didesnė vertybė – Lietuvos saugumas ar santykių nutraukimas su viena didžiausių rinkų pasaulyje, siekiant ją pamokyti demokratijos, bet netenkant šiandien taip reikalingos biudžeto dalies.
Norisi matyti konkretų valdžios planą, o ne svajones, kas galėtų pakeisti Kiniją, padengti netektis ir kur uždirbti, neapkraunant piliečių papildomais mokesčiais. Kalbant apie piliečius, taip pat reikalingas planas, kas amortizuos kylančias energijos, degalų, maisto ir kitas kainas, kurios daro tiesioginę įtaką kitų išlaidų didėjimui.
Ir šioje vietoje prieiname prie kito labai svarbaus klausimo, kaip stabdyti kylančias kainas ir kokius namų darbus turi pasidaryti pati valstybė, kad apsaugotų savo piliečius nuo tų, kurie gali manipuliuoti energetiniais ištekliais ir jų kainomis. Kaip tapti nepriklausomais nuo rusiškos energijos? Lietuvai, ES, kitoms demokratinėms šalims nepriklausomybė nuo Rusijos turi tapti prioritetu.
Ne paslaptis, kad dauguma, net ir pačių stipriausių valstybių, kaip Vokietija, yra priklausomos – iš Rusijos perkamos dujos, nafta, elektra, grūdai, mediena, metalas ir kt. Nutraukus šiuos energetinius saitus, Rusijai išliktų galimybė savo resursus eksportuoti į Kiniją, tačiau kinai niekada nesutiks mokėti tiek, kiek už tuos pačius resursus moka Vakarų šalys. Jie ir dabar moka gerokai pigiau.
Energetinė nepriklausomybė tampa tokia svarbi ne tik dėl kainos ir resursų. Kaip nebūtų apmaudu, šiandien Rusija turi ekonominę naudą iš karo Ukrainoje. Iš karto, tik prasidėjus kariniams veiksmams, staiga pabrango dujos, nafta, grūdai, trąšos, metalai, mediena ir visa kita, ką Rusija eksportuoja.
Pingantis rublis naudingas Rusijos valdžiai, nes reikalauja mažiau valiutinių atsargų vidaus poreikiams aptarnauti. Jie viską paskaičiavo ir įsivertino. Tačiau Pasaulis vis dar gali suduoti skaudų ir realų smūgį Rusijos imperinėms ambicijoms, atsisakydamas importuoti Rusijos žaliavas ir produktus.
Ką turime ir galime padaryti mes Lietuvoje ?
Pirmiausia, valdžia turi panaikinti visus biurokratinius trukdžius – reikia leisti kaip įmanoma greičiau įgyvendinti energetinius ir kitus projektus, kurie didintų mūsų energetinę nepriklausomybę ir bendrąjį vidaus produktą.
Vyriausybė turi sukviesti visus verslo atstovus, potencialius investuotojus ir parengti veiksmų planą, kuo skubiau įgyvendinant visus įmanomus projektus bioenergetikos, biodujų, didelę pridėtinę vertę kuriančius projektus maisto ir kitose pramonėse.
Jei jau politikai teigia, jog mes jau kare, tai gal imkimės kariauti tame fronte, kuris mums pasiekiamas – visiška energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos.
Norėdami pasirūpinti savimi ir padėti Vakarų šalims atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos eksporto, mes, kartu su ES ir kitomis demokratinėmis šalimis, turime iš esmės pakeisti savo požiūrį į ekonomikos plėtrą ir tvarumą, prioretizuojant tas kryptis, kurios paliktų potencialų agresorių be ekonominės galios ir resursų kariauti.
Jei to laiku nebus suvokta, tuomet apie pasekmes jau gali ir nebebūti kam diskutuoti.
Esame pasiruošę visapusiškai bendradarbiauti su dabartine valdžia, nes kovoti tarpusavyje dabar nebegalima. Per dideli iššūkiai priešakyje, o ir priešas mūsų visų yra bendras.
2003 sausio 23, seime,
valstiečių atamanas Ramūnas Karbauskis neprieštaravo (susilaikė balsuodamas) dėl konstitucijos 47 straipsnio keitimo. Tai yra n_e_s_i_p_r_i_e_š_i_n_o bemaž didžiausios aferos įgyvendinimui pagal klaikią idėją – žemė užsieniečiams, o ne piliečiams.
2003 sausio 23-iosios aferistų bendrininkui Ramūnui Karbauskiui dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu. Ramūnai Karbauski, ant kelių.
_________________
Pagarba Ukrainos gynėjams.
Slava Ukraini
Niūri prognozė: Lietuvoje pradės trūkti maisto, nerasime įprastų produktų, viskas brangs
– delfi.lt/projektai/archive/kuo-bus-pakeistas-tradicinis-automobiliu-kuras.d?id=71340764
Vakarai vienijasi, Lietuva – skaldoma
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/lietuva-skaldoma/
(A. Juozaitis, N. Medvedevas)
Skaldoma, nes kažkam to reikia. Dar Majkovskis rašė: jei vakarais mėnulis danguje pateka, vadinosi, to kažkam reikia…
„Kaip tapti nepriklausomais nuo rusiškos energijos? Lietuvai, ES, kitoms demokratinėms šalims nepriklausomybė nuo Rusijos turi tapti prioritetu.“ – tai pasvarstykime drauge, kodėl Lietuvoje nėra Hitači atominės elektrinės?
Dėl paminėtų „biodujų“ viskas gerai, jaudintis nereikia – „biodujų“ turime per akis!
Aj aj aj.
Ant kojų sukelti visi rusų agentai
Pažiūrėkit kaip vartosi kremliaus autkojis.
Visagino -Astravo referendume agituodamas už Astravą žadėjo Lietuvoje pristatyti šiaudais kūrenamų elektrinių.
Kur jos yra?
Aplamai, labai panašu kad straipsnis rašytas Maskvoje.
Lietuvoje su didele širdimi būna tik alkoholikai.
Savo akimis mačiau.
Tarybinė dokumentika nesibodėjo rodyt skrodimus.
Rusiškai “bolšoje serce” gal ir turi kažkokią kitą reikšmę.
Karabasui reiktų pasidomėt ką ukrainiečiai daro su tokiais kaip jis.
Nieks nežino ar pas mus neuūeis tokie laikai.
DIDINTI KARIUOMENĖS FINANSAVIMĄ VIRŠ 2 PROC. JOKIU BŪDU NELEISTINA!
Esame NATO įsipareigoję 2 proc – tiek ir skirkime. Ir nei cento daugiau! Geriau tą planuojamą finasavimo o perviršį skirkite sveikatos apsaugai, akcizų ir PVM mažinimui arba Ukrainos kariuomenei.
Net ir iš tų privalomų 2 proc. kokį ketvirtį būtų galima skirti Ukrainos kariuomenės apginklavimui modernesniais ginklais. Kuriam laikui Lietuvos kariuomenei pakaktų ir likusių 1,5 proc. Nenubiednėtume, bet su puleriniiu agresoriumi kariaujančią Ukrainą tikrai efektyviai paremtumėme.
O vietoj to, kad didintumėt išlaidavimą Lietuvos kariuomenei, geriau siekite griežtesnių sankcijų Rusijai. Šaunuoliai JAV – įvedė embargą Rusijos nafttai ir dujoms. O ko delsia mūsų valdžia? Ko delsia kitos Europos demokratijos??? Ai – “kainos pakils”. Na ir kas – Ukrainos žmones šiandien kenčia labiau.
Raginu liberalus – tapkite tikrais liberalais – pasipriešinkite išlaidavimo kariuomenei didinimui! Kas kitas, jei ne jūs tai turite daryti?
Ot laikai atėjo, visi rusonacistai ir kitas kremlinis brudas pavirto taikos balandžiais kovojančiais už taiką Pasaulyje.
Tik ta kova kažkodėl vyksta kaimyninėse šalyse.
Eikit, vatnykai, savo carą agituokit nekariaut, jeigu jau tokie “pacifistai” esat.
Jei čia apie mane – tai aš visai ne pacifistas. Įsiskaityk į komentarą – gal suprasi.
AŠ UŽ VISIŠKĄ, ABSOLIUČIA RUSIJOS IR UKRAINOS EKONOMINĘ IR POLITINĘ BLOKADĄ. Ir iki tol, kol paskutinis okupantas paliks Ukrainos žemę – tame tarpe ir Krymą.
Aš už tai, kad būtų panaudotos NATO pajėgos neskraidymo zonai virš Ukrainos.
Apie Rusijos bvisišką ekonominę ir politinę blokadą kalbu nuo pat 2014 m., kai ji okupavo Krymą (paskaitykite mano ankstesnius komentarus), o apie Baltarusijos blokadą – kai ji “pasodino lėktuvą”.
Tačiau tikrai nematau prasmės, kad biudžeto lėšos būtų šveistomos iš esmės beprasmiškai ‘perlenkiant lazdą” – tikri nereikia persisitengti viršijant 2 proc.
O tas lėšas, geriau pervesti kovojančiai Ukrainai įsigyti ginklų.
Tad, ponas, pirma suvokite tekstą, o tik tada komentuokite.
Pridėsiu – taip pat esu už tai (ir jau seniai tai teigiu), kad ukraina NEDELSIANT TURI BŪTI PRIIMTA Į NATO.
Kodėl kalbama tik apie priėmimą į Europos Sąjungą? Juk žymiai svarbiau Ukrianą priimti į Nato. Tuomet Maskvos fiureris galės sprogt iš pykčio.
Šimonytės koalicija įvedė nepaprastąją padėtį, uždraudė laisvą nuomonių reiškimą, uždaromi valdantiesiems nepritariančiųjų tinklapiai, prekyboje išnyko druska, mėsos konservai, kai kurios prekės pabrango per naktį 59%. Buvusi prezidentė ragina valstybę ĮSITRAUKTI į karą, viešojoje erdvėje dominuojanti žiniasklaida pastoviai kalba tik apie karą. Atrodo kad karas pas mus, o ne Ukrainoje.
Tam ir įvesta Nepaprastoji padėtis, kad LAISVAI, neatsiskaitant galėtų naudoti milžiniškus valstybės rezervo pinigus. Dabar valdantiesiems svarbiausia Seime vėl bandyti priimti seksualiai nesveikų žmonių santuokas priartinančius dokumentus.
” Akivaizdu, jog šiomis dienomis mes visi esame su Ukraina,…” Tai kodėl pilatės kuro ? Kodėl naudojate dujas ? Kodėl nenusikerpat elektros laidų ? Tuoj pat nustokit. Nefinansuokit putkos.
Ramiau.
“Oni berūt nas v abordaž i osypajūt nas kartečjū!!… .” “Spokojno!! – riavknūl kapitan. – Eščio ne večer, eščio ne večer.”
Tai – apie Viduramžių mūšį jūroje, o šią dainą dainavo sovietmečio kalinys Vladimiras Visockis.
Žmogus Karbauskis kviečia susitelkti apie Prezidentą ir Vyriausybę, siekiant bendrai įveikti karo Ukrainoje krizę. Kam spjaudytis? Jeigu žemė Lietuvos yra nedaloma, tai ir mes tarpusavyje privalome būti nedalomi.