Aplinkos ministerija visuomenę ir socialinius partnerius kviečia susipažinti su pakeistu Valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planu.
Gyventojams bus siekiama sudaryti patogesnes sąlygas rūšiuoti ir maisto, pavojingas, statybines, ūkinės veiklos atliekas, o įmonės bus skatinamos investuoti į žaliąsias naujoves ir beatliekes technologijas.
Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planas nustato šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis.
Pagal jį bus rengiami regionų ir savivaldybių Atliekų prevencijos ir tvarkymo planai.
2030 m. ne mažiau kaip 60 proc. susidariusių komunalinių atliekų Lietuvoje turės būti pakartotinai panaudojama ir perdirbama, o sąvartynuose pašalinama ne daugiau 5 proc.
Plane daug dėmesio skiriama komunalinių, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų prevencijos ir tvarkymo rengimui, tinkamam atliekų rūšiavimui, perdirbimui, antrinių žaliavų naudojimui.
Taip pat numatyta mažinti maisto švaistymą, visų rūšių šiukšlinimą, naudoti mažiau vienkartinių plastiko gaminių atsisakant nemokamų plonųjų pirkinių maišelių, diegiant gėrimų stoteles lankytinose vietose, ieškant tvarių vienkartinių pakuočių alternatyvų.
Aplinkos ministerija planą rengė pagal žiedinės ekonomikos būdus. Siūlomos priemonės padės didinti investicijas į žaliąsias naujoves, šiuolaikines technologijas, leidžiančias mažinti susidarančių atliekų kiekį bei tausoti išteklius, gaminti ilgaamžius gaminius, kuriuos galima atnaujinti ar suremontuoti ir naudoti pakartotinai.
Bus plėtojamas pirminis atliekų rūšiavimas, diegiamas maisto, tekstilės, pavojingų medžiagų rūšiuojamasis atliekų surinkimas.
Rimtų tikslų bus siekiama gerinant žaliųjų pirkimų reikalavimus, stiprinant gamintojo atsakomybę, kontrolę.
Žadama nustatyti gamintojo atsakomybę už atliekų sutvarkymą ir jo finansavimą tekstilės, baldų ir kituose sektoriuose.
Tai leis atnaujinti esamą ir diegti naują atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kokybiškai paruošiančią atliekas perdirbimui plėsti antrinių žaliavų naudojimą, tobulinti skaitmeninę perdirbimo užduočių apskaitą.
Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų itin svarbus visuomenės vaidmuo. Planas siekia plėtoti ekologinį gyventojų švietimą, stiprinti jų aplinkosauginį sąmoningumą, sudaryti jiems patogias atliekų rūšiavimo ir surinkimo sąlygas, kuo aktyviau įtraukti bendruomenes į tvarių sumanymų projektus ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu atliekama Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano projekto Strateginio pasekmių vertinimo procedūra, kuriai pasibaigus jis bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
Atsiliepimų ir pasiūlymų laukiama iki vasario 17 d. tel. 8 695 30436 arba el. p. virginija.vingriene@am.lt.
Kaip netapti sąvartyno šalimi? – Neįsivežti, negaminti ir nepirkti vienkartinio naudojimo gaminių. Kai senukas kaimynas nusipirko šį bei tą iš aprangos Gariūnuose, ir pirkiniai nė mėnesio neatlaikė, pamaniau, jog tie batai bei marškiniai buvo gaminti įkapėms, o pardavėjas nesuprato, ką iš tiesų Varšuvos turguje nupirko, kuo dabar prekiauja…
Deja, šių dešimtmečių patirtis parodė, jog jau viskas gaminama tartum įkapės. Gerai, jei iki atnešant į namus nesubyra. Arba mūsų didmenininkai tiekiamas prekes iš gamintojų sąvartynų atsiveža.
Jei tiesa, kad karstus panaudoja po kelis kartus, ar tai nėra sektinas pavyzdys? Ir į kišenę įsidedi, ir gamtą mažiau terši? Kai dėl beždžionių, tai skaičiau kažkur, kad dalis žmonių kilo iš beždžionių, dalis iš viščiukų, šliužų ir amebų.
Beveik tą patį ir Konstantinas Rajkinas (Arkadijaus vaikis) sakė, kai koncertavo Profsąjungos rūmuose. Jis porijo, jog kiekvieno iš mūsų laikysena ir eisena rodo, iš kokio žvėries esame kilę. Ir tuo pat pat parodė keletą eisenų, laikysenų – iš tiesų labai panašu.
Ne tik eisena, bet ir smegenų vingiai: gali būti su galva, apšepusia barzda ar geliniais nagais, bet visiškai ne smegenų.