Dainius Gaižauskas dėl J. Razmos veiksmų teisėtumo kreipėsi į teisėsaugą (video)

Sausio 27 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas įvertinti ir ištirti Seimo nario Jurgio Razmos veiksmų teisėtumą, po to, kai pastarasis kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą su prašymu administracinėn atsakomybėn patraukti sankcionuotame proteste dalyvavusius ar ateityje panašiuose susirinkimuose dalyvausiančius asmenis.

„Aš, kaip buvęs policijos pareigūnas, esu nustebintas tokiu Seimo pirmininkės pavaduotojo veiksmu, kuris valstybės teisėsaugą nori paversti vienai politinei jėgai tarnaujančia institucija. Tai, ką daro vienas iš konservatorių lyderių, panašu į tai, kad ieškoma teisėsaugos paramos, kas padėtų ateityje susidoroti su tais piliečiais, kurie bus nepatenkinti šios partijos, šiuo metu Seimo daugumos, sprendimais.

Jeigu neliks net menkiausios galimybės protestuoti ir kritikuoti politinių sprendimų, o kitaminčiai bus persekiojami ir gąsdinami teisėsauga, mes pasieksime aukščiausio lygio grėsmę nacionaliam saugumui – kada nepasitikėjimas viena partija išaugs į nepasitikėjimą valstybe. Iki to mes neturėtume prieiti”, – savo motyvus aiškina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

Jis primena, jog 2022 m. sausio 13 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, kartu su Laisvės gynėjų dienos minėjimu vyko ir sankcionuotas protestas, kuriam Vilniaus savivaldybė buvo suteikusi leidimą. Įgyvendindami Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę, žmonės susirinko į taikų protestą pareikšti kritiką dabartinei valdžiai ir nepasitenkinimą jos priimamais sprendimais, t. y. išreikšti savo kitokią nei valdančiųjų nuomonę bei politines pažiūras.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 13 d. protestas buvo sankcionuotas, taip į tai, kad į jį susirinkę žmonės taikiai, t. y. nenaudodami smurto, necenzūrinių žodžių, o skanduotėmis ir kitais taikiais veiksmais, išreiškė savo nuomonę, kyla pagrįstas nerimas, ar Seimo nario Jurgio Razmos kreipimasis į policiją, su prašymu nubausti proteste dalyvavusius ir ateityje tokiuose susirinkimuose dalyvausiančius piliečius, nėra asmenų diskriminacija, persekiojimas arba jų laisvių bei teisių varžymas dėl jų politinių pažiūrų ir įsitikinimų, o dar kitaip tariant – nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis baudžiamąją atsakomybę įtvirtina už veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, socialinėje ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narys Jurgis Razma priklauso 2020-2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos valdančiajai koalicijai, kurios sprendimams oponavo 2022 m. sausio 13 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, susirinkusi minia.

Maža to, Seimo narys Jurgis Razma yra vienas pagrindinių valdančiosios daugumos politiką įgyvendinančių politikų – jis eina svarbias ir pasitikėjimo reikalaujančias Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo pareigas. Taigi, 2022 m. sausio 13 d. susirinkimo dalyviai kritikavo būtent Seimo nario Jurgio Razmos atstovaujamos politinės jėgos sprendimus.