G. Nausėda pasirašė Valstybinės kalbos Konstitucinį statusą paneigiantį įstatymą

Sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Nr. XIIIP-535(2).

„Seimas ėmėsi iniciatyvos surasti sudėtingą dviejų konstitucinių vertybių pusiausvyrą – valstybinės kalbos savitumo išsaugojimo ir žmogaus teisių, tokių kaip asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės laisvai judėti, asmens, priklausančio tautinei mažumai, teisės savo vardą ir pavardę rašyti priimtinesniu, įstatymo apibrėžtu būdu, apsaugos. Tikiuosi, kad priimant šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bus užtikrintas konstitucinis valstybinės kalbos statusas ir derama pagarba lietuvių kalbos sistemai bei savitumui“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad į įvairių visuomenės grupių, dalies Seimo narių keliamus klausimus dėl šio Įstatymo atitikties Konstitucijai gali atsakyti tik Konstitucinis Teismas.

Po sausio 18 d. Seime 83-jų Seimo narių balsais priimto labai prieštaringai vertinamo „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo“, įvairios visuomeninės organizacijos, patriotinės politinės partijos ir Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai laiškais ir kreipimusi ragino G. Nausėdą šio įstatymo nepasirašyti.

Tuo pat metu įstatymo šalininkų pastangomis didžiojoje žiniasklaidoje vienas po kito pasipylė rašiniai, džiūgaujantys dėl priimto įstatymo ir aptariantys, esą, labai sudėtingoje padėtyje atsidūrusį Lietuvos Prezidentą, kuris, viena vertus, per prezidento rinkimų kampaniją įsipareigojo savo rinkėjams nepalaikyti tokio asmenvardžių rašybos įstatymo, o, kita vertus,  buvo politiškai spaudžiamas Lenkijos ir Seimo daugumos.

„Prezidentas prisiėmė atsakomybę už Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą ir atsistojo ant išdavystės slenksčio. Jeigu jis nesiims veiksmų, kad Konstitucinis teismas išnagrinėtų šitą įstatymą prieš jam įsigalint – slenkstis bus peržengtas“, – padėtį komentavo asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ pirmininkas Mindaugas Karalius.

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ nuosekliai gynė ir gina valstybinį lietuvių kalbos statusą.  Į šią Valstybinės kalbos gynėjų bendriją susibūrę visuomenininkai ne kartą argumentuotai perspėjo Seimą ir kitas atsakingas Lietuvos institucijas dėl galimo veiksmų ar priimamų sprendimų prieštaravimo konstituciniam valstybinės lietuvių kalbos statusui ir iš to kilsiančioms grėsmėms Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Siekdami išsaugoti konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą ir jo užtikrinamą teritorinį Lietuvos valstybės vientisumą, 2015 m. pasinaudoję konstitucine piliečių teise Talkos iniciatyvos atstovai buvo surinkę bemaž 70 000 piliečių parašų ir per Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui pateikė privalomai svarstyti asmenvardžių rašybą reglamentuojančias įstatymų pataisas, nepažeidžiančias konstitucinio valstybinės lietuvių kalbos statuso. Tačiau jų siūlymai Seime taip ir liko nesvarstyti.

 

1 of 6

- +

1. Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ dar 2015-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė beveik 70 tūkstančių parašų | Eltos nuotr.

2. Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ dar 2015-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė beveik 70 tūkstančių parašų | Eltos nuotr.

3. Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ dar 2015-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė beveik 70 tūkstančių parašų | Eltos nuotr.

4. Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ dar 2015-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė beveik 70 tūkstančių parašų | Eltos nuotr.

5. Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ dar 2015-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė beveik 70 tūkstančių parašų | Eltos nuotr.

6. Gediminas Storpirštis tarp iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narių prie VRK, 2015 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų sausio 18 d. Seimas priėmė įstatymą Nr. XIIIP-535(2), neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, į triskart (2014 m., 2015 m. ir 2021 m.) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktą išvadą, į Seimo Teisės departamento pastabas, Nepriklausomybės Akto signatarų ir kitų visuomeninių organizacijų bei ekspertų siūlymus.

„Sausio 24 d. mes raštu kreipėmės į JE Prezidentą G. Nausėdą, prašydami vetuoti šį Seimo priimtą įstatymą, nes jo  įgyvendinimas ne tik supriešintų tautines bendrijas, bet ir duotų pagrindą tautinės nesantaikos kurstymui, keltų grėsmę visuomenės stabilumui, o sudarydamas sąlygas anksčiau buvusių okupacinių valdžių išduotų dokumentų pripažinimui, tuo būdu ir pačių okupacijų legitimizavimui, keltų grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui.

Mes paraginome Prezidentą laikytis Prezidento rinkimų kampanijos metu jo išsakytoms nuostatoms: kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima tik antrajame dokumentų puslapyje ir kad Prezidento pareiga yra „garantuoti įstatymų viršenybę ir pagarbą teisinei sistemai“, – sakė Talkos pirmininkas Mindaugas Karalius.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Seimas priėmė sausio 18 dieną, jis įsigalios gegužės 1 dieną.

Atsiliepimai, pastabos:

Prezydent Litwy @GitanasNauseda 🇱🇹 podpisał ustawę o pisowni nazwisk, która – w mojej ocenie – jest krokiem w bardzo dobrym kierunku w stosunkach polsko-litewskich. Zadzwoniłem do Niego, by podziękować Jemu i Wszystkim zaangażowanym w prace nad ustawą.
🇵🇱🤝🇱🇹

— Andrzej Duda (@AndrzejDuda) January 25, 2022