Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui.
Nauja įstatymo redakcija siekiama valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Įstatymu numatoma apibrėžti smurtą artimoje aplinkoje, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustatyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, apsaugos priemonių įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, teises ir pareigas.
Projektu siūloma įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Jį 15 dienų laikotarpiui skirtų policijos pareigūnas, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, būtų nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustatytų vidaus reikalų ministras.
Sprendimas būtų priimamas greitai
Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galėtų būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento būtų įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.
Taip pat numatoma, kad policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas, galima būtų skųsti apylinkės teismui.
Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Projektui po svarstymo pritarė 91, prieš balsavo 8, susilaikė 15 Seimo narių.
Numatyta ir atsakomybė
Lydimajame Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekte numatoma administracinė atsakomybė už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Siūloma nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą galėtų būti baudžiama nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų, pakartotinai nusižengus – nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Už šiuos nusižengimus taip pat galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
