Komentaras po Seimo balsavimo dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės, kuriame net 35 TS-LKD atstovai balsavo už šį antikonstitucinį projektą.
Sausio 13-osios išvakarėse mūsų Seime buvo svarstomas klausimas dėl asmenvardžių rašybos. Nors visi dėmesį kreipė į tris lotyniškosios abėcėlės raides w, q ir x, kalba ėjo apie principinį pasikeitimą – Lietuvos pamatinių institucijų Konstitucinio teismo ir Vyriausios lietuvių kalbos komisijos autoriteto paniekinimą, aukščiau laikant mūsų valstybės vadovų siekį patenkinti Lenkijos politikos siekį palaipsniui įteisinti lenkiškąsias pavardes ir padaryti jas, tiksliau lenkiškąją rašybą tolygią, o su laiku galbūt ir dominuojančią Lietuvos žemėje. Galima sakyti, kad Jusefo Pilsudskio Vidurio Lietuva šiandien triumfavo.
Nepadėjo jokie Stasio Tumėno, Eugenijaus Jovaišos ir Audroniaus Ažubalio argumentai, kad priimamas įstatymas prieštarauja Lietuvių kalbos taisyklėms, esminėms nuostatoms ir lietuvių tautos vertybėms. Nesvarbu, kad priimtas įstatymas normaliai neišsprendė nei vienos pavardžių rašybos problemos, nesvarbu niekas. Už tai bus patenkinti seni Lenkijos pageidavimai. Dalis lenkų, kuriems pasisekė, kad jų pavardėse nėra „kreskų“ ir kitokių lotyniškam raidynui nebūdingų ženklų, galės savo pase pasirašyti lenkiškai. Kiti palauks, vis tiek lietuviai nusileis – reikalai susitvarkys, tik gal kiek vėliau. Kaip sakė kolegė Rita Tamašūnienė – sprendimas nepakankamas, bet teisinga linkme. Lieka tik pavydėti, beveik visų frakcijų vardu svarstyme pasisakė Lietuvos lenkai. Šiandien jie švęs pergalę. Kauno Lietuva palaipsniui tampa normaliais „kresais“.
Kas vyksta? Kodėl Lietuvoje nebėra jėgų, kurios rūpintųsi lietuvių kalba, istorija, kultūra. Girdisi tik kitų tautų didvyriai ir minėtinos dienos bei šventės. Valstybiškai švenčiame žydų, lenkų tautoms svarbias šventes, Vasario 16-osios proga žiūrime amerikietiškus karinius filmus, o mūsų pačių tradicinės šventės pasidarė nesvarbios. Tik prieš rinkimus sugebame pamojuoti vėliavėlėmis ir lozungais, o po to darome tai, kas užrašyta mūsų oficialiose ar neoficialiose programose, ką esame kažkam pažadėję, ar kam norėtume įtikti.
Šiandien į galvą ateina daug niūrių minčių. Griauname tai, kas mus atvedė į Nepriklausomybę, mūsų tautos vieningumą, mūsų kalbos ir dainos jėgą, mūsų maldą ir lietuvišką žodį, pavadinimus ir simbolius. Mūsų jėgą ir stiprybę. Vietoje to toleruojame emigraciją, maišymąsi, tirpimą ir materialėjimą, skatiname egoizmą ir savanaudiškumą. Trypiame didvyrius ir užmirštame šlovingus žygius, savo protėvių ryžtą ir valią kovoti. Bijome ką nors įžeisti. Skatiname visa tai, kas mus silpnina.
Kiti pasakys, kad juk čia nieko tokio. Baisiai čia, juk tai mažmožis, kažkokios detalės. Tai jau ne mažmožis. Šiame globaliame pasaulyje vyksta idėjų, kultūrų kova, joje, kaip visada išliks stipriausi.
Man gyvenime visada imponavo stiprios tautinės valstybės. Suomija, Izraelis, Serbija ir ta pati Lenkija. Jos visomis savo jėgomis stiprina savo tautinę kultūrą, jos plėtrą pasaulyje. Jos laimės teritorijų, kurios pasiduos tokiam spaudimui sąskaita. Lietuva palaipsniui tampa svetimų tautų, valstybių ir imperijų tarpusavio varžybų objektu, teritorija, prizu. Ką pasakysime savo anūkams?
Autorius yra Lietuvos karo istorikas, politikas. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius
Pasakytos mintys vertos vienuolika balų,bet tokių reiškinių nelabai kas kontroliuoja ir nelabai kas priešinasi,tartum kažkas gudriai apeina pasiremdami demokratijos tolerancijos laukais ir viskas nueina perniek…
Kodėl nepaminėta, kokios partijos ir kurio konkrečiai tos partijos atstovo pasiūlymui buvo pritarta? Gal tai nereikšminga smulkmena? Ne, tai labai svarbu! Tai kodėl gi? Netikiu nuoširdumu nei vieno nario tų partijų, kurių veikla labai daug kam Lietuvoje šiandien atrodo pernelyg įtartina. Kokie partijų pirmininkai (-ės), tokie ir tų partijų nariai, tokios ir tų partijų vertybės. Yra išimčių? Nėra, nors kai kas gali mėginti tai įrodyti, remiantis kai kurių (oi, ne visų!) balsavimų išdavomis.
Ir šitas ponas, kuris trypia LR Konstituciją, balsuodamas už PRIEVARTINIUS skiepus, išlindo pasižmonėti? Apgailėtina.
O kaip balsavo dėl „Romuvos“?
Gerai , kad yra žmonių kuriems rūpi lietuviško identiteto išsaugojimas. Gaila kad tokių nėra daug.
Tu esi ne Brolis, bet Trolis. Lietuva kovoja už šviesią global kapital ateitį visame pasaulyje. Tauta, šeima,lytis, rasė , kultūra, švietimas…turi būti paaukoti. Kitaip nepasieksim išganymo.
Kur dabar dėsim Konstituciją? Gavosi kaip Orvelo “Gyvulių ūkyje” – Lietuvoje visos kalbos lygios ir visos yra valstybinės, bet dvi iš jų (lietuvių ir lenkų) lygesnės. Negražiai išeina kitų kalbų atžvilgiu.
Tiesiog: eikit vakcinuotis ir gausit galvijų pasą. Kas dar ne aišku ? Orvelo ūkis.
Ačiū gerb. V. Rakuti, kad išdrysote pasipriešinti išdavikiškam TS-LKD partijos pirmininko pasiūlymui. Parašėt labai teisingas mintis. Mes jau esame ne tik “Kauno Lietuva”, bet “Lenkijos pauodegys”.
Tik nesuprantu, ką tokie garbingi žmonės veikia išdavikų partijoje?
Nepratęsk, – 1994 m. Lietuvos Liublino unijos bendrumo su Lenkija sutarties termino ir Lenkijos reikalavimams dėl lenkiškos abėcėlės diegimo Lietuvoje neliktų teisinio pagrindo – neliktų vietos. Tačiau Rakutis nutyli šios sutarties vaidmenį Lenkijai keliant Lietuvai reikalavimus lenkinti lietuvišką raidyną, tai toks iš jo yra ir “rūpintojėlis” Lietuvos… O kur LRT lietuviškos dvasios vieša komunikacija ginant kalbą nuo valdžių nemokšiškos politikos. Jos nesigirdi, jokio šio klausimo esminio nušvietimo LRT programose nerasi!
O ar ne taip? Dar. Eiliniai partijų nariai į Seimą nepatenka. Ten tik patys, patys, patys ištikimiausi partijų atstovai. Štai čia ir sustosiu.
Pasak P. Gylio, apie pavardes sutartyje parašyta tik tiek, kad pavardes rašytume pagal skambesį (t.y., jų nesugramatinant lietuviškai, nepridedant LK galūnių). Apie lenkišką jų rašymą bent jau toje sutarties dalyje nebuvo. Juolab apie PL abėcėlės diegimą. To reikalauti būtų itin įžūlu, turint galvoje, kad Lenkijoje jie patys aneksuotų lietuvių pavardes pasuose ne tik savaip sugramatino, bet ir papildė, o kai kurie raštininkai jas net ir išvertė!
I. Stumbrienė įsigijo Holivudo ir Rusijos žvaigždžių pamėgtą „Christian Dior“ krepšį: kaina verčia išsižioti
– lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2022/01/16/news/i-stumbriene-isigijo-holivudo-ir-rusijos-zvaigzdziu-pamegta-christian-dior-krepsi-kaina-vercia-issizioti-22061646
Ar dabar tinkamas metas taip save reklamuoti?
Bet kita vertus gal ir gerai, kad ji užsiima jos vertais reikalais. Gerai būtų, kad ir, pvz., Armonaitė galėtų sau leisti įsigyti tokią tašę ir nelįstų į politiką.
Aaa, – iš to kampo nepagalvojau… Pritariu. Tikrai.
Niekas neverčia lankytis ir skaityti štai ten. Tiesa? Pagaliau, jei žmogus dirba 24/7, kodėl jis negali sau to leisti? Ką?
Na, kas čia toks sudirgęs kiūto ir murma? Taigis ne pirkiniai esmė, o kad ir tai naudojama vieniems žmonėms dar labiau išerzinti, kitiems gal ir pavydėti, o trečių akyse Paksas dar žemiau nuleidžiamas, nes toks nuolatinis dukters kalinimas geltonuosiuose puslapiuose netgi prievarta dvelkia.
Kas dėl lyg parduotuvės vitrinoje save nuolat peršančių – teisingai JO pastebėjo: geriau, kai kiekvienas jį masinančioje vietoje lieka. Politikos ,,elite” ir taip per daug paklydėlių..
🙂 Ne krepšiai, ne atostogos, ne nauji skudurai viešinami vos ne kasdien. Tėvas tautai primenamas tokiu būdu. Tėvas. Tas, kuris grįžta į politiką.
Tikrai taip. Todėl ir kvepia prievarta – įkalinta bulvarienoje ir nepaleidžiama.
Dar ir kaip rūpi!
Edvardas Čiuldė. Ar jau atėjo laikas atsidalinti Lietuvą?
– propatria.lt/2022/01/edvardas-ciulde-ar-jau-atejo-laikas.html
Visokeriopai rūpi…
Vidas Rachlevičius. Ponios ir ponai, ar ne laikas prilaikyti arklius?
Lojalumas konkrečiai vyriausybei yra traktuojamas kaip lojalumas valstybei …
– pozicija.org/vidas-rachlevicius-ponios-ir-ponai-ar-ne-laikas-prilaikyti-arklius/
Povilas GYLYS: Durnokratijoje telpa du valstybės vadovai – V. Landsbergis ir G. Nausėda
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/povilas-gylys-durnokratijoje-telpa-du-valstybes-vadovai—v-landsbergis-ir-g-nauseda/
bet ta pačia – kam rūpi Lietuva – tema:
Lenkija ribos nevyriausybinių organizacijų įtaką mokykloms
– propatria.lt/2022/01/lenkija-ribos-nevyriausybiniu.html?showComment=1642618607223#c6260413748437797172