Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Vižinis. Lyg netekę Lietuvos…

Valdas Vižinis, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022 01 09 15:00
4
Valdas Vižinis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valdas Vižinis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ir vėliava mūsų, ir himną girdime, matome paradus valstybės dienos proga, tačiau kiek kartų patikrintas, todėl neapgaunantis jausmas, vos tik akis įsmeigus į tolį neduoda mums ramybės – kažkas ne taip. Lietuvą matome, jaučiame, tačiau nebegirdime ir nebekalbame apie ją. Nešiojamės savyje nedrįsdami garsiai tarti – aš lietuvis, mano tėvai, seneliai, mano vaikai lietuviai, mano šeima lietuviška. Kai drįstantys būti lietuviu viešumoje išrodo keistuoliais, o žmogus su trispalve rankoje gatvėje ne švenčių metu valdžiai jau kelia tikrą nerimą.

Kas atsitiko po trisdešimties nepriklausomybės metų, kai dar gūdžiam tarybmetyje žilagalviai profesoriai pasikvietę apsilankyti pas save studentus pradėdavo tyliai dainuoti „Lietuva brangi“ ir įkvėpdavo dainai „žaliasnapį“, kylantį skrydžiui jaunimą.

Rašau, nes pats tada dainavau dar nesuprasdamas kodėl tyliai ir kodėl dainuojant kažkas taip spaudė krūtinę. Kai vėliau tą pačią dainą jau drąsiai traukė dešimtys tūkstančių žmonių Vingio parke. Didžiuodamiesi, su ašaromis akyse.

O dabar, kai su kiekvienu valdžios sprendimu vis aiškiau jaučiame prarandą valstybę ir nerimastingai klausinėjame savęs vakarais, vaikome mintį lyg įkyrią musę – kodėl vis gerėjantis materialus gyvenimas neteikia lauktos ramybės ir laimės, o nuvijus mintis apie tai, išgyvename neįsisąmonintą iki galo vidinį priekaištą – ar išsivadavome tik tam, kad prarastumėme save? Papročius, ritualus, nacionalinę bendrystę – viską, dėl ko ir jaučiamės žmonėmis.

Nes pabandę rasti atsakymą ir įsijungę kokį žiniasklaidos kanalą pasiklystame dar labiau tame informacijos krioklyje, srūvančiame kiekvieną dieną iš visų įmanomų techninių priemonių, kol galų gale pasiduodame. Taip klaidžiodami diena iš dienos pasimetame, pametame artimus žmones, prarandame kaimynus, atmintį, tradicijas. Ir kai šios pamatinės žmogaus kiekvieno gyvenimo vertybės netenka reikšmės – pametame ir save.

Nes be nacionalinės tapatybės, šeimos, be susikurtų ritualų, tradicijų žmogus yra niekas.

Ir norint pradėti gyventi kitaip, sugrįžti į tuos istorinės lietuviškos gyvensenos rėmus, kuriuose jaučiamės saugūs ir tvirti, pirmiausia reikia susivokti šiandieninę bejėgišką būseną lemiančiuose procesuose ir įminti svarbiausią mūsų lietuviškos dvasios degradavimo priežastį – globalizmą.

Pats paprasčiausias globalizmo apibrėžimas – planetos mastu vykstanti tarptautinė politika, kuriame lemiamą vaidmenį vaidina kapitalizmas. Svarbiausiuoju tarptautinės politikos veikėju laikomi ekonominiai stambaus kapitalo interesai. Globalistai mano, asmeniniai sprendimai nėra svarbūs, nes jie negali paveikti visos sistemos, todėl globalizmas nekreipia dėmesio į atskirų individų veiksmus.

Dar viena ideologija, daranti žmones laimingais, be jų pačių sutikimo. Socializmas irgi toks buvo, tik skurdžius. Dabar viskas taip pat, tik kapitalizmo galios centrai veda į šviesų rytojų.

Iš čia ir bejėgystės jausmas. Šiame globalaus pasaulio laikotarpyje, anot politinės ideologijos įgyvendintojų – mūsų asmeniniai sprendimai nesvarbūs ir mes nieko nesprendžiame.

Ar bereikia sakyti, jog per kelis dešimtmečius globalizmo doktrinai per suaugusius su valdžia žiniasklaidos mechanizmus išplitus visuomenės tarpe, įsigyvenus į Lietuvos politinį – biurokratinį valdžios aparatą, mūsų rinktas aukščiausias politinis sluoksnis įtakojamas ne šalies piliečių, o mums nežinomų, nesuvokiamų galių, apie kurias viešai nekalbama.

Ir jei kas manęs paklaustų, kodėl rekordiškai didelis nepasitikėjimas politinėmis partijomis, kodėl pasitikėjimo dugne Seimas, žiniasklaida, atsakyčiau – globalizmo ideologiją įgyvendinantis Lietuvos politinis verslo elitas pasiekė savo jėgos viršūnę. Piliečiai – niekas, pinigai – viskas, o pasitikėjimas – nulis.

Daugelis mūsų ilgai nesuvokėme prieš ką pradėjome kristi ant kelių ir kokią kainą už tai mokame.

Politikos filosofai aiškina, jog sąvoka „globalizmas“ atsirado apie 1995 metus, po Sovietų sąjungos žlugimo, liberalizmo euforijos išdavoje. Mąstytojai šį reiškinį nuosekliai išgliaudė ir pateikė svarbiausius jo tikslus.

Pirmas – nacionalines valstybes pakeisti viena rinka.
Antras – įvedamas vienas, vadinamasis industriniu, menas, viena kultūra. Kitaip tariant – kultūros amerikonizacija.
Ir trečias globalizmo veiksnys – deteritorizacija, kitaip tariant asmens prisirišimo prie tam tikros istorinės – kultūrinės Tėvynės sunaikinimas.

Visa tai Lietuvoje nusėdo vamzdžiais krantinėje, keistomis kompozicijomis parkuose už auksines kainas, trinkelizacijomis pereita per žmonių prisirištas vietas, geležiniais rėmais vietoj skulptūrų, cirką primenančiomis gėjų eisenomis, „kažkodėl mušamų ir persekiojamų“ moterų teisėmis, vaikų atiminėjimais, verkšlenimais dėl skriaudžiamų migrantų, stambaus verslo įsigalėjimu, švietimo ir gydymo „kolosalizacija“, jautrumo sufantazuotai lyčiai, gailesčiais juodbruviams migrantams, pačių milžiniška migracija … nebevardinsiu to kas kiekvieną dieną mirga mums valdžios pakišamos informacijos marmalynėje.

Paradoksalu, o juk kaip kažkada sovietų okupacijos siautėjimo metais, globalizacija taip pat skaudžiai palietė netektimis šeimas, gimines, mūsų tradicinę gyvenseną.
Ir jei galinga rytų šalis kažkada savo tvarką įvedinėjo durtuvu, dabar vakarų ekonominė galia galia Lietuvoje tvarką įvedinėja pinigais.

Todėl jau ilgą laiką aktualiu lieka pats svarbiausias lietuvybei klausimas – ar gebėsime pasipriešinti globalizmo ideologijos nešėjams, ar sustabdysime šį nepaliaujamą savęs atsisakymo procesą, kad vėl tapti tuo, kuo buvome šimtmečiais. Savimi.

Juolab, kai kurie filosofai teigia, jog mes gyvename jau pasibaigusioje globalizmo eroje, laiko tarpsnyje, kuriam dar pavadinimo nėra …

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vižinis. Minedizmas politikoje…
  2. V. Vižinis. Arvydui Juozaičiui ir FB draugams skiriama
  3. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  4. A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus
  5. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  6. L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III)
  7. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  8. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  9. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
  10. Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos laisvės kovų istorijoje (nuotraukos)
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  12. E. Bičkauskas. Mes didžiuojamės tuo, kad Lietuva patikėjo mums atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  14. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  15. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  16. Įsteigta Lietuvos ir JAV verslo taryba
  17. Ekspertai moko Lietuvos gyventojus atpažinti propagandą
  18. Seimas priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir JAV partnerystės
  19. P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija
  20. Lietuvos žemdirbiai kovoja, kad tiesioginės išmokos pasiektų ES vidurkį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pajūrietis says:
    4 mėn. ago

    … „įminti svarbiausią mūsų lietuviškos dvasios degradavimo priežastį – globalizmą“ – taip vadinamas globalizmas, tarp kitko, turi ir teigiamų pusių (humanitarams, matyt, tai didelė staigmena). O neigiama globalizmo pusė yra tik viena iš daugelio (!) visiško valdžios nuopuolio priežasčių. Bet apie tas kitas priežastis šiame parašyme net neužsiminta. Ir kodėl gi? Visų bėdų sustumimas globalizmui, kuris, be jokios abejonės (!), nėra vien tik gėris, skamba kaip pateisinimas tiems, kurie diena iš dienos silpnina, kiršina, niekina Lietuvą ir įžūliausiai pažeidžia žmogaus teises (GP). Ne globalizmas yra svarbiausia Lietuvos bėdų priežastis. Ar, pvz., Estijoje, Latvijoje yra toks pat beviltiškos silpnaprotystės jovalas, kaip pas mus? Ne. Bet globalizmas ten yra. Kaip ir visur.

    Lietuviška dvasia ne susmuko, ne suprastėjo, kaip kad teigiate, o išliko tokia, kokia buvo visada.
    Saviniekai ir ašarojimui – ne.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    4 mėn. ago

    Autoriaus straipsnio trumpas pavadinimo apibrėžimas; “vesternizacija”. Šitokį pavadinimą pavartojo , buvęs Putino patarėjas – Ilarijonov.
    Jaunajai kartai , atrodo, labai patinka voliotis šitoj šūdinoj marmalynėje.

    Atsakyti
  3. Partijų turtai: says:
    4 mėn. ago

    Partijų turtai: nuo būstinės Vilniaus senamiestyje iki solidžių sumų sąskaitose
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/partiju-turtai-nuo-bustines-vilniaus-senamiestyje-iki-solidziu-sumu-saskaitose-56-1605460

    Atsakyti
  4. Gediminas Martišius says:
    4 mėn. ago

    Mano galva, reikia visokeriopai remti regioninę etninę kultūrą. Gera gyventi ten, kur stipri bendruomenė, pavyzdžiui, Marcinkonyse. Jų yra ir kitur, tik reikia jas skatinti ir pagal galimybes remti. Kažkuris Vilniaus universiteto profesorius (gal Girdenis?), išgirdęs kokį studentą kalbant tarmiškai, jį pagirdavo ir skatindavo neužmiršti savo gimtosios tarmės. Turim ir pavyzdžių iš rašytojų tarpo. Sakysim, a. a. R. Granauskas mėgdavo pažemaičiuoti, V. Daujotytė yra išleidusi keletą knygų savo gimtąją tarme, J. Žitkausakas taip pat. Būčiau žemės ūkio ministras, pakalbinčiau kultūros ministrą, pasiūlyčiau bendrom jėgom skatinti ne tik gamybą, bet ir kultūrinius dalykus, pvz., folklorinį judėjimą. Arba visokiausias senas tradicijas, ypač stengiantis įtraukti jaunimą jiems patrauklia forma. Teisus straipsnio autorius – prieš globalizmą mes privalom suremti pečius, kitaip bus riesta. Manau, spėko dar turim.

    Atsakyti

Komentuoti: Pajūrietis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

2022 05 06
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 669; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 618; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 592; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 527; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 451; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 341; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

by daiva
2022 05 20
0
Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

  Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek...

Skaityti toliau

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
18
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

Kitas straipsnis
Vytis virš Vilniaus | NS nuotr.

Laisvės gynėjų dieną kviečiama paminėti ten kur iškils Vytis Sausio 12 d. 17 val. Lukiškių aikštėje!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai