Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Religija

D. Razauskas. Žemės šventumo šaltinis

Dainius Razauskas, www.alkas.lt
2021 12 31 10:00
19
D. Razauskas: Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje

Dainius Razauskas | respublika.lt, S. Venckaus nuotr.

Neaplankysiu, žinau, Šventosios Žemės
(man yra žemė visur šventa),
bet nepamiršiu, ik mirsiu, į gimtąjį namą
kelio beržynais baltais ir brasta.

Henrikas Nagys

  1. Fizinis šventumo šaltinis

Žemės šventumo galima būtų ieškoti fizinėse vietos savybėse. Pavyzdžiui, aukštuma – žemuma, sausuma – vanduo (raistas, ežeras, versmė) ar dar kitokiose. Be to, pastarųjų amžių mokslas mus išmokė, kad esama ir neregimų, žmogaus tiesiogiai nejuntamų fizinių savybių, kaip vienõkios ar kitokios dujinės išskyros, garai, o gal net koks nors paslaptingas spinduliavimas, kurį esą galima nustatyti tam tikromis ypatingomis priemonėmis (pavyzdžiui, virgulėmis) ir taip „įrodyti“ tą vietą esant šventą.

Tačiau ir vietos grožis ar negrožis nėra fizinė jos savybė – tai žmogaus vertinimas. Ir spalvos yra ne fizinio pasaulio savybė, o suvokimo ypatybė – šitaip fizines skirtingų ilgių elektromagnetines bangas suvokia psichika, siela.

Antai vabzdžiai spalvas regi visai kitaip ir gyvena, tiesą sakant, visai kitame pasaulyje, kuris mums atrodytų kaip kokios mokslinės fantastikos ekranizacija. Todėl kad ir kokios fizinės „vibracijos“ sklistų iš vienos ar kitos žemės vietos, savaime jos niekaip neprisidėtų prie tos vietos šventumo, nei jį padidintų, nei pamažintų.

Šventumas, kaip ir grožis, nėra fizinė vietos savybė. Šventumas – tai įvertinimas, kurį dėl vienokių ar kitokių priežasčių vietai suteikia žmogus, net jei tam ir būtų palankios tam tikros fizinės sąlygos.

  1. Mitologinis šventumo šaltinis

Teigdamas vietą esant šventą, žmogus paprastai turi ką papasakoti. Tąjį pasakojimą ir galima būtų laikyti steigiančiu šventumą, šventumo šaltiniu.

Ne be reikalo archeologas Vykintas Vaitkevičius savo knygose apie senąsias Lietuvos šventvietes pateikia ne tik fiziografinius žemėlapius ir fizinius objekto aprašus: pavyzdžiui, kalnas, tokio ir tokio aukščio, ilgio, šlaitų statumo; upė, tekanti tokia ir tokia kryptimi, daranti kilpą, su rėvomis, slenksčiais ar be jų; toks ir toks ežeras; šaltinis; akmuo ir t. t. Vien tokie aprašai sudarytų nebent geografinį žinyną, ne daugiau.

Svarbiausia – Vykintas pateikia pasakojimus apie vietą, jo aptiktus istoriniuose šaltiniuose, tautosakos rinkiniuose ir paties užrašytus iš vietos žmonių. Kaip tik šie pasakojimai ir steigia bei įteisina vietos šventumą: ten stovėjusi bažnyčia, kuri prasmego (vadinasi, galima įtarti buvus senąją šventyklą); ten laumės sutartinę giedojusios; ten Perkūnas trenkęs, akmenį perskėlęs; ten velnias sprukęs, pėdą palikęs ir t. t.

Žinoma, su vietomis susiję ir asmeniški įvykiai: štai ten mane pažemino, primušė, todėl ta vieta man iki šiol baugi, nemaloni; o štai ten mane pirmą kartą pabučiavo mylima mergina, todėl ta vieta man iki šiol miela, brangi, nes primena buvusią laimę. Tokie asmeniniai pasakojimai irgi stipriai nuspalvina kiekvieno iš mūsų pasaulį, bet šventumui jų negana.

Šventumui negana ir namų šilumos, tėviškės ilgesio, tėvynės meilės, pasakojimų apie protėvių žygius ir jų gyventas žemes. Bandymai savo žmogiškus sentimentus paversti šventumo šaltiniu – taigi žemę pašventinti savimi – tėra karščiuojanti savimeilė ir tikrąjį šventumą tik nupigina.

Tikram šventumui reikia šio to daugiau, šio to kito – pasakojimo apie „nežemišką“, „antgamtinį“, įprastą pasaulio tvarką pranokusį įvykį, kuris savo ruožtu tą tvarką grindžia ir palaiko. Tokie pasakojimai priklauso mitologijai, kuri kaip tik grindžia ir palaiko bendruomenės ir ištisos kultūros pasaulėvaizdį bei gyvenseną.

Tačiau mitologijų daug, jos skirtingos, tad ir jų steigiamas šventumas nebūtinai sutampa. Ryškiausias ir skaudžiausias pavyzdys Lietuvoje – krikščionybės mitologija. Jai šventas tėra vienas santykinai nedidelis geografinis žemės plotelis, vienintelė jos „Šventoji Žemė“, todėl visa likusi pasaulio žemė pagal apibrėžimą yra nešventa. Žinoma, atskiros vietos gali būti pašventintos, bet ir pašventintos jos tegali būti vieninteliu būdu – pastačius kokį nors ženklą, kuris mena anoje vienintelėje „Šventojoje Žemėje“ įvykusį mitinį įvykį.

Tai gali būti bažnyčia, koplyčia, kryžius, Marijos, kokio kito krikščioniško „šventojo“ stabas ar dar kas nors – svarbiausia, kad jis perkeltų dėmesį iš čia į ten, iš šios žemės į aną vienintelę „Šventąją Žemę“.

Panašiai elgiasi ir kai kurios kitos religijos: pagal išankstinę nuostatą, pagal apibrėžimą nepripažįsta jokio kito pasakojimo ir jokio kito šventumo, tik saviškį, todėl bet kokio kito net užuominas visokeriopai neigia ir naikina.

Užtat visiems kitiems jų „pašventinimas“ iš tikrųjų reiškia išniekinimą. Giliau pažvelgus, tai irgi tėra liguista savimeilė, šventumą pavertusi priemone savo lėkštam tikslui – pūstis ir plėstis tol, kol visa ką žemėje užgoš savimi.

Kaip matyti, ir šiuo atveju pati Žemė savo šventumo atskleisti neturi net progos – ji paversta skirtingų pasakojimų, skirtingų mitologijų kovos lauku, savanaudiškų ideologijų karo lauku, kuriame lieka dvasiškai nuniokota ne mažiau nei kūniškai ją nuniokotų patrankos, bombos bei raketos.

  1. Dvasinis šventumo šaltinis

Esminė dvasingumo savybė ir požymis – kad nuo išorės jis gręžiasi į vidų, grįžta ir sąmonę parveda vidun, namo. Išorinio pasaulio reiškinius dvasingumas suvokia ir pasitelkia kaip priemones vidiniam pasauliui pažinti ir nusakyti – kaip vidinių reiškinių ženklus, metaforas, simbolius. Ir visas pats išorinis pasaulis tampa vidinio pasaulio Didžiuoju Ženklu.

Išorinio pasaulio saulė fiziniame danguje mena aukščiausią vidinio pasaulio šviesulį, dvasinės šviesos šaltinį, kurį mes vadiname Dievu. Išorinio pasaulio žemę, į kurią kojomis atsirėmę stovime, atitinka visi mūsų jusliniai patyrimai, sudarantys vientisą pasaulio įspūdį – mūsų regimąjį pa-saulį po saule, kuri jį iš aukštybių regi.

Mitologijoje Dievas gali nusileisti iš dangaus ir Žemelę pamylėti (kaip antikinis Dzeusas Semelę), ir jiedviem gali gimti Dievo sūnus (kaip Dionisas) ir t. t. Bet mitologija, nors iš esmės kalba apie vidinius įvykius bei reiškinius, viską pasakoja taip, tarsi tai būtų įvykę tame pačiame išoriniame pasaulyje. Todėl tūlas susipainioja ir pasiklysta – mitinius įvykius sumaišo su istoriniais ir galiausiai visai nusikliedi, užsisapnuoja.

O dvasingumas primena budimą iš sapnų: kai sapnuose matome visokius dalykus tarsi išorinius, tarsi mus supančius iš išorės, busdami suprantame, kad visi jie iš tikrųjų vyko mūsų viduje. Tuomet imamės aiškintis jų prasmę. Tai, kas sapnuojant buvo patyrimai ir išgyvenimai, nubudus virsta įžvalgomis bei atradimais.

Taip ir bundant iš savo „gyvenimo sapno“ sieloje palengva ima brėkšti, aušta diena ir galiausiai pateka, suspindi Saulė – iš visų miglų išnirusi, virš visų debesų iškilusi aukščiausia Sąmonė, pats sąmoningumo Pradas. Kol šitaip nenutinka, mes ir Saulę, ir Žemę tematome pro savo sapnų miglas.

Kaip kino ekrane priešais projektorių, kurio šviesa atsviedžia ant ekrano „materijos“ bet kokius vaizdinius, kokie tik prieš jį slenka, – lyg Saulė debesų šešėlius. Todėl ir žemė, kurioje gyvename, – tai mūsų sielų atspindys, mūsų sielose sukamų „filmų“ atšvaitas. Užtat kai mūsų sielų „filmai“ tamsūs lyg juodi debesys, apniaukę vidinę Saulę, ji nebeprašviečia pro juos ir nebeapšviečia mūsų pasaulio. Tuomet žemė nugrimzta į tamsą, kitąsyk į tokias tamsybes, jog pradeda įgauti pragaro požymių.

O kai bent kiek praskysta debesys, apniaukę mūsų sielų Šviesą, arba Perkūnas nebeapsikentęs dryksteli juos savo žaibu, trumpam praskleisdamas bekraštį Spindesį anapus, iškart nušvinta ir mūsų žemė.

Pasaulį mes matome tokį, kokie esame patys. Kai sieloje viršininkauja pilvas, tai jo sukamą „filmą“ ir matome prieš akis. Ir žemę matome pro pilvo „akinius“, pilvo akimis – kaip grobį, kurį reikia suvalgyti, suvartoti, pasisavinti ir įsisavinti, kaip pasipelnymo šaltinį ir priemonę, kaip nuosavybę ir nekilnojamą turtą, vienaip ar kitaip „mums priklausančias“ žemes.

O jeigu sieloje staiga prasimerkia širdis, tada ir žemę išvystame širdimi – kaip neapsakomo grožio karalystę, mūsų taip negailestingai bjaurojamą! Lyg pasakų karalaitė, parblokšta į purvą, išprievartauta ir suspardyta. Širdies „filmas“ skaudus, bet kartu ir įkvepiantis, herojinis, nes kelia į kovą.

Pilvu žemę mato visi, ir žvėrys, kai savinasi ganiavą arba medžioklės teritoriją. Širdimi žemę išvysta ne kiekvienas ir rečiau, nors šitoks patyrimas daugeliui pažįstamas. Tarsi pati siela būtų pakilusi nuo pilvo į širdį. O jeigu ji nesiliauja augusi, tai anksčiau ar vėliau pasiekia galvą. Pasiekusi galvą siela daiktus išvysta kaip ženklus ir pasaulį suvokia kaip jų menamų prasmių audinį. Ir žemė jai atsiveria tarsi knyga smalsiam skaitytojui. Tai mokslininko, tyrinėtojo, mąstytojo „akis“.

Bet ir tai dar ne viskas. Kartais siela, spiriama itin karštos širdies, ir galvoje nebeįsitenka – ir tarsi sprogsta, ir pražysta, ir atsiveria Išminčiai, spindinčiai iš aukštybių, ir ją nutvieskia dvasios šviesa. Kaip tik tada ir žemė nušvinta šventa. Visà ir visokià, besąlygiškai. Lyg skaidrė, pakelta prieš Saulę, persmelkta Šviesos.

Panašiai bundant iš sapno gali staiga švystelėti, kad sapnas, visas ir visoks, nuo pat pradžių tvyro jį sapnuojančioje sąmonėje, smelkte persmelktas sąmonės, tiesiog iš sąmonės vaizdinių suaustas.

O kai šitaip nušvinta, kai supranti, jog tave sapnuojanti aukščiausioji Sąmonė iš vidaus ir, kita vertus, tave supantys jos vaizdiniai iš išorės nėra du skirtingi dalykai, tuomet Dievas sueina su Žeme į meilės jungtį, ir nebėra du atskirai. Lyg žemėn būtų nužengęs dangus, arba visa žemė „paimta į dangų“.

O pats „vyzdys“, kuriuo siela šitaip išvydo, – tai Dievo sūnus, nuo dangiškojo Tėvo Šventosios Žemės pagimdytas.

Gal iš tiesų tasai yra šitaip regėjęs, kuris sakė: „Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų – kaip apačią […] tuomet įžengsite į [karalystę]“ (Evangelija pagal Tomą 22). Nes „karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs“ (Evangelija pagal Tomą 3). „Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: štai jinai čia. Arba: štai jinai ten. Tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos“ (Evangelija pagal Tomą 113).

Dieve Perkūne, pramerk nors trumpam švininius mūsų sapnų vokus, kad išvystume Šventąją Žemę aplinkui, jokių tamsių kvailų godžių piktų minčių nebeužstotą nuo Tavęs!

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas. Žemės šventumo šaltinis
  2. Romuviai Švenčionijoje sėmėsi šventumo (nuotraukos)
  3. D. Razauskas. Kodėl ne krikščionybė?
  4. D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
  5. Mitologas D.Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo
  6. „Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio)
  7. „Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio)
  8. D. Razauskas. Su dūmais – į dausas
  9. D. Razauskas. Tikėjimas ir tikrovė
  10. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  11. D. Razauskas: Mitologija auga iš sielos
  12. D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina
  13. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  14. D. Razauskas. Kur yra Dievas?
  15. D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė
  16. D. Razauskas. Nenulenk galvos, mano Tėvyne!
  17. D. Razauskas: Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje
  18. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  19. J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms
  20. Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Global-Kapitalistas says:
    5 mėn. ago

    Niekas taip nepašventina žemės, kaip pesticidai ir herbicidai. Šlakstykit ją kuo dažniau.

    Atsakyti
  2. Razauskui says:
    5 mėn. ago

    Perkunas? O aukas sunesite jam kokia nekalra mergele ar priesa koki? Ant lauzo ar po akmeniu??

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 mėn. ago

      …matyt ponuli per daug suvartojai Kristaus “kraujo” ir apsivalgei jo kūnu, tai galva ir nebeveikia, jei kada nors veikė.. Riaugėjimui ir oro gadinimui tinkamiausia vieta kur už kampo ir toliau nuo žmonių, nereikia čia viešai oro gadinti…

      Atsakyti
      • Kestui says:
        5 mėn. ago

        Kynstuti pagonio ispera matyt busi, uzuojauta, perkunas tavo tevas, pasidomek pagoniu aukomis. Patycios tavo duona, nebus vienybes, nebus, jos nera. Prusus ispjove, dabartinius vietinius pardave ir praskolino!

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          5 mėn. ago

          Krikščionybės aukų skaičiui gali prilygti tik komunizmas ir fašizmas, na gal dar Šiaurės Korėja ir PolPotas… Inkvizicija, kryžiaus žygiai, Amerikos civilizacijų išnaikinimas… Siūlau išsipagirioti tiesiogiai ir netiesiogiai nuo krikščioniško zombinimo. Żiūrėjimas į pasaulį per krikščionišką užpakalio “skylutę” vaizdą stipriai iškraipo, tad nereikia čia mums tuo turiniu taškytis… Plekšnokit atokiau…

          Atsakyti
          • Dante says:
            5 mėn. ago

            Velnio ispera, ka daugiau.. pragare vietos daug.

          • Kęstutis says:
            5 mėn. ago

            Vargšelis tiki senomis judėjų pasakėlėmis… “Labanakt vaikučiai”

          • Tadas says:
            5 mėn. ago

            Patycios ir panieka tavo duona, o tai is velnio, toli nenueisi, tik i dugna.

          • Kęstutis says:
            5 mėn. ago

            Tas ……. su savo pirmu išsišokimu pats save paniekino kreipdamasis į Dainių, į Alko skaitytojus – “ei jūs kvailiai…”, o aš tik jam padėjau pamatyti ko jis vertas. Kitaip dar ilgai kapstytusi gyvenime kaip gaidys su sau kenkenčia, per gera nuomone apie save. Tai reikėtų priimti kaip geranorišką pagalbą asmenybės tobulėjimo kelyje… Kai kada spyris laiku į użpakalį, vertingesnis už ilgą paskaitą… 😉

        • Pajūrietis says:
          5 mėn. ago

          Pats maiša plieš, pats žvėig.

          Atsakyti
          • Kestuciui says:
            5 mėn. ago

            Cia ne pasakos judeju, o tavo piktzodziavimai is velnio, teismo diena atsirugs viskas, o laikas trumpas, paciam pagoniui razauskui jau pelenai byra, o skiepas tik pagreitins efekta.

    • Pajūrietis says:
      5 mėn. ago

      Rašyk gimtąja kalba, nes lietuviškai nemoki. Suprasime.

      Atsakyti
      • Nuo Kuziu says:
        5 mėn. ago

        Galiu rasyti zemaitiskai, kazi ar suprasi.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          5 mėn. ago

          Kelas kap šūds ont šakės? Plūduriou kap šūds ont vondėns? Galva tor tik tam, ka i sobėnė lapu nepribėrto? Galvuots kap kanapis?

          Atsakyti
          • Pajurieti says:
            5 mėn. ago

            Chamas provokatorius muzikas geda zemaitei..

  3. Pajūrietis says:
    5 mėn. ago

    Tai buvo žemaičių posakiai ir patarlės žemaitiškai! 🙂 Kodėl tamstai nepatiko? Nesupratai? Tai koks tada esi žemaitis? 🙂

    Atsakyti
    • Pajurieciui says:
      5 mėn. ago

      Supratau chame kad tu esi klaikus muzikas antilietuvininkas provokatorius!

      Atsakyti
  4. Kęstutis says:
    5 mėn. ago

    Labai geras ir savalaikis Dainiaus straipsnis, paprasčiausiai reikėjo tokio akademinio šventumo aprašymo ir apibendrinimo remiantis protėvių tikėjimu. Skaičiau ne vieną kartą, buvau šiek tiek išmuštas “iš batų” kai kurių piliečių, bet tai tik į naudą. Kaip ir gerą knygą skaitant, taip ir gerą straipsnį skaitant kelis kartus pastebi vis naujus dalykus, vienu žodžiu šaunu – 10 balų… Kaip ir galima būtų dėti tašką, bet aš padėjau daugtaškį. Šventumui apibūdinti aš sau dar turėčiau 4 skirsnį – laukas, jėga, energija, tai jau bus ne akademinio mokslo sritis, tai jam nepriimtina, bet savame rate, sau, savo bendraminčių rate tai galima aptarti ir neatmesti. Įvykiai gal jau 30 metų senumo, bet tai buvo mano pirmoji pažintis su protėvių tikėjimu… Tuo metu mano draugas labai susidomėjo regėtojais – ekstrasensais. Jis daug su jais bendravo, mokėsi pas juos, mes kartu aptarinėdavome tai ką sužinodavom, tikrinomės, daug ką teko atmesti kaip svaičiojimus arba apgaulę, bet atsijojus liko du stiprūs vyrai. Vienas architektas, buvęs savo laiku ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, kitas jaunesnis irgi su aukštuoju, fizikas nuo gimimo turintis gebėjimą matyti kitaip mus supantį pasaulį. Jis iki kokių 12 metų net nesuprato, kad šiek tiek kitoks, kitaip mato, mato giliau ir jam vaikui buvo nesuprantamas žaidimas – slėpynės, kai viskas matosi… Abu krikščioniškų pažiūrų, bet labai pagarbiai atsiliepdavo apie buvusias Senojo Tikėjimo šventvietes, kas mane ir paskatino labiau pasidomėti Senuoju Tikėjimu. Jų pastebėjimais, ten kur buvusios senosios šventvietės laukas švarus, stiprus, turintis ir gydomųjų galių… Ne šiaip sau krikščionys aukurų akmenų neišmesdavo, nesunaikindavo, bet stengėsi įmūryti į bažnyčių pamatus, jiems reikėjo perimti ir tas sukauptas galias, ne tik pažeminti buvusį tikėjimą… Šventumas, anot jų ne tik yra savaime kaip toks reiškinys, bet jis ir yra kuriamas stiprių, šviesių žmonių pastangomis. Ten kur žmonės ilgai atlieka apeigas, meldžiasi, medituoja kuriamas laukas. Jis su laiku stiprėja, šviesėja, tampa vis labiau juntamas. Žmonės turi galimybę sukurti šventą vietą, palankų lauką jei tinkamai elgsis. Žmonės taip pat gali sukurti ir prakeiktą vietą, nepalankų lauką, jei toje vietoje elgsis netinkamai – smurtinių žudynių vietos, kankinimų vietos, didelių mūšių su dideliu skaičiumi aukų vietos bus nepalankios vietos. Daug, labai daug priklauso nuo pačių žmonių ar vieta bus palanki, šventa ar ne… Tai lai lieka minty, omeny…

    Atsakyti
  5. Jolė says:
    5 mėn. ago

    Gilios įžvalgos, Dangaus ir Žemės ryšys, Perkūno žaibas – viskas susiję su šventumu. Šventą Žemę išvysti širdimi, tai sapnas, bet…kai kam pavyksta. Ačiū autoriui, kito tokio, kaip Dainius neturime. Tokie mąstytojai gimsta vienas ar keli per šimtmečius.

    Atsakyti

Komentuoti: Global-Kapitalistas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. „Šlovė Lietuvai, didvyriams šlovė!“

2022 04 13
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Didžiausia Lietuvos nelaimė

2022 03 08
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Vasario 16-ąją – atsibuskime Laisvei!

2022 02 16
Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)

D. Razauskas. Genys ir lapė

2022 02 15
R. Jankūnas. „The economist“  duomenimis Lietuva po GP įvedimo pakilo „baisiame“  sąraše

R. Jankūnas. „The economist“ duomenimis Lietuva po GP įvedimo pakilo „baisiame“ sąraše

2022 02 04
D. Razauskas: Argi lietuvių dauguma – Tėvynės išdavikai?

D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)

2022 02 01
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis

2022 01 28
Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą

G. Lazdynas. Naujojo babelio belaukiant

2022 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

R. Karbauskis. Kas bus toliau, ką turime daryti?
Lietuvoje

LVŽS tarybos posėdyje – pasiruošimas rinkimams

2022 05 26
Ukrainos aktorius Daniilas lankė civilius žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose | Asmeninė nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose

2022 05 26
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai

2022 05 26
Panevėžyje teikiama laikino atokvėpio paslauga
Lietuvoje

Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje

2022 05 26
Finansų ministrė: skubotų sprendimų dėl mokestinių lengvatų nebus
Lietuvoje

Savivaldybėms siūloma daugiau savarankiškumo

2022 05 26
Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?
Įvairenybės

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

2022 05 26
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

2022 05 26
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Seimas pritarė profesinio mokslo pokyčiams

2022 05 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LVŽS tarybos posėdyje – pasiruošimas rinkimams
  • Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose
  • Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai
  • Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 658; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 550; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 289; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 266; komentarų: 7
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 256; komentarų: 12
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 254; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 21
1
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 23-24 dienomis baltų dvasinio paveldo puoselėtojai romuviai ir vėl švęs  pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Nors...

Skaityti toliau

D. Razauskas. „Šlovė Lietuvai, didvyriams šlovė!“

by daiva
2022 04 13
34
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Negerai? Neskamba? Nejauku kažkaip, įžūloka, akiplėšiška, ar ne? Tikrai ne taip užtikrinta, ne taip savaime suprantama kaip „šlovė Ukrainai, didvyriams...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Žodynas: apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

Kitas straipsnis
Ko svarbu nepamiršti šventinę naktį?

Ko svarbu nepamiršti šventinę naktį?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai