Sekmadienis, 3 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tarptautinės pertvarkos būtinybė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2021 12 27 00:21
4
Pixabay.com, G. Altmano nuotr.

Pixabay.com, G. Altmano nuotr.

Tarptautinių galios centrų įsigalėjimas tautinių valstybių sąskaita, ekologinė krizė, imperialistinių šalių agresija reikalauja sprendimų sutelktomis jėgomis. NATO, Europos Sąjungos, net Jungtinių Tautų Organizacijos sutartys vienur perteklinės, kitur turi trūkumų. Jas būtina peržiūrėti.

Pirmiausiai, siekiant sustabdyti Rytų despotijų agresiją prieš kitas šalis gyvybiškai reikalinga stiprinti ir plėsti Vakarų demokratijų saugumo skydą – NATO.

Deja, tam kai kurių šalių atveju trukdo reikalavimas turėti stabilias sienas be jokių teritorinių pretenzijų. Nors pačioje NATO steigimo sutartyje šio reikalavimo nėra, jis figūruoja 1999 m. paskelbtame NATO plėtros susitarime. Šiuo metu dvi galimos kandidatės į NATO – Gruzija (Sakartvelas) ir Ukraina turi atplėštų teritorijų, kurias tiesiogiai arba per marionetines kvazivalstybes valdo Rusija.

Akivaizdu, kad nei Ukraina atsisakys Krymo su Donbasu, nei Gruzija – Pietų Osetijos ar Abchazijos. Šių keturių teritorijų atvejai skiriasi: Abchazija yra istorinė abchazų tautos šalis, Pietų Osetija, Krymas ir Donbasas – kolonizuotos teritorijos.

Osetinai Gruzijoje, rusai Kryme ir Donbase yra svetimšaliai. Iš šių šalių tik Abchazija galėtų pretenduoti į teisėtą valstybingumą, bet šiandien ji iš tiesų – Rusijos valda. Jos likimą galėtų spręsti tarptautinė komisija derybomis. Kitos trys teritorijos turi būti sugrąžintos teisėtiems šeimininkams.

Kaip ten bebūtų, Krymą ir Donbasą Ukraina laiko savais, Pietų Osetiją ir Abchaziją savomis laiko Gruzija. Rusija žinojo, ką daro, užimdama šias teritorijas. Ginčijamos sienos pagal dabartinius NATO kriterijus reiškia užtrenktas duris į šį bloką visiems laikams. Vienintelė išeitis – šio kriterijaus atsisakymas.

NATO blokas ir jo lyderės – Jungtinės Amerikos Valstijos – suinteresuoti plėsti savo įtaką ir savo saugumo zoną. Kuo daugiau pasaulyje bus NATO, tuo mažiau erdvės liks priešiškoms, agresyvioms Rytų despotijoms.

Visgi sienų stabilumo klausimas į NATO narystės kriterijus įtrauktas tikslingai. NATO šalys vengė veltis į naujus karus, juolab kad jie formaliai būtų puolamieji, tad vargu, ar jiems pritartų NATO šalių vadovų rinkėjai.

Pasiūlyti naują NATO sutartį galėtų kuri nors iš mažesniųjų bloko narių. Tai suteiktų mandatą apsigalvoti ir jo lyderiams. Tam tereikia visai mažo dalyko – ryžtingos valdžios kurioje nors bloko narėje.

Europos Sąjungai taip pat reikia naujos sutarties. Sutarties, grąžinančios Europos Sąjungą į tokį formatą, kokiu ji buvo kuriama. Iki Mastrichto ir Lisabonos. Europos Sąjunga turi didžiulį potencialą kaip ekonominė sandrauga, bendros prekybos erdvė, tačiau braška kaip ideologinė sąjunga.

Vis daugiau Europos šalių atmeta totalitarinę, pseudoliberalią, neobolševikinę Briuselio ir Štrasburgo jakobinų ideologiją. Šios ideologijos garvežys jau stipriai įsibėgėjo, sustabdyti jį bus sunku. Bet be naujos sutarties Vakarų Europą keis Kalifatas, o Rytų Europa seks Jungtinės Karalystės pėdomis.

Kol kas Rytų Europos šalių pasitraukimą iš Sąjungos stabdo tik finansinis motyvas: gausios dotacijos ir atviros sienos prekybai. Tačiau vyraujančios jėgos Sąjungoje daro viską, kad ir šis motyvas dingtų. Milijoninės baudos kasdien už jakobiniškos ideologijos atsisakymą ir siekį išsaugoti nacionalinio suverenumo likučius tolesnę narystę Sąjungoje greitai pavers nuostolinga.

Dabar išsaugoti Europos Sąjungą bent dabartinėse sienose įmanoma tik pasirašant naują – gal Vilniaus – sutartį, atsisakant bet kokio politinio reglamentavimo, bendros teisės sistemos ir ideologiją diktuojančių tarptautinių institucijų.

Pirmiausiai reikia panaikinti Europos Parlamentą. Tai – visiškai perteklinė institucija net ir dabartiniame Europos Sąjungos modelyje. Šis Parlamentas leidžia rezoliucijas, turinčias tik patariamąją reikšmę. Tai – simbolinė institucija, kuri tik be prasmės ryja milžiniškus finansus.

Toliau turi būti panaikinta Europos Komisija, šiandien atliekanti viršnacionalinės Vyriausybės funkcijas ir leidžianti privalomas direktyvas. Bendros rinkos klausimams spręsti užtenka valstybių-narių Vadovų Tarybos. O Europos Teisingumo Teismo kompetencijai užtektų palikti prekybinių ginčų sprendimą.

Ekonomine Bendrija suinteresuotos visos Europos Sąjungos šalys-narės. Kuo turtingesni bus Sąjungos Rytai, tuo daugiau galės pasiūlyti ir Vakarams. Tad gėrybių perskirstymą tam tikrose ribose išlaikyti tikslinga. Bet be ideologinio, teisinio ir politinio diktato.

Jeigu jis tęsis, beliks pasitraukti. Jokie finansiniai nuostoliai nėra svarbesni už tautų ir valstybių išsaugojimą, o jose – ir asmens, ir bendruomenės laisvę.

Pagaliau, Jungtinių Tautų Organizacija šiandien yra tarpinėje būsenoje tarp didžiųjų valstybių dominuojamo klubo ir viršvalstybinės ideologinių kairuolių institucijos. Jei savo laiku narystė šioje organizacijoje reiškė tarptautinį valstybingumo pripažinimą, tai dabar laisvoms šalims yra kitokių būdų įtvirtinti savo valstybingumą, pirmiausiai – per NATO.

Nebūtina išstoti iš Jungtinių Tautų Organizacijos, bet ji nėra nei pakankama, nei būtina sąlyga užtikrinti pasaulinei tautų laisvei.

Metas galvoti apie naują Tautų Sąjungą, kuri atstovautų visoms – tiek laisvoms, tiek laisvės siekiančioms tautoms. Nors šiuo metu veikia Neatstovaujamų Tautų Organizacija, iš esmės jos statusas – veikiau simbolinis. Jei kuri nors laisva tauta paskelbtų iniciatyvą kurti bendrą laisvų ir laisvės siekiančių tautų organizaciją, tai suteiktų rimtesnį statusą pastarosioms tautoms, ginančioms savo vertybes ir teisėtus interesus.

Žmogaus Teisių Deklaracija turi būti papildyta Tautų Teisių Deklaracija – dokumentu, užtikrinančiu kiekvienai pasaulio tautai teisę kurti savo tautinę valstybę savo istorinėje tėvynėje. Ši Deklaracija galėtų tapti pagrindu ir institucionalizuotai Tautų Sąjungai.

Mūsų tauta gerai žino, ką reiškia kova už laisvę ir koks svarbus kitų tautų pripažinimas. Tad mūsų valstybei būtų natūralu tapti teisingesnės pasaulio tvarkos iniciatore. Žinoma, tam reiktų, kad mėgdžiotojų ir pakalikų valdžią pakeistų drąsūs ir išmintingi vizionieriai. Nesibaiminkime, kad mums trūksta jėgos: kuo platesnė bus laisvės siekiančių tautų santalka, tuo ji bus stipresnė.

Naujoji pasaulio tvarka iš esmės turėtų būti priešinga dabartinėms tendencijoms. Tai būtų sprendimų decentralizacija. Bendruomenė turėtų spręsti lokalius klausimus pirmiau, nei valstybė, o valstybė – pirmiau, nei tarptautinės institucijos.

Bet yra klausimų, kuriuos teks spręsti tarptautiniu lygiu. Pradedant kova su agresyviomis despotijomis, baigiant gamtosauga.

Nacionalinės kultūros, politinės ir socialinės sąrangos, ekonomikos klausimai, tai, pirmiausiai – valstybės kompetencija. Valstybės piliečiai patys turi teisę spręsti, kokį šeimos modelį pripažinti, kokius papročius puoselėti, kaip skirti savo šalies valdžios atstovus ir kokias galias jiems patikėti, kaip tvarkyti ūkį, kiek ir kokių svetimšalių priimti ir ar išvis priimti.

Žinoma, šios teisės nėra be išlygų, kitaip tektų toleruoti prievartines santuokas, kanibalizmo papročius ir totalitarines diktatūras. Tokiais atvejais turėtų įsikišti tarptautinės institucijos. Tokių institucijų kompetencijai priklausytų ir kova su gamtos tarša, nes planetoje gyvename visi.

Perskaičiusiam šį ambicingą tekstą gali kilti teisėtas ir teisingas klausimas: o kas gi nuo mūsų priklauso? Kolei kas mažai, kas.

Panašiai turėjo galvoti saujelė Jėzaus apaštalų, kai Mokytojas išėjo į geresnį pasaulį. Praėjo daugiau, kaip tūkstantis metų, ir jų idėjos pasiekė beveik kiekvieną Žemės kampelį. Taip ir mums priklauso pradėti nuo mažo. Nuo savo bendruomenės, savo organizacijos, pagaliau – savo valstybės.

Susitvarkius savo kieme galima šį tą įdomaus pasiūlyti ir kaimynams. Viskas prasideda nuo idėjos.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  2. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  3. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  4. M. Kundrotas. Tautos ir tėvynės
  5. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  6. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  7. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  8. M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos
  9. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  10. M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video)
  11. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  12. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  13. M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo?
  14. M. Kundrotas. Didieji koloradų atradimai
  15. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  16. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  17. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  18. M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai
  19. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  20. M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Romas says:
    6 mėnesiai ago

    Puikios idėjos, išmuš ir jų valanda. Dabartinė naktis ne amžina.

    Atsakyti
  2. Antanas says:
    6 mėnesiai ago

    ES ateitis labai miglota, nes ji neturi efektyvios (neparazituojančios) ekonomikos bei racionalaus sprendimų priėmimo būdo. Reikia suprasti, kad, byrant ES, gali susvyruoti ir NATO. Lietuva, dirbanti pasauliui (eksportas sudaro 80 proc. BVP) bei monopolininkų mažumai, visai neatstovauja savo žmonėms. O gali tekti pradėti vėl viską iš naujo kaip po TSRS griūties. Autorius teisus, reikia kurti naują pasaulio pertvarkos modelį (gal be ES), kuris būtų priimtinas ne tik tautoms, bet ir imperialistams (su jų vadukais sunkiausia). Tam laikas suburti nepriklausomus geriausius pasaulio teisės bei ekonomikos mokslų specialistus, kad neprasidėtų chaotiškas visko irimo procesas. Kitaip, mažosios tautos greitai vėl taptų po didžiųjų (dabar jos yra po Briuselio biurokratų) padu.

    Atsakyti
  3. Global-Kapitalistas says:
    6 mėnesiai ago

    NATO išleidžia ginklams daugiau, nei visas likęs pasaulis. Kinija, Rusija, Indija, Izraelis, S. Arabija, Egiptas ir tt. Suprantu Kundroto įniršimą : kodėl iki šiol NATO ( JAV ) dar nevaldo viso Pasalio 100 procentų. Šaunuolis. Mąsto logiškai.

    Atsakyti
  4. Global-Kapitalistas says:
    6 mėnesiai ago

    Nuoširdus patarimas: Propaguodamas JAV pasaulinę vienvaldystę – nei išgarsėsit, nei praturtėsit. Per didelė konkurencija. Geriau tapkit korona propagandistu. Propaguokit visuotinę vakcinaciją. Jei tapsit įtakingu Influencer – gausit korona akcijų. Jos dar du metus stačiai kils, o po to laikysis aukštumoje. Gal turtuolis netapsit, bet iš akcijų dividendų pyragui turėsit sočiai. Sėkmės.

    Atsakyti

Komentuoti: Global-Kapitalistas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

2022 07 03
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30

2022 07 03
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

2022 07 02
Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje? | punskas.pl nuotr.

Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje?

2022 07 02
Ostapas Benderis Kysai Vorobjaninovui: Kam jums valdžia, jūs juk neturit fantazijos | Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?

2022 07 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00

2022 07 01
Okupuotasis Karaliaučiaus kraštas| Alkas.lt nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

2022 07 01
Rusijos invazija. Volodymyras Zelenskis ir Borisas Džonsonas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

2022 06 30
Suprasti Rusiją

M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

2022 06 30
NATO investuos į inovacijų kūrimą

NATO investuos į inovacijų kūrimą

2022 06 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Neteisėtiems prekiautojams šunimis – pareigūnų „staigmena“
Įvairenybės

Ruošiamės keliauti su augintiniu

2022 07 03
Triušiena – viena vertingiausių mėsos rūšių
Įvairenybės

Triušiena – viena vertingiausių mėsos rūšių

2022 07 03
Būstus niokojo vanduo, automobilius – važiavimas atbuline eiga
Įvairenybės

Lietus Vilniuje. Kur geriau nevažiuoti?

2022 07 03
Priešmokyklinis ugdymas | SMM nuotr.
Gamta ir žmogus

Mano vaikas būsimas priešmokyklinukas

2022 07 03
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30

2022 07 03
Atsakingai kūrenkime laužus gamtoje | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Atsakingai kūrenkime laužus gamtoje

2022 07 03
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti

2022 07 03
Brownscleaners.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiausia žalos pridaro ugnis ir vanduo

2022 07 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • Būtiniausi „namų darbai“ apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • 112 ar 113? apie Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Peticija EP apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ruošiamės keliauti su augintiniu
  • Triušiena – viena vertingiausių mėsos rūšių
  • Lietus Vilniuje. Kur geriau nevažiuoti?
  • E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2063; komentarų: 51
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 626; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 596; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 557; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 523; komentarų: 20
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais peržiūrėta: 488; komentarų: 6

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

by daiva
2022 07 03
0
Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

Slinktis link Tautos ir Valstybės pražūties Įvadas A capite Praėjęs 2022 m. valstybės atkūrimo ir gamtos atgimimo šventinio minėjimo laikotarpis,...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 03
0
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Liepos mėnesį Rusija gali nutraukti dujų tiekimą „Nord Stream-1“ dujotiekiu. Rusijos dujotiekis uždaromas remontui. Neva. Kaip kadaise naftotiekis „Družba“ į...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 02
28
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

Romos Imperijos žlugimo išvakarėse tarp patricijų nebuvo priimta kalbėti apie barbarus. Tuo metu tai nebuvo laikoma karo kurstymu ar skatinimu...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • Būtiniausi „namų darbai“ apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • 112 ar 113? apie Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Peticija EP apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

Kitas straipsnis
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Plečiamas viešųjų asmenų ratas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai