Laidoje „Laisvai ir kritiškai“ Milda Ališauskiene apie religines mažumas, pagonybę, Katalikų bažnyčios vaidmenį ir įtaką Lietuvos politikams.
Taip pat kalbama apie Europos komisijos atšauktą rekomendaciją dėl žodžio „Kalėdos“ vartojimo.
Laidą veda Gintautas Mažeikis ir Tomas Kavaliauskas (VDU Socialinės ir politinės kritikos centras).
Milda Ališauskienė yra VDU PMDF Politologijos ir SMF Sociologijos katedrų profesorė. Jos moksliniai interesai: religijos vaidmuo šiuolaikinėse visuomenėse, religija ir politika, lytys ir religija, religijų įvairovė ir religinis fundamentalizmas, naujosios religijos.
Publikavo daugiau kaip 20 mokslo straipsnių apie religiją šiuolaikinėje Lietuvoje ir Baltijos valstybėse, kolektyvinėse monografijose apie socialinę atskirtį ir sekuliarizacijos procesą Lietuvoje. VDU dirba pedagoginį ir mokslinį darbą nuo 2004 metų, 2011–2019 m. vadovavo Sociologijos katedrai, yra Socialinių mokslų fakulteto tarybos narė.
M. Ališauskienė 2015–2017 metais buvo Tarptautinės naujųjų religijų studijų draugijos (ISSNR) prezidentė, nuo 2015 m. yra Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (IAHR) vykdomosios tarybos narė. 2014–2020 m. vadovavo Lietuvos sociologų draugijai.
Nuo 2020 m. M. Ališauskienė yra VDU Senato narė.
pasak, berods, Briuselio atstovės Lietuvoje, jie kalbėję tik apie save, kaip ES parlamentarai turėtų ES parlamente kalbėti, ir visai neturėję planų to šalims narėms piršti…
Vadinasi, mūsų komsomolcy-dobrovolcy persistengė, panoro būti ,,vperedi Jevropy vsej”, o mūsų pirmūnas VU kūliais į priekį iššoko, kad tik jų niekas neaplenktų? Ir, stvėrę veržliarakčius, ėmėsi lietuvių kalbą ,,permontuoti”?
Arvisgi ne taip buvo, tik dabar briuseliečiams patiems sarmata tai pripažinti, tad sugalvojo šį ,,naratyvą”?
Šis pašnekesys yra labai reikalingas pažintiniu požiūriu. Istoriškai seniesiems lietuviams ir seniesiems prūsams katalikų tikėjimas yra priverstinis (žr. Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., leid. “Mintis” Vilnius/1987). Jiems Galėdos – Kalėdos reiškia naktinės tamsos ilgėjimo galą, t. y. dieną – saulėgrįžą, po kurios saulė grąžina vis daugiau šviesos į visų žmonių gyvenimą. Pagonys (lot. paganus, valstietis, sodietis) skirtingai nuo klajojančių žmonių, buvo sėslūs, ūkiški gyventojai, todėl Galėdos buvo švenčiamos, t. y. buvo ir tebėra Šventos Kalėdos. Dienos pažymėjimas švente, kaip kad gražiai taip ją vertina pašnekovai, tinka tiek katalikų, tiek ir nekatalikų religinėms bendruomenėms – žiurint su kokia intencija tą šventę jie ruošiasi švęsti.
Istorikai krikščionys, gi, “pasaulietinę chronografiją padarė Šventosios istorijos tarnaite,” – taip knygoje “Senovės pasaulio chronologija” rašo amerik. mokslininkas E. Bikermanas. Lietuvos piliečiams,gi, kur pagal statistiką daugiau kaip 50 proc. yra katalikai, Kristaus gimimo šventė turi manifestacinį pobūdį – štai taip savaime mes ir įsipaišome į Europos Sąjungos bei pasaulio tautų žemėlapį. Toks gyvenimas.
Kyletos o ne Galedos, nes Saule pradeda kilti danguje kas reiskia dienos ilgejima
Laida ,,Lietuva kalba” paaiškins, kaip Briuselis peržengė visas katalikų pakantumo ribas, į pogrindį varydamas Kalėdas, bei kiek mes, lietuviai, esame pakantūs kitiems tikėjimams, tautoms ir dar kažkam.
Užsukite, plyzzzz.
Turiningo Tamstai vakaro su elertė 🙂 Neužteko man kantrybės žiūrėti ir klausyti šio video. Liko slogus įspūdis. Labai sausai, valdiškai buvo kalbama. Neišgirdau tiesos sakymo. Bet gal pabaigoje nors kiek tiesos išmetė? 🙂
Reikia pasiimti kokį nors krapštymąsi – knebinėji tą kažką, ir laidos klausai. Jei laida pasitaikė bevertė, tai bent darbas, kurį atidėliojai, padarytas – uošvė nebebus susiraukusi. 🙂
Skusti bulves, tarkuoti burokus, raugti kopūstus… 🙂 Taip, taip, visų geriausia uošvė yra ta, kuri sėdi prie mygtukų ir politikuoja tyliai, o ne priekaištauja marčiai, kad ta sau kremą nusipirko be nuolaidos 🙂
Bulbas skusiu rytoj. O šiandien man turite paaiškinti . Kuo “religija” skiriasi nuo tikėjimo. Turiu minčių, bet varžausi skelbti. Laukiu.
Gal kreipiatės į Žemyną, bet dabar ji palinkus prie kineskopo. Pamėginsiu atsakyti, kaip aš suprantu. Lotynų kalboje religio reiškia pamaldumą, šventumą. Viskas. Tikėjimas, mano nuomone, yra kažkas nepalyginamai nuoširdžiau (!) ir, aišku, daug plačiau (!), negu religija. Man religingas žmogus, atsiprašau, yra nemąstantis, ribotas žmogus. Tikintis gi žmogus gal turėtų būti apmąstęs tai, kuo tiki? Na, nežinau, bet žodis tikintis nėra atstumiantis. Be to, tikėti galima mokslu, gamta, žmonėmis ir t.t. O religija, kaip taisyklė, remiasi labai tolimų Azijos, Afrikos tautų tautosaka. Bet ir tikėjimai gal kartais gali remtis nežinai kuo… Pvz., kad Žemė plokščia. Toks būtų labai greitas, deramai
n e a p g a l v o t a s, silpnai pagrįstas atsakymas 🙂
Tai – LKŽ:
Religija – tikėjimas, kad egzistuojančios antgamtinės jėgos (dievas ar dievai, dvasios ir pan.), tuo tikėjimu pagrįsti moraliniai principai ir apeigos, tikyba:
Tikėjimas – vieno ar kito reiškinio tikrumo pripažinimas be jokių įrodymų .
Labai išsamiai religijos sąvoką išaiškino Valerija Vaitkevičiūtė savajame TŽŽ. Bet čia tokio ilgo teksto nepateiksiu, o internete neradau…
Mano tikėjimas Gamtos galybe ir grožiu yra paremtais akivaizdžiausiais faktais ir įrodymais 🙂
Justina GAFUROVA: Norvegijoje Kalėdų Senelis įsimylėjo vyrą. Snieguolei lieka Velykų bobutė?
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/vakaro_ziniu_redakcijos_skiltis/justina-gafurova-norvegijoje-kaledu-senelis-isimylejo-vyra-snieguolei-lieka-velyku-bobute/
Vienžo. Išvada darau tokią. Religija sukurta avinams valdyti (žmonėms), o tikėjimas yra laisvų žmonių .
O ar ne taip? 🙂
Be išlygų. TAIP!!!
Pasikliaukime savimi pirmiausia. Savo protu, nuojauta, jausmais, o ne kitų brukamais išvedžiojimais. Suklyskime, nieko baisaus, kai suklysti, savęs klausydamas, o ne kitų. Tie kiti labai dažnai būna kvailesni už mus 🙂
Čia apie ją:
– propatria.lt/search/label/Pažangos ideologija
,,Vaikai žaidžia valstybę”, – apibūdino tai D. K. (pasak anų laikų Tomkaus – de Kuolis 🙂 )
Pagaliau! O aš gromulavau, gromulavau, bet nė iš vietos…