Lietuvos Konstitucija skelbia, jog Lietuva – nepriklausoma demokratinė Respublika. Deja, šis principas galioja tik teoriškai. Praktiškai teisės viršenybė Lietuvoje priklauso Europos Sąjungai – konkrečiau, jos Komisijai ir Teisingumo teismui. Jie dabar – aukščiau Konstitucijos.
Iš Europos Sąjungos plūsta genderizmo ir kosmopolitizmo ideologija, reikalavimai tos pačios lyties santykius prilyginti šeimai ir atsiverti viso pasaulio prašalaičiams. Naikinama prigimtinė šeima, kiekvienos tautos branduolys, o per tai – ir pati tauta.
Galima klausti – ar dar įmanoma šias problemas spręsti solidariai, su kitomis Europos valstybėmis, bendruose Europos namuose? Ir išties, dar prieš metus-kitus buvo galima lyginti Norvegiją ir Jungtinę Karalystę su Lenkija ir Vengrija.
Pirmosios dvi šalys nėra Europos Sąjungoje, tačiau jos persmelktos ta pačia leftizmo bacila, kuri naikina Europos Sąjungos šalis. Lenkija ir Vengrija – priešingai, yra Europos Sąjungoje, tačiau tai – tautinės, konservatyvios ir krikščioniškos šalys. Taip buvo galima argumentuoti, bet dabar padėtis kinta.
Lenkija, nusprendusi ginti savo konstitucinį suverenitetą nuo Briuselio ir Štrasburgo diktato, pati spręsti moralės ir kultūros klausimus, sulaukė kosminių finansinių sankcijų, nors pati moka įmokas į Europos Sąjungos biudžetą. Spaudimas taikomas ir Vengrijai. Tai rodo, kad galimybės išlikti savimi šioje Sąjungoje vis siaurėja.
Maža to. Vokietijoje, įtakingiausioje Sąjungos valstybėje, naujai suformuota valdžios koalicija jau atvirai skelbia, kad Europos Sąjungą sieks paversti Federacija, tai yra – valstybe. Višegrado šalyse pasirodė pareiškimų, kad jų tokioje valstybėje nebus. O kadangi Vakarų Europa vis labiau linksta į supervalstybės kūrimą, liks vienintelis kelias – išeiti iš Sąjungos.
Pagaliau, su draugiška Briuselio internacionaline pagalba telkiamos plačios koalicijos Lenkijoje ir Vengrijoje prieš konservatyviąją valdžią, tad kas bus rytoj šiose valstybėse – gili mįslė.
Joms pasidavus leftistinėms partijoms prarastume net teorinius partnerius kovoje už savo valstybės suverenumą. O būti svetimoje valstybėje – ar Rytų, ar Vakarų – skirtumas tik pilvo ir kišenės reikaluose. Ir tai – tik dalies visuomenės.
Europos Sąjunga, kaip Rusijos įtakos užkardymo priemonė, taip ir nepasiteisino. Šios Sąjungos metropolijos – Vokietija ir Prancūzija, iš esmės ir lemiančios Sąjungos politiką, sėkmingai tiesia dujotekius, prekiauja kariniais laivais ir kitaip finansuoja Kremliaus režimą. Nepasiteisino ir ekonominis motyvas, kad Europos Sąjungoje gyvensime geriau.
Ketvirtadalis Lietuvos tebegyvena ties skurdo riba. Kainomis pasiekėme Vakarus, o gyventojų pajamos lieka rytietiškos.
Europos Sąjungos išmokos skiriamos ne kiekvienam gyventojui tiesiogiai, o per tikslinius fondus.
Tarp naudingų projektų remiama ir genderistinė, kosmopolitinė ideologija. O įmokas mokame visi. Sovietų okupantai taip pat tiesė kelius ir statė gamyklas, bet tautos laisvės siekis buvo stipresnis.
Jei Europos Sąjunga iš esmės ką ir pakeitė Lietuvos ekonominiame gyvenime, tai tik tiek, kad geras ketvirtis tautos gavo galimybę kurtis sau gerovę užsieniuose. Vertinant individualiai tai – gal ir sėkmė, o tautai – didžiulis kiekybinis praradimas.
Tuo pat metu, plintant vartotojiškai pasaulėžiūrai, vis mažėja gimstamumas ir tauta nyksta tiesiog akyse. Kam gimdyti ir auginti vaikus, kai reikia kalti pinigus, vartoti ir džiaugtis savo individualiu gyvenimu?
Kai kas pasakys, kad lyginti Sovietų Sąjungą su Europos Sąjunga – ciniška, nes sovietų režimas buvo represyvus. Tačiau jau dabar iš Europos Sąjungos plaukia vis daugiau represyvių nuostatų, smerkiant tautines, konservatyvias ir krikščioniškas pažiūras, o jas išpažįstantys žmonės kai kuriose šalyse jau sodinami į kalėjimus.
Lietuvoje taip pat jau veikia Neapykantos nusikaltimų sąrašas, pagal kurį žmogus gali būti nuteistas vien už tam tikrų grupių kritiką ar net už politinį anekdotą.
Už mūsų valstybę, jos ir žmogaus laisvę pralieta daug kraujo. Europos Sąjungos transformacija iš valstybių sandraugos į sąjunginę valstybę šį kraują padarytų beprasmį. Tad jau šiandien tautinėms politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms ir kiekvienam piliečiui verta pradėti mąstyti, ar likti tokioje Sąjungoje?
Mūsų saugumo garantas – stipri tautinė valstybė, narystė NATO, tvirta bičiulystė su Vidurio Europos šalimis. Europos Sąjunga mus nei gina, nei saugo. Ji veikiau gali tapti mūsų sunaikinimo įrankiu.
Žinoma, išstojimas iš Europos Sąjungos nėra savaiminis tikslas. Jei išstotume, tai tikrai ne tam, kad grįžtume į Rusijos glėbį.
Prieš galutinai apsisprendžiant – išstoti ar likti – būtina išmėginti paskutines priemones reformuoti iš vidaus. O būtent – inicijuoti daugiašales derybas su visomis Europos Sąjungos šalimis-narėmis dėl naujos Europos sutarties.
Joje turėtų būti įtvirtintas valstybių-narių savarankiškumas moralės, kultūros, demografijos ir geopolitikos klausimais, paliekant tik ekonominį integracijos aspektą.
Deja, šiuo metu Europos Sąjunga taip toli nuėjusi visokeriopos centralizacijos keliu, kad išstoti atrodo lengviau, nei pakeisti iš vidaus.
Todėl išstojimo galimybė turi būti numatyta kaip paskutinė priemonė išsaugoti Lietuvos Respubliką ir pačią lietuvių tautą.
Autorius yra politologas
Agresyvūs vatnykai okupavo ir Alką.
Visa taip vadinama “opozicija” penima rubliais.
Bent jau turėtų sarmatos ir savo paistaluose skelbtųsi esantys už Lietuvos neoriklausomybę, o čia tiesiai šviesiai, pasiremiant keliais bukais argumentais – po rusais bus geriau.
Yra draudžiamų nuomonių? Prašome pateikti sąrašą.
Lietuvos pasitraukimas iš Europos Sąjungos reikštų labai greitą demografinę valstybės pražūtį.
Nemanau, kad tokiam žingsniui pasiryžusioje Lietuvoje iš viso liktų kažkiek jaunų žmonių. Ką ten jaunų – dar prieš išstojant visi emigruotume, liktų nebent garbaus amžiaus pensinikai.
Nors tai nereali utopija, kurios neverta net svarstyti. Net ir šiuo metu apie pasitraukimą galvojantys susiimtų už galvos ir tuojau pat išstojimo procesą sustabdytų, nes emigracija būtų itin didelio mąsto – kažkas panašaus į paprastai karo metais nutinkantį mąsinį jaunimo pasitraukimą iš šalies.
Ar visiems užingridams teksto suvokimo problemos? Už Nepriklausomybę ir pasisakoma. Ir dar už NATO. O kad prie ruskio buvo geriau, tai gal galima kokią citatėlę? Aš tai radau tik tokią: “Jei išstotume, tai tikrai ne tam, kad grįžtume į Rusijos glėbį.”
Būtent.
Kur riba tarp naivumo ir kvailumo, tarp neišprusimo ir kurstymo?
Teksto… o tiesa sakant, bendrame sugebėjime suvokti ir mąstyti nepriklausomai nuo piemens šmirkštelėjimo botagu per kiaušus.
Būtent.
Europos sąjunga nėra NATO be jos nepražutume. Jungtinė karalystė su Norvegija irgi be EU nepražuva ir pas ruskius nebėga be to ta EU tik laiko klausymas kada ji sugrius nes visos sąjungos griūva svarbiausia kad mes NATO ir kad JAV mūsų pusėje.
Bet kuriuo atveju, jei mąstome ne pilvu ar užpakaliu, tai reikia būti pasiruošus visiems apsisprendimams. Jei dar mąstome galva, žinoma.
Pražūtume, nes beveik visi jaunesni bei vidutinio amžiaus darbingi žmones emigruotų.
Manau, kad didelė tikimybė, jog pasitraukimo iš ES variantui tapus aktualiu, Lietuva per kelis mėnesius prarastų kokį trečdalį gyventojų. Tuo neabejoju.
Žinoma, tai tik Lietuvos pasitraukimo iš ES atveju. Bet jei subyrėtų pati ES, demografiniai praradimai, nors ir būtų vis tiek juntami, būtų kažkiek mažesni.
Na, o ką reiškia trečdalio gyventojų emigracija, įvertinus dar ir tai, kad tai būtų patys aktyviausi darbingo amžiaus žmones, tikriausiai įsivaizduojate, ką reiškia…
Ir nereikia čia Lietuvos lyginti su Norvegija ar Šbeicarija 🙂 Juoką kelia tokie palyginimai.
Yra esminis dalykas, kurį jau rašau ir skelbiu keliolika metų – TĖVYNĖ NEPARDAVINĖJAMA UŽ ALAUS BUTELĮ AR SKALBIMO MILTELIŲ PAKELĮ. O tie, kas to nesupranta, nėra verti nei Tėvynės, nei laisvės, nei klestėjimo.
Užkniso kiaulę tvartelio šeimininkas. Išstosiu. Sako. Gyvensiu laisvą šerno gyvenimą. Išėjo į mišką. Ir tada pamatė, kad šernui niekas geldos nepripila. Beje, o kokios politinės, visuomeninės jėgos vestų Lietuvą iš tvartelio ?
Gimęs kiaule, šernu netapsi 🙂
Bet kriuksėti, kaip šernas, prašau, klausymasis kai kam net sukelia jausmų antplūdį 🙂
Nesutinku, jog Lietuva iš prigimties kiaulė. Nesuprantanti,jog jai į geldą pila jovalą ir kiniui šiaudų įmeta, tik tam, kad laimingai dagyventų iki skerdyklos. Nors žiūrint į šiandienos Lietuvą sunku tuo patikėti. Ją tokia pavertė. Yra dar šerno genas gyvas, tik sparčiai mutuojajamas. Tai kas ves Lietuvą iš tvartelio ?
Viešieji pirkimai yra tik vienas iš daugybės pavyzdžių, patvirtinantis, kad šerno genas gyvas ir veikia. Nepotizmas taip pat patvirtina tai. Sąrašas nepilnas. Tik šalin rankas nuo tvartelio durelių kabliuko! Nekušinti!
Sveikintinas būtų ES reformavimas iš vidaus, ES paliekant kaip stiprių nacionalinių valstybių sąjungą. Jeigu nepavyktų, manau, reikėtų išstot. NATO būtinai reikia likt, be išlygų, kitaip ilgas partizaninis karas su Rusija neišvengiamas. Nebent ten įvyktų stebuklas, ir valdžioj atsidurtų koks nors demokratas. Bet tai mažai tikėtina.
Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras: Lenkija negali pasiduoti ES šantažui
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/buves-lenkijos-uzsienio-reikalu-ministras-lenkija-negali-pasiduoti-es-santa
ryt is europos ,poryt i matkos rusios glebi.vel is pradziu ….istorijos rata pasuksit…..