2021 metų gruodį Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus netrukus pasieks kasmetinis mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, kuriame apžvelgiami 2020 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai.
Šio tęstinio, jau keturiasdešimtojo, leidinio parengimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Lietuvos archeologijos draugijai tai jau septyniolikta išleista šios serijos knyga.
Šių metų leidinyje pristatomos žinios apie visus 2020 m. archeologinius tyrimus. Kultūros paveldo departamentas 2020 m. išdavė 478 leidimus archeologiniams tyrimams atlikti.
Itin rezultatyvūs 2020 m. tyrimai sąlygojo ir itin didelę „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais“ apimtį – net 740 puslapių.
Leidinio redakcinė kolegija sėkmingai susitvarkė su iššūkiu laiku apdoroti dideles archeologinių tyrimų žinių apimtis.
Straipsniai gausiai iliustruoti planais, tyrimų vaizdais ir radinių nuotraukomis bei piešiniais. Jau nusistovėjusi leidinio struktūra ir šiemet išlieka nepakitusi – knygoje 16 skyrių, sudarytų teminiu ir chronologiniu būdu.
Skyrių pradžioje pateikiami spalvoti žemėlapiai su pažymėtomis leidinyje minimų visų tos rūšies archeologinių tyrinėjimų vietomis.
Archeologinių tyrinėjimų tendencijas 2020 m. atspindi jau įprastai didelis senamiesčių skyrius, kuriame vyrauja Vilniaus senamiesčio tyrimai, tačiau taip pat ženklus išsamių straipsnių skaičius pristato Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) trasos tryrimų rezultatus.
Archeologai, paveldosaugininkai ir visi Lietuvos archeologija besidomintys skaitytojai šiame leidinyje gali surinkti ir susisteminti naujausius duomenis apie juos dominančių tyrinėtų archeologijos radinių vietą, laiką, tyrimų rezultatus.
Knygos leidybą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Daug koncepcinio aiškumo Lietuvos istorijai duotų archeologiniai Saulės, Durbės mūšių, Pilėnų, Vorutos pilių vietų, kad ir nevisai neginčijamai archeologiniais duomenimis patvirtinamų, bet pakankamai pagrįstų, neprieštaraujančių kitų mokslų nustatytiems duomenims. Per tuos 30 metų lietuvybei, valstybei ypač svarbi sostinė Vilnius derėjo būti archeologų išknibinėtas iki smulkmenų, bet nieko to nedaryta. Antai dabar kalbama, kad 700 metų Vilniaus vardo paminėjimui atminti dera atkurti buvusį rotušėje bokštą su laikrodžiu, tačiau archeologinių duomenų kaip tai buvo kaip ir nepakanka, o žmonėms apskritai nėra žinoma, kad tai yra buvę.
Štai Vilniuje galėtų būti pastatomi stendai tose vietose, kur archeologai yra ką reikšmingo miesto istorijai suradę, su schemomis juose, iš kurių žmonės galėtų būdami vietoje įsivaizduoti, kaip kas kur tose miesto vietose buvo prieš šimtus metų. Juk esant informacijai vietoje miesto istorija būtų labiau domimasi ir ji geriau įsimenama būtų.
Puikus pasiūlymas – ne kokiais ,,performonsais”, o trumpai ir aiškiai reikšmingiausią informaciją pateikiančiais stendais ar kt.
Ir be abejo, neužmiršti, kad karališku miestu Vilnius prieš 700 metų tapo KARALIAUS Gedimino dėka, nes jo laiškuose pirmą kartą tai visai Europai pareikšta. Tai karalystės sostinė — amžinoji Lietuvos karalystės sostinė.
Lenkai neleis to padaryti.
O mes lenkams nieko nesakę padarykim, kaip buvo iš tikrųjų. Juk iki Horodlės susitarimų 1413 metais jokios LDK nebuvo ir negalėjo būti. Tik lenkai ilgai kartojo, kad Lietuva esą tik kunigaikštystė, kol po Liublino unijos “įtikino”…
Tų asmenų, kuriems Lietuvoje valdžia yra Lenkija, į valdžią jau artėjančiuose rinkimuose neturėtume rinkti. Vienu iš pagrindinių lenkybės Lietuvoje valdžios šulų, kaip matėme iš premjeriavimo, pasirodė dabar partiją kuriantis ir su ja į valdžią taikantis Skvernelis. Gi, kaip sakė Lietuvai ir Prancūzijai nusipelnęs Oskaras Milašius, dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis, o apie lietuvybės išlikimą dedantis su ja ir kalbos negali būti. Kad neliktume prie sudužusios geldos, ar ne pats laikas apie tai kalbėti savo aplinkose. Vilniaus vardo 700 metų sukakties paminėjimui istorijos šaltinuose yra tam tinkama proga.
Referendumo iniciatyvinė grupė: teismas nusprendė būti aukščiau už Konstituciją
– komentaras.lt/referendumo-iniciatyvine-grupe-teismas-nusprende-buti-auksciau-uz-konstitucija/?lang=
(referendumas dėl išankstinių prezidento rinkimų)
Bet! –
Už ką balsuotumėt per Prezidento rinkimus, pasibaigus G. Nausėdos kadencijai?
I. Vėgėlę … … (50% )
G. Nausėdą … (21%)
Kitą … … … … (19%)
I. Šimonytę … … (3%)
V. Blinkevičiūtę …(3%)
G. Landsbergį …(2%)
V. Čmilytę … … ..(1%)
Pirmiausia reikėtų ištaisyti įrašą pačioje Vilniaus širdyje Katedros aikštėje ant paminklo Gediminui. Jis joks kunigaikštis, nes niekam nepavaldus. Jis yra Lietuvos karalius, ką net popiežius ir aršiausi priešai kryžiuočiai pripažino.
Manau, kad geriausia dovana Vilniui tos 700 metų sukakties nuo jo vardo paminėjimo proga būtų ištirti ką reiškia žodis Vilnius, ar jo kaip vardo semantika nėra gimininga su žodžiu Lettovia minimu 1253, 1260 karaliaus Mindaugo vardu išduotuose dovanojimų dokumentuose, kuriuose lot. kalba nurodyta: “Datum in Lettovia in curia nostra”. Trumpai tariant ištirtina, ar Vilniaus ir Lettovijos kaip žodžių prasmės nėra lygios arba labai artimos. Kitaip sakant, ar šie žodžiai nėra tą patį reiškiantys tarminiai lietuvių(baltų) kalbų žodžiai. Arba, ar negalėjo būti taip, kad “Vilna” tereiškė karališkame Lettovos mieste po sugriovimo atstatytą rotušės bokštą, be kurio, suprantama, negalėjo būti kviečiami misionieriai, amatininkai, kiti žmonės iš Europos atvykti gyventi. Tekste turime kaip ir gyvenimo atgijimo kontekstą…
Tad pirmiausiai derėtų analizuoti, peržiūrėti Gedimino laiškų vertimus, ar kartais Gediminas nėra kolektyvinio karaliaus pavadinimas, kas visiškai galima po Vytenio valdymo vienvaldystės. Taigi dirbkime kapitaliai lietuviškai – nebijokime savo istorijos tokios kokia ji buvo.